Palangiškiai su svečiais išlydėjo vasarą ir smagiai pasitiko rudenį

„Matyt, palangiškiai moka melstis, kad po visos savaitės lietaus ir darganos išmeldė tokį gražų šeštadienį“, – juokavo kurorto svečiai, atvykę kartu su miestelėnais šeštojoje Tūkstančio stalų šventėje „Palangos stalas 2013“ paganyti akis po išmoningai papuoštus įstaigų bei organizacijų stalus, paskanauti pačių įvairiausių siūlomų patiekalų, pasiklausyti meno kolektyvų atliekamų kūrinių ir atsisveikinti su vasara bei pasitikti rudens sezoną.

Klegėjo nuo pat ryto
Nors oficiali šventės pradžia paskelbta vidurdienį, jau nuo pat ryto ir J. Basanavičiaus gatvėje, ir kitose Palangos vietose netrūko šventinio klegesio bei geros nuotaikos. Nuo ankstyvo ryto prie poilsio namų „Pušynas“ mankštinosi ir maudėsi vėsaus jūros vandens nepabūgę sveikos gyvensenos entuziastai. O „Jūratės ir Kastyčio“ skvere nuo devintos valandos kvietė leidinių, arbatžolių, natūralių maisto priedų, ekologiškų produktų mugė. Čia šventinę nuotaiką palangiškiams padėjo kurti sveikuoliai: Lietuvos sveikuolių sąjunga jau ne pirmus metus „Palangos stalą“ praturtina Sveiko maisto švente.
Išradingai dekoruotais stalais praeivių žvilgsnius traukiantys sveikuoliai ir šiais metais ne tik atskleidė sveiko maisto skonį, bet ir antrąkart rungėsi tarpusavy dėl šeimininkių šeimininkės vardo, taip pat – teminių, degustacinių stalų konkursuose. Šiemet Sveiko maisto šventė, pavadinta „Idėjos vaikų stalui“, buvo skiriama patiems mažiausiems ir jų artimiesiems. Tad nuo pat dešimtos valandos ryto šeimoms draugiškoje Palangoje sveiko maisto žinovai ir profesionalai dalinosi savo patirtimi ir patarimais, kurių įdėmiai klausėsi ir net užsirašinėjo ir jauni tėveliai, ir rūpestingi seneliai.
O už prie stalų triūsusių ir patarimų negailėjusių šeimininkių, suvažiavusių iš visos Lietuvos – nuo Prienų iki Gargždų – rikiavosi norintieji išmokti šiaurietiško ėjimo pradmenų.
Klegėjo ir visa J. Basanavičiaus gatvė: kavinės ir restoranai, viešbučiai ir poilsio namai, švietimo įstaigos bei pačios įvairiausios organizacijos ir sambūriai – iki pat politinių partijų Palangos skyrių, – rikiavo savo stalus ir stengėsi kuo išmoningiau ir gražiau išdėlioti vaišes bei puošmenas, kad komisija pastebėtų bei įvertintų juos viena iš dešimties nominacijų.

