Palangos gimnaziją stiprina ir besimokantys mokytojai

„Kaip stipru turėti besimokančius mokytojus – tai įkvepiantis pavyzdys ir mokiniams“, – sako Palangos senosios gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ir etikos mokytoja ugdymui Jolita Vaičiulienė, pati turinti 3 diplomus, iš kurių 2 įgijo jau dirbdama mokykloje.  

J. Vaičiulienė 1995 m. Klaipėdos universitete įgijo lietuvių kalbos ir literatūros pedagogo ir mokyklinio teatro režisūros specialybę, 2020 m. – ISM verslo vadybos magistro studijas, ir dar po metų Vytauto Didžiojo universiteto Ištęstinių studijų institute persikvalifikavo, baigusi etikos ugdymo programą.  

Kita pavaduotoja ugdymui, Sandra Žutautienė, prieš 10 metų Klaipėdos universitete (KU) įgijusi socialinės pedagogikos studijas, šių metų kovo 1 d. gavo ISM vadybos ir ekonomikos universiteto verslo vadybos magistro diplomą. Net 4 diplomus turinti ekonomikos mokytoja Rasa Abelkienė pirmąją specialybę – ikimokyklinio ugdymo pedagogo – įgijo prieš 20 metų. Paskui studijavo ekonomikos ir verslo edukologiją, viešojo administravimo magistrantūrą ir prieš dvejus metus ISM dar įgijo Ateities ekonomikos mokytojo specialybę. 

Kelios mokytojos – Gintarė Žindulienė,  Milda Lizzi-Mickienė, Indrė Seselskaitė – šiuo metu studijuoja. 

Anglistė G. Žindulienė pirmąjį diplomą – anglų kalbos filologijos – Vilniaus universitete įgijo 2008 m., po penkerių metų KTU baigė pedagogikos studijas, o šiemet įstojo į Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultetą studijuoti vizualinio dizaino magistrą. 

Karjeros specialistė ir biologijos mokytoja Milda Lizzi-Mickienė, prieš trejus metus VU įgijo biologės specialybę, bet pradėjusi dirbti mūsų Gimnazijoje įstojo į VU Šiaulių akademiją, profesinės pedagogikos studijas. 

Socialinė pedagogė Indrė Seselskaitė, baigusi socialinės pedagogikos ir socialinio darbo studijas, po daugiau nei 10 metų vėl pradėjo mokytis. Šiuo metu  studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Taikomojo teatro magistrantūrą. 

Kodėl nusprendėte dar sykį studijuoti?

J. Vaičiulienė: mokytis yra labai gera. Aš supratau, kad buvau labai pasiilgusi nuoseklaus mokymosi. Juk mokaisi nuolat, lankai įvairius kursus, seminarus, skaitai straipsnius, bet nuoseklios studijos yra visai kas kita. Tai – ir naujos žinios, įgūdžiai, ir ryšiai. Visąlaik būsiu dėkinga Palangos moksleivių klubo direktorei Eglei Mackie, kuri savivaldybės lyderių laiko susirinkime, pristatant studijų galimybes ISM, manęs visai netikėtai paklausė: „O kodėl tu čia nevažiuoji?“ Ji pirmoji iš mūsų savivaldybės baigė šias švietimo vadybos studijas ISM. Ir suintrigavo. Tačiau studijoms buvo reikalingas tam tikras anglų kalbos lygmuo, o juk mokiausi labai seniai. Tad pasakiau sau: „Jei išlįs tas lapukas, patvirtinantis reikalingą lygmenį, tada ir studijuosiu“. Ir išlindo. O kalbant apie pedagoginį darbą ir studijas, tai labai sveikintina. Mokytojas nėra įdomus kaip asmenybė, jei neturi ką pasakyti. Pavyzdžiui, patirtimi iš vadybos studijų dalinuosi ir etikos pamokose. Iš tiesų yra labai stipru turėti besimokančius mokytojus. Jie – įkvepiantis pavyzdys ir mokiniams. 

S. Žutautienė: kadangi pradėjau dirbti švietimo sistemoje, tapau direktoriaus pavaduotoja, neišvengiamai reikėjo tobulintis. Be to, man patiko, kad studijos trunka tik 1,5 m., mačiau galimybę jas derinti su darbu – už tai esu labai dėkinga ir Gimnazijos vadovybei. Ir man labai artima kanadiečio profesoriaus Andy Hargreaves mintis, kad mokytojas negali mokyti kitų pats nesimokydamas. Mes privalome eiti kartu su savo laikmečiu. 

R. Abelkienė: žingeidumas, noras sužinoti kažką naujo, praplėsti akiratį, naujas žinias pritaikyti praktiškai darbe, neatsilikti nuo ekonominio progreso, nuo šiuolaikinių vaikų žinių lygio, eiti koja kojon su progresu. Mokytojas negali užsisėdėti vienoje vietoje, jis turi kažką matyti į priekį. 

