Palangiškių pažintis su karo paveiktų žmonių likimais Turkijoje

2019-ųjų metų lapkričio 12-18 dienomis draugijos „Veikiam.Lt“ nariai, tarp kurių yra ir palangiškių, pavyzdžiui, Fausta Simaitė ir Alfredas Pumpulis, dalyvavo jaunimo mainų projekte „X and Y Equality“, finansuotame pagal „Erasmus +“ programą. Komanda iš Lietuvos keliavo į Urfos mistą, kuris yra ties Turkijos Sirijos sienos riba. Tolima kelionė, kultūriniai skirtumai, pažintis su karo paveiktų žmonių likimais, Sirijos pabėgėliais, kurie savo namus, prieglobstį rado Urfos, Turkijoje.

Nedrįso
Pasak grupės vadovės, draugijos „Veikiam.Lt“ pirmininkės Danos Lukauskienės, į šiuos jaunimo mainus surinkti komandą buvo ypatingai sunku. Kadangi būtent prieš pat kelionę spaudoje galėjome pastebėti įvairių pranešimų, jog prasidėjo sprogimai ties Turkijos - Sirijos riba. Turkijos pajėgos įžengė į Šiaurės Rytų Sirijos teritoriją ir pradėjo karinę operaciją. Karo veiksmų tikslas – išstumti Sirijos kurdų pajėgas tolyn nuo Turkijos–Sirijos pasienio zonos. Lietuvos ambasada Urfos miestą paskelbė nerekomenduojamų, nesaugių vykti vietovių sąraše. Dalyviai ir jų tėvai abejojo dėl šių, unikalių jaunimo mainų ir savo saugumo. Nors projekto organizatoriai, vienas jų – socialinių mokslų daktaras Hakan Gülerce (Turkija) tikino, kad būtent Urfos mieste viskas yra saugu, tačiau ne visi, pakviestieji dalyvauti projekte, turėjo drąsos tapti Lietuvos komandos nariu.

Į pasaulį žvelgti vienu žvilgsniu
Gyvenimas šalyje, kuri teikia prieglobstį karo pabėgėliams iš Sirijos, socialinių mokslų studijos, projekto organizatorius skatino jautriai kalbėti apie pabėgėlių problemas. Hakan Gülerce (Turkija) nurodė, kad jaunoji karta tapo liudininkais, kaip žmonės bėga nuo karo. Sprogimai, siekimas išvengti žiaurumų, karo veiksmų destrukcijos, ieškojimas geresnio gyvenimo, skatina Sirijos žmones palikti savo šalį ir prašytis prieglobsčio. Jie yra gabenami pavojingais būdais, kad atvyktų į Europą, ar kitas šalis, rizikuoja savo ir savo šeimos gyvybėmis. Deja, bet kai kurios šalys jiems užveria duris. Hakan akcentavo, kad, sprendžiant pabėgėlių problemas, trūksta bendravimo, skirtingų kultūrų žmonių pažinimo. Projektas reikšmingas, todėl, kad siekiama įveikti smurtą, neapykantą tarptautiniu lygiu, taip pat kai kalbama apie pagalbą vaikams, kurie tampa nepalankių įvykių aukomis. Anot jo, pirmiausia reikia pabadyti kartu į pasaulį pažvelgti vienu žvilgsniu. Jis kvietė projekto dalyvius parsivešti atjautos ir pagalbos idėjas į savo šalis, o tai padės skleisti empatiją visame pasaulyje.

Gilesnis pasaulio pažinimas
Pasaulis platus, jame gausu valstybių ir tautų kultūrinių skirtumų. Labai svarbu, kad tarp pasaulio skirtingų kultūrų vyrautų supratimas, tolerancija, pagarba susiklosčiusiam per amžius gyvenimo būdui. Kultūriniai skirtumai neturėtų būti kliūtimi jaunimo kultūriniams mainams, bendravimui, bendradarbiavimui. Turkijos jaunimo organizacijos yra daug nuveikusios kultūrinių mainų srityje, stengiasi supažindinti pasaulio jaunimą su turtingu materialiuoju ir nematerialiuoju savo šalies paveldu. Juos domina ir Lietuva, atsivėrusi pasauliui. Todėl „Erasmus +“ programos remiamo projekto „X and Y Equality“ projekto iniciatoriai pasikvietė kultūrinę ir edukacinę veiklą vykdančią draugiją „Veikiam.lt“ bendrai projektinei veiklai, dar prieš trejus metus, kuomet Stambule, vykusiame tarptautiniame seminare buvo aptartos galimos partnerystės idėjos, buvo kalbama apie tarptautinę savanorystę. Nepaisant tautinių, kalbinių, gyvenimo būdo skirtumų, žmonės turi visiems bendrų siekių, jiems reikia mokytis gerbti vieni kitus, bendrauti ir bendradarbiauti, įveikti išankstines nuostatas prieš tai, ko nepažįsta ir nepagrįstas fobijas. Šio renginio pagrindinė tema – ekonominių ir karo pabėgėlių problemos.