Linkėjo aktyvaus rudens sezono
Vidurdienį J. Basanavičiaus gatvėje suskambo Palangos pučiamųjų orkestro atliekamos melodijos. Nuo Vytauto g. iki Jūratės ir Kastyčio skvero nusidriekė šventinė eisena, vedama šio Vyganto Rekašiaus vadovaujamo kolektyvo, šiemet švenčiančio savo šešiasdešimtmetį, žaviųjų šokėjų. Už orkestro žengė miesto vadovai ir svečiai: diplomatinių atstovybių vadovai, vėliava nešini bičiuliai iš Bergeno miesto Riugeno saloje (Vokietija), tautiečiai iš Punsko (Lenkija).
„Ačiū visiems čia susirinkusiems palangiškiams ir mūsų kasmet gražėjančio kurorto svečiams, atvažiavusiems kartu su mumis palydėti vasaros. Ačiū visiems tiems, kas savo darbais prisidėjo prie to, kad praėjęs Palangos – Lietuvos kultūros sostinės vasaros sezonas būtų toks turtingas ir turiningas bei prie to, kad mūsų svečiai jaustųsi jaukiai ir saugiai“, – į susirinkusius Jūratės ir Kastyčio aikštėn kreipėsi Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.
Su švente susirinkusiuosius pasveikino Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Kaliningrade Vaclav Stankevič, pabrėžęs, kad Lietuva puikiai žino Palangos rūpesčius bei lūkesčius, todėl daroma viskas, kad kuo daugiau į mūsų kurortą atvyktų jį tikrai mylinčių svečių iš Kaliningrado ir jo srities. O aikštėje esantiems turistams iš šio krašto jis sakė, jog Lietuva visada laikosi geros kaimynystės principų, tad svečiai turi visas galimybes mėgautis poilsiu Palangoje ir ne tik joje.
„Sveikinu Palangą užbaigus aktyvųjį sezoną ir linkiu taip pat aktyviai pasitikti pasyvųjį sezoną ir kad jis būtų irgi aktyvus“, – skambant aplodismentams palinkėjo mūsų miestui Rusijos federacijos generalinio konsulato Klaipėdoje konsulas Vladimir Čertov, kartu su palangiškiais pasidžiaugęs, jog kai kurių išties rimtų šaltinių duomenimis, pagal prie Baltijos jūros atostogavusių poilsiautojų iš Rusijos skaičių, Palanga aplenkė Jurmalą.
Nuoširdūs plojimai lydėjo gražiai lietuviškai šventės dalyvius pasveikinusios 29 narių delegacijos iš Bergeno miesto Riugene vardu kalbėjusios ir pačius nuoširdžiausius linkėjimus iš Vokietijos atvežusios Christel Nord žodžius.
„Brangūs tautiečiai, brangūs broliai ir sesės, atvažiavom čia iš lietuvių sostinės Lenkijoje – Punsko ir nuoširdžiai kviečiame ir jus apsilankyti pas mus“, – širdingai pasveikinęs su švente kvietė palangiškius ir visus lietuvius Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas.
O po gražių ir nuoširdžių sveikinimo kalbų meras Šarūnas Vaitkus, dar kartą pasidžiaugęs, jog Palanga įrodė buvusi – ir tebesanti verta – Lietuvos kultūros sostinės vardo, paskelbė, jog šeštoji rudens sezono atidarymo šventė – „Palangos stalas 2013“ prasideda.

Gausa bei įvairovė
Prasidėjusio Palangos meno kolektyvų koncerto garsų lydimi, šventės dalyviai turėję progos dar kartą pažiūrėti sveikuolių išmoningai papuoštus stalus bei paragauti netradicinių, tačiau itin gardžių patiekalų, pasklido po J. Basanavičiaus gatvę, stabtelėdami prie tų, kurių išradingumas bei išmonė juos sudomindavo.
Sustodavo vaikštinėjantys po vienintelę Lietuvoje į jūrą vedančią gatvę prie Šventąją pristatančio stendo ir bendravo su šventojiškiais menininkais A. Bukauskiene bei P. Baronu, kvietusius kitą savaitgalį Šventojoje paminėti Baltų vienybės dieną. Aikčiojo iš susižavėjimo regėdami tautodailininko A. Žulkaus medžio dirbinius bei vartydami jo jubiliejui išleistą leidinį.
Kaip visada gausus svečių būrys buvo apgulęs Palangos turizmo informacijos centro stalą ir stendą su pačia įvairiausia medžiaga apie mūsų kurortą.  Netrūko besidominčių ir poilsio namų bei viešbučių pateikiama informacija.
Itin daug besidominčių sulaukė pirmąkart šventėje dalyvavusios Palangos evangelijos bažnyčios stalas, šalia kurio nuolat skambėjo patys įvairiausi kūriniai, o svečiams buvo dalijamas Naujasis testamentas ir psalmynas. Dar daugiau veiksmo ir šurmulio buvo prie jungtinio Palangos jaunimo organizacijų stalo.
Kiek graudokai šiemet atrodė kurorto mokyklos ir darželiai. Kai kurių apskritai nebuvo... Bet užtat darželio „Gintarėlis“ kolektyvas vienas galėjo atstoti vos ne visas švietimo įstaigas.
Toliau, pro visada susidomėjimo sulaukiančią amerikietiškų automobilių parodą, svečiai traukė prie kvapais nosį kutenančių kavinių bei restoranų stalų, kur būta visko: nuo ant iešmo kepamo avino iki šviežių baravykų sriubos, nuo pačių įvairiausių arbatų iki alaus bei vyno, stabtelėdami pasigrožėti tautinės vėliavos spalvomis persiliejančiais žiedais bei patiekalais, kurių skonį įvertino ir garbūs oficialūs šventės svečiai, nukrautais TS-LKD Palangos skyriaus stalais ar linksma oranžine spalva šviečiančiu rudens gėrybėmis papuoštu Liberalų sąjūdžio stalu. Stabtelėta ir prie rimtai juodai-baltų lentų palinkusių šachmatininkų, ir prie labai smagių ir elegantiškai išsipusčiusių cilindrais pasidabinusių gurmanų bambeklių gildijos stalo.

Dešimt nominacijų
O prieš trečią valandą visi vėl skubėjo į Jūratės ir Kastyčio skverą, kur turėjo paaiškėti, kas laimėjo varžytuves dėl vienos iš dešimties šventės nominacijų ir kam atiteks tautodailininko Lino Žulkaus sukurti mediniai staliukai, kuriuos jis šiemet linksmai, anot paties, „patiuningavo“.
Kol buvo laukiama rezultatų, į aikštę įžengė spalvinga procesija: tautiniais rūbais pasipuošę VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro studentai. Jie įnešė 3,4 metrų ilgio ir 1,42 metrų pločio Lietuvos vėliavą, dekoruotą trijų spalvų iš popieriaus išlankstytais laiveliais, kurių buvo net 734. Sužinoję šį skaičių, kuris jau skelbė esant naują Lietuvos rekordą, renginį vedę Kultūros centro direktoriaus pavaduotojas Nerijus Stasiulis bei Dovydas Bajoras paragino susirinkusiuosius išlankstyti dar 26 laivelius, kad jų būtų 760 – tiek, kiek metų šiemet sukako Palangai. Tai ir buvo sėkmingai padaryta.
Prieš paskelbdamas nugalėjusiuosius nominacijose bei pakviesdamas juos į sceną, N. Stasiulis pripažino, jog šiemet dėl kai kurių nominacijų komisijos nariai gan smarkiai ginčijosi, nes rinktis ir rinkti išties buvo iš ko: rungėsi rekordinis dalyvių skaičius. Pirmieji scenon kilo tie, dėl kurių ginčytasi mažiausiai arba beveik nesiginčyta.
Sveikiausio stalo nominacija be jokių ginčų atiteko antrąkart „Palangos stalo“ šventėje dalyvaujantiems ir ją papuošusiai bei praturtinusiai Lietuvos sveikuolių sąjungai. Sportiškiausiu stalu be konkurencijos pripažintas Palangos šachmatų klubo stalas. Stiliškiausio stalo nominacija vienbalsiai atiteko Bumbeklių gurmanų gildijai. Dosniausiu pripažintas vaikų lopšelio-darželio „Gintarėlis“ kolektyvas, vaišinęs šventės svečius ne tik tada, kai netoliese sukiodavosi komisijos nariai.
Gurmaniškiausio stalo nominacija atiteko tiems, kas daugiausiai jų ant to stalo turėjo. Šiemet be konkurencijos šis titulas atiteko TS-LKD Palangos skyriui. Meniškiausiu stalu pripažintas tautodailininko Alberto Žulkaus stalas, gausiausias – daugiausiai dalyvių sukvietęs jungtinis Palangos jaunimo organizacijų stalas.
Bene daugiausiai ginčų sukėlė originaliausio stalo nominacija, mat originalumo šiemet dalyviams netrūko. Originaliausių vardą nuspręsta suteikti kavinei „Sporto lizdas“, ne tik gaminusiai originalius patiekalus, bet ir demonstravusiai, iš ko jie gaminami – aptvarėlyje daug džiaugsmo mažiesiems šventės svečiams teikė avinėlis ir pora ožiukų (o gal – ožkyčių).
Ginčų kilo ir dėl muzikaliausio stalo titulo, kol galų gale nuspręsta šios nominacijos nugalėtoju paskelbti Palangos evangelijos bažnyčios stalą, šalia kurio ne tik muzika skambėjo, bet ir savo pasirodymą buvo surengęs vėliau ir į skvero sceną pakilęs mimas Aleksas Mažonas.
O va, dėl liaudiškiausio stalo ginčų nekilo: ši nominacija pelnytai atiteko Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centrui, kurio studentai ne tik dabinosi tautiniais rūbais, šoko tautinius šokius bei dainavo liaudies dainas, bet ir padėjo Palangai pasiekti naujo rekordo, dėl kurio užfiksavimo bus kreiptasi į agentūrą „Factum“: 200 žmonių iš popieriaus išlankstė 760 popierinių spalvotų laivelių ir, pritvirtinę juos prie audeklo, sukūrė originalią trispalvę.