G. Žindulienė: esu mokymosi visą gyvenimą šalininkė, smalsus žmogus. O menas apskritai visada mane domino, dar gyvendama Panevėžyje ten 5-erius metus pas dailininką Ramūną Grikevičių lankiau tapybos studijas, mano pačios tėtis – fotografas. Užaugau fotostudijoje, mačiau fotografijos virsmą nuo senosios iki skaitmeninės. Meno studijos padeda kūrybiškai pažvelgti į bet kokią problemą.

M. Lizzi-Mickienė: pradėjusi dirbti mokykloje privalėjau įgyti ir pedagogo kvalifikaciją. Dar studijuodama biologiją galėjau rinktis gretutines pedagogikos studijas, bet žinodama, kad galėsiu ir baigusi mokslus galėsiu tai padaryti, tada norėjau daugiau laiko skirti specialybei. Iš tiesų aš jau svajoju apie dar kitas studijas. Noriu stoti į Vilniaus dailės akademijos (VDA) studijuoti taikomojo meno. Esu užaugusi su keramika, nes tėvai turėjo keramikos verslą, galbūt todėl mane labai traukia ši sritis. 

I. Seselskaitė: jaučiu malonumą mokydamasi. Taikomojo teatro programa – nauja specialybė, mane sudomino ir bestudijuojant toliau labai žavi galimybė taikomojo teatro metodais kalbėtis su jaunais žmonėmis įvairiais klausimais. Tai tiesiogiai susiję su mano darbu. Taigi, studijos ir turtina, ir džiugina, ir žavi, suteikia man įrankių įdomesniais, įtraukesniais būdais spręsti probleminį klausimą. 

Kaip pavyko (pavyksta) suderinti darbą ir studijas? 

J. Vaičiulienė: nebuvo lengva, bet ir ne siaubingai sunku. Penktadieniais ir šeštadieniais vykdavo paskaitos Vilniuje. Tos 4 val. traukinyje buvo prabanga. Važiuodama į Vilnių dar dirbdavau, atlikdavau visus Gimnazijos darbus, o grįždama į Palangą atlikdavau studijų užduotis. Buvo labai daug praktinių darbų. Jungdavomės savaitgaliais – visos iš skirtingų Lietuvos kampelių – ir tai atimdavo tikrai labai daug laiko. Tai buvo laikotarpis dar iki karantino, dar labai neįprasta, bet paskui, kai visiems reikėjo pereiti į nuotolinį darbą, mūsų mokykla gana greitai susitvarkėme, nes aš jau turėjau patirties. Ir šiandien sunkiai įsivaizduoju ką nors kokybiškesnio nei šios studijos. Nors vadybos patirties jau turėjau, daug ką dariau iš nuojautos, tačiau studijos suteikė teorinį pagrindą tam, ką iki tol darydavau tik iš nuojautos. Net studijų metu dalindamasi savo patirtimi išgirsdavau klausimų: „Iš kur jūs tai žinote? Kaip jūs tai darote?“ O aš tada galvodavau apie savo direktorių (Leoną Šidlauską – aut. pastaba): „Iš kur jūs, direktoriau, tai žinote?“ Jis tai žinojo iš savo darbo patirties ir nuolatinio mokymosi.  

G. Žindulienė: kaip suderinu? Derinimo būdu (juokiasi) – kuo daugiau dirbi, tuo daugiau spėji. Iš tiesų net dirbu ne vien Gimnazijoje, bet dar ir internetinėje užduočių kūrimo platformoje „Scoolsy“. Ir vaikas paauglys yra namuose. O kalbant apie studijas, nors jos ir dieninės, bet paprastai magistrantūroje studijuoja jau dirbantys žmonės, todėl ir paskaitos sudėliotos, atsižvelgiant į tai, prasideda tik nuo 16 val. Ir tikrai nedirbu naktimis, mėgstu pamiegoti, einu miegoti 21 val. Be to, pradėjusi dirbti mokytoja nuo 2010 m., esu sau pasakiusi, kad niekada nesinešiu į namus taisyti darbų, juos ištaisau dar mokykloje. Ir apskritai nemėgstu atidėlioti darbų. Iš karto imu reikalą už ragų, viską atlieku iš karto. 

S. Žutautienė: studijos buvo labai šaunios, mokė patyrę dėstytojai. Labai praplėčiau žinių bagažą. Kai ką dar iki studijų darbe taikiau iš pajautimo, o studijos tai pagrindė ir įtvirtino. Pavyzdžiui, visuomet buvau įsitikinusi, kad vadovas neturi vadovauti, o būti lyderiu, paskui kurį sektų visa komanda. Iš tiesų aš ir esu iš tokių vadovų, kurie nelabai ir vadovauja. Tačiau šiuo metu nenorėčiau tokių intensyvių studijų. Iš tiesų beprotiškai sunku tuo pat metu būti ir studente, ir vadove, ir žmona, ir mama. 

M. Lizzi-Mickienė: rinkausi būtent šias, išplėstines, studijas, nes ir paskaitos vyksta rečiau, daugiau dirbame savarankiškai. O kadangi jau dirbu mokytoja, tad kai kas man jau žinoma iš praktikos. Tačiau tikrai iš studijų pasisemiu naujų idėjų. 

Mokytojas kalbino gimnazijos žurnalistai