Naujoji palangiškė dukros neteko socialinę darbuotoją pavadinusi „žiurke“

Į redakciją užėjusi sudėtingo likimo jauna moteris guodėsi, kad jos penkiametę dukrą Palangos vaiko teisių apsaugos darbuotojos, padedant policijos pareigūnams, „atėmė“ jai socialinę darbuotoją negražiai pavadinus. „Nesusilaikiau, pripažįstu. Paskui man daug kas sakė, kodėl aš nepatylėjau. Bet negalėjau. Mano nuomone, ji to buvo verta“, – įsitikinusi moteris. Socialinė darbuotoja neva tuomet itin įsižeidė ir su policijos pareigūnais vaiką išsivežė. Nevilties prislėgta mama, jau kurį laiką apsistojusi kurorte, šiuo metu savo vaiką lanko globos įstaigoje. Ji sutiko pasidalinti savo šeimos istorija.

Iš Klaipėdos – iki Būtingės
Prieš maždaug pusantrų metų Asta (vardas pakeistas, vardas ir pavardė redakcijai žinomi) su šeima gyveno Klaipėdoje. Visko ten būta, pripažino moteris.
„Su mama niekada labai gerai nesutarėme, tačiau pas ją buvau registruota, ten buvo mano gyvenamoji vieta, tiksliau, ne pas ją, ji savo būsto taip pat neturi, gyvena socialiniame būste, tad glaudėmės šiame bute ir mes kartu. Vietos, žinoma, nebuvo daug, teko kažkaip talpintis“, – pasakojo į „Palangos tilto“ redakciją užėjusi moteris.
Bet vieną dieną ją pasiekė žinia, jog gyvenamosios vietos, tokios, kur ji būtų deklaruota, nebeturinti – mama ją išdeklaravo.
„O be deklaruotos gyvenamosios vietos aš nei neįgalumo pašalpos, kuri man priklauso, nebegavau, negali tokiu atveju gauti ir jokių kompensacijų. Ilgai tvarkiausi dokumentus. Apsistojome Šventojoje, tačiau atėjus vasarai, niekas mūsų ten nebenorėjo, liepė išsikraustyti“, – apie lemtingas užklupusias bėdas pasakojo moteris.

Likimas nuvedė į Būtingę

Šeimą likimas nuvedė į Būtingę, ten rado laikiną prieglobstį.
„Gyvenome kartu su šeimininkais, ten gyvenusi moteris buvo mokytoja. Tad kartą, kai prireikė išvažiuoti, net nepagalvojau, kad kas blogo nutiks, paprašiau, jog ji prižiūrėtų vaiką. Ji mielai sutiko“, – pasakojo Asta.
Netrukus atvyko socialinė darbuotoja, kuri atskleidė, jog gautas skundas. Kas ką pasakė, nebuvo aišku. O ir atskleisti neleidžia konfidencialių duomenų apsauga. „Bet galėjo visai nieko nesakyti, net kad gavo kažkokį įspėjimą, bet pasakė“, – neatlyžo įskaudinta moteris.
Tąkart vaiko netekusi mama, neslėpė, socialinę darbuotoją pavadino negražiu žodžiu. „Nesusilaikiau, pripažįstu. Paskui man daug kas sakė, kodėl aš nepatylėjau. Bet negalėjau. Mano nuomone, ji to buvo verta“, – įsitikinusi Asta.
Socialinė darbuotoja neva tuomet itin įsižeidė ir su policijos pareigūnais vaiką išsivežė.

Prasti prisiminimai
Pašnekovė spėjo, jog jeigu išties kažkas kažką pranešė, tai galėjo būti jos pačios mama.
„Patikėkit, gyvenant kartu su ja, teko priprasti ir prie blogo, ir prie gero“, – pripažino ji.
Namuose su mama gyveno ir psichinę negalią turintis brolis, kuris nevengdavo ir alkoholio – vartodavo vaistus užsigerdamas alkoholiu.
„Pati kviesdavau policiją. Jis atimdavo mano raktus, juos paslėpdavo ir policija belsdavosi, o aš nieko negalėdavau padaryti. Mama išeidavo į darbą. Būdavo, jog ir ji pati kviesdavo policiją. Buvo toks atvejis, kai brolis pripurškė koridoriuje visą dujų flakonėlį“, – keletu prisiminimų, nepalikusių gero įspūdžio, pasidalino pašnekovė.
Moteris patikino, kad ją tyčia išregistravo jos pačios mama.
„Mama man tuomet į akis rėžė, jog iš manęs atims vaiką. Neva aš su draugu nesugebėsiu išgyventi“, – prisiminė ji. Moteris palingavo galva, jog sunku, kai nėra mamos palaikymo. Tėvas taip pat girtavo, jaunas būdamas mirė, iki šiol nežinoma tiksliai, kas jam nutiko, pasakojo Asta.
Kaip papasakojo netekusi vaiko mama, tuomet ir prasidėjo visos bėdos. Moteris žvalgėsi ir į Krizių namus, tačiau tuomet ten nebuvo vietos, taip pat kreipėsi ir į nakvynės namus, tačiau su vaiku tokioje vietoje nelabai tinkama būti.
„Netekus registruotos vietos gyventi, bėdos ėmė persekioti. Iki tol niekam nebuvau įdomi, net nebuvau įtraukta į įskaitą, nors, kaip sakiau, namuose visko vykdavo, – kalbėjo Asta. – Taip išeina, kad mokytojai, su kuria palikau trumpam vaiką, pačiai reikia priežiūros, ar ne, nesuprantu. Ji pati nesuprato, kas dedasi“.
Šiuo