Pagaliau gimsta Palangos etninės kultūros plėtros programa

Sunku suvokti, kam iš vietos savivaldoje „plūduriuojančių genijų“ prieš 12-13 metų toptelėjo mintis į viešumą iškelti idėją panaikinti Palangoje... Kultūros skyrių. Gali guostis, kad išsišokėlių arba destruktorių miesto Taryboje būta visais metais, vos tik „išsovietėjome“. Vienam „fizrukui“ neįtiko Europoje garsus, Romo Petraičio kantrybe ir gabumais suburtas pučiamųjų orkestras, kai kuriems pasipinigauti geidžiantiems valdžios karjeristams neįtiko nepataikaujantis, nors pačių įsteigtas „Palangos“ laikraštis – išvaikė, išardė, uždarė... Orkestrą, laikraštį išspyrė toliau Botanikos parko, pajūriais, pavėjui ir Kultūros skyrių su prityrusiais profesionaliais kadrais, ir jų „generuojamomis“ idėjomis.

Gyvenimas įtikino: žmonių dvasinio gyvenimo pilnatvę, palaimą lemia ne vien tik finansai ir ekonomika, ne vien tik prekybos, centrų statymai buvusių sodų vietose. Be kultūros, be tautinės savivokos, be vertybių, kas žmogų daro žmogumi – arti infantilumas, moralinis išsigimimas, kas pražudė netgi Romos imperiją, nes... „Pilvą šeriam – sielą kariam“. Laimei, laiku susivokta.

2006 02 23 vilniškės savaitraštis „Savivaldybių žinios“ išspausdino mano interviu su tuomete Palangos miesto savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininke Genoveita Krasauskiene. Ši veikli moteris 15 metų vadovavo Vlado Jurgučio vidurinės mokyklos kolektyvui, du metus dirbo rekordišką laiką meru buvusio, dabar LR Seimo nario Prano Žeimio patarėja. G.Krasauskienė objektyviai vertino savo laiko Palangos kultūrinio gyvenimo pulsą. Štai ištrauka iš minėtojo pokalbio: „Pastarąjį penkmetį kultūra Palangos viešajame gyvenime turėjo tenkintis podukros vieta. Nekalbėsiu apie vasaros kurortinį sezoną, kuriame vyrauja vienadienis renginys. Yra pas mus kolektyvų, asmenybių, gražiai atstovaujančių Lietuvos, netgi baltiškajai kultūrai. Ryškiausias pavyzdys – J.Serapinienės ir R.Tranausko vadovaujami „Bočių“ etnografinio ansamblio dainininkai, šokėjai ir muzikantai, pastaraisiais metais sėkmingai koncertavę Italijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje.

Pagarbos verti etnografinis ansamblis „Mėguva“ ir jo įkūrėja ir dabartinė vadovė Z.Baniulaitytė, garsinantys Palangą ir pajūrį naujuose etnokultūriniuose europrojektuose. Didelį autoritetą vėl išsikovojo V.Rekašiaus vadovaujamas Palangos pučiamųjų orkestro kolektyvas. Tikroji Palangos kultūra neįsivaizduojama ir be Savivaldybės viešosios bibliotekos kolektyvo renginių, kurių didžiausia organizatorė direktoriaus pavaduotoja, buvusi ir Savivaldybės tarybos narė Audra Lukauskaitė. Ji į biblioteką sukviečia skaitovus, rašytojus, muzikus, dailininkus, artistus.

Tarp šviesuolių idealistų yra ir „Grubiojo“ teatro vadovas Virginijus Milinis su visa aktorių trupe.

Didžiulis Palangos turtas yra ir V.Marozaitės vadovaujama S.Vainiūno muzikos mokykla su Dailės skyriumi.

Palanga yra turtinga ir dailininkų, talentingų gintaro gildijos meistrų, Botanikos parko kūrėjų, muzikų, muziejininkų. Štai kodėl būtina vėl turėti Savivaldybės kultūros skyrių. Vien tik ligi šiolei esančio N.Stasiulio vadovaujamo Kultūros centro – maža. Skyrius padėtų geriau koordinuoti kultūros žmonių veiklą“.

Greitai penkmetis, kai arti Botanikos parko esančiame sename dviaukščiame mūre, (labiausiai tinkančiame ateityje įkurdinti Palangos Krašto muziejų) kuo sėkmingiausiai darbuojasi Kultūros skyriaus kolektyvas. Be kitų darbų, inicijavus skyriaus vyresniajam specialistui Dainiui Sobeckiui, 2009 m. gruodžio 9 d. miesto savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas pasirašė įsakymą Nr. A 1-920 „Dėl Palangos miesto savivaldybės Etninės kultūros globos tarybos patvirtinimo ir tarybos sekretoriaus skyrimo“. Patvirtintoje miesto savivaldybės Etninės kultūros globos taryboje – išties autoritetingi, Palangos dabarčiai, jos dvasinio gyvenimo ateičiai ir palangiškiams neabejingi žmonės. Pirmininkė – Palangos krašto etnoklubo „Mėguva“ vadovė Zita Baniulaitytė, pavaduotoja – Lietuvos bibliotekininkų sąjungos Palangos skyriaus narė Audra Lukauskytė, o Etninės kultūros globos tarybos sekretorius – vyresnysis Kultūros skyriaus specialistas Dainius Sobeckis. Nariai – irgi gerai šventojiškiams, palangiškiams pažįstamos asmenybės. Tai Kuršių kultūrinės draugijos pirmininkas, unikalaus muziejaus sumanytojas Mikelis Balčius, Palangos miesto Žemaičių draugijos narys Lionginas Želvys. Mane delegavo daug ženklių, šviesių akcentų palangiškių labui „prisėjusi“ Lietuvai pagražinti draugijos Palangos skyriaus vadovė, kultūrai sąžiningai atsidavusioji Ieva Chovanienė.

Kaip jūrai yra svarbus kiekvienas mažiausias Lietuvos valstybės šaltinis, upeliukas, upė, taip gyvybiškai aktualūs, nes praturtina Nacionalinę, savitą tautos „Kraičio skrynią“, pajūrio žmonių etninės kultūros dvasiniai lobiai.

Peržiem įvyko keturi miesto savivaldybės etninės kultūros globos tarybos posėdžiai, nepaliekantys nė vieno abejingo. Juose dalyvavo ir Šveitimo bei Kultūros skyrių vedėjai L.Valužienė ir V.Rekašius. Svarbiausias darbas – parengti „Palangos etninės kultūros plėtros 2011-2013 m. programą“.