Aukojo kilniems tikslams
Tarptautiniame renginyje dalyvavo atstovai iš Portugalijos, Sirijos, Lietuvos, kuriuos globojo Turkijos organizacija „Horizon“. Visi renginio dalyviai dalijosi sukaupta patirtimi, pristatė šalis, iš kurių atvyko ir savo organizacijas. Renginio tema pasirinkta, išreiškiant viltį, kad jaunimo pastangos sukurs taikesnį pasaulį. Renginio programoje buvo numatyta kultūrinė veikla, pasikeitimas tradicinėmis meninės kūrybos technikomis, supažindinimas su materialiuoju ir dvasiniu kultūros paveldu. Išvykos metu buvo aplankyta vietovė 12 km į šiaurę nuo Urfos, atrastas civilizacijų lopšys Gobeklitepe. Ten archeologai rado priešistorinę gyvenvietę ir vieną iš seniausių gyvenviečių pasaulyje dar vadinamą civilazacijų lopšiu. Renginio dalyviai aplankė pabėgėlių stovyklų vaikus, pamatė jų gyvenimo sąlygas, diskutavo , kaip jiems padėti, kad jie galėtų realizuoti visų vaikų teisę į normalią vaikystę ir socializaciją, o jų svajonės išsipildytų. Turkijoje gyvenantis siras Rami kalbėjo apie darbą su Sirijos šeimomis. Rukiye Gülerce ( Turkija) didžiausią įspūdį paliko našlaičių globos namai, kuriuose ji dažnas svečias. Ji inicijavo žaislų, rūbelių dalinimąsi su nepasiturinčiomis sirų šeimomis bei našlaičiais. O projekto partneriai noriai aukojo kilniems tikslams. Našlaičiai ir nepasiturinčios šeimos noriai priėmė ir mūsų atvežtas dovanas – žaislus, rūbelius.

Bendravo su šeimomis

Apibendrindama projekto patirtis ir pamokas, Natasha Oswald savanorė iš Portugalijos paminėjo, jog buvo įdomu susipažinti su Turkijos kultūra, pabendrauti su visuomeninėmis organizacijomis, kurios dirba socialinėje srityje. Įdomu jai buvo susipažinti su Urfos universiteto veikla. Renginio metu jo dalyviai, skirdami laiko bendravimui su Sirijos pabėgėliais, kalbėdami su jų šeimomis susidarė aiškesnį supratimą, kokius likimo iššūkius šie patyrė, kokie jų poreikiai dabar ir ko jie tikisi ateityje. Jos manymu, nė vienas pats savo noru nenorėtų atsidurti karo veiksmų apsuptyje ir visų mūsų pareiga padėti tiems žmonėms įveikti užklupusias bėdas ir pasijusti vėl lygiaverčiais žmonėmis su tais, kurie gyvena normaliomis sąlygomis.

Moterų vaidmuo šalyje

Dalindamasi įspūdžiais apie projektą Fausta Simaitė iš Lietuvos pastebi, kad projektas gali pakeisti žmogaus gyvenimą. Urfa jai pasirodė gražus miestas su pastatais architektūros paveldo paminklais, įdomia istorija. Dalyviai, atvykę iš Turkijos, Sirijos, Portugalijos buvę itin draugiški, įdomūs ir linkę bendrauti. Nuo pat pirmosios dienos sėmėmės žinių, sužinojome naujų dalykų apie skirtingas kultūras, ir individualias žmonių patirtis visuomeninėje veikloje. Pasikeitė požiūris į savanorio veiklą. Matydama kitų visuomenininkų aktyvumą, susimąstai – ką nuveikei tu pati. Fausta domisi moterų lygybės visuomenėje problemomis. Todėl ją sudomino aplankytos organizacijos KADEM ( Moterų ir demokratijos asociacija) veikla. Organizacija skatina, vadovauja tyrinėjimams, analizėms ir publikacijų, palaikančių moterų aktyvų dalyvavimą sociokultūrinėje, politinėje veikloje rengimui. Rengia projektus, skirtus moterų profesiniam augimui plėtoti ir siekti savo demokratinių teisių, neišdildomų įspūdžių jai paliko meniniai užsiėmimai. Būtent Rytų šalyse moterų vaidmuo visuomenėje nėra pilnai įtvirtintas. Yra vietovių, kuriose neleidžiama moteriai sėsti už vairo, o ką jau kalbėti apie profesinę veiklą. Tad dalintis patirtimi, kurti ir puoselėti lygias vyrų ir moterų teises, Rytų šalyse kultūriškai sunku.

Ryškūs kontrastai

Gražinai Rubavičienei įspūdį paliko pabėgėlių iš Sirijos našlaičiais tapę vaikai, kurie gyvendami svetimoje šalyje nepraranda vilties grįžti į savo kraštą, vis dar tikisi, kad atsiras jų tėvai, kad žinios apie jų žūtį klaidingos. Stebint tų vaikų gyvenimą Gražina daro išvadą, kad kartais žmonėms tiek daug duota, bet jie viso to nevertina. Ji pastebi, kad pas mus skurdžiausiame kaime, labiausiai į atskirtį puolusi šeima turi daugiau šansų išsikapstyti iš bėdų, kurti normalų gyvenimą negu pabėgėlių šeimos. Projekto dalyviai pamatė ryškius kontrastus – prabanga alsuojantis Turkijos svetingumas turistui, bei skurdas ir bandymai integruotis į visuomenę pabėgėlių iš Sirijos, našlaičių stovyklose. Atvykusios dalyvauti projekte grupės buvo apgyvendintos gana prabangiame viešbutyje, kurį supo puiki aplinka, lankė muziejuose, gėrėjosi nacionaliniais šokiais. Tai buvo puiki galimybė geriau pažinti Turkiją, jos lankytinas vietas, bei atrasti realią, ne turistinę jos pusę. Kai nuoširdžiai tave apkabina karo našlaitis , aiškiai suvoki – jiems reikia pagalbos. Aplankytos Sirijos pabėgėlių šeimos, našlaičiai vaikai, susitikimas su Harrano universiteto profesoriumi Dr. Faris Kaya ilgam išliks atmintyje.

Virginija Laurinaitienė
Draugijos Veikiam.Lt“ narė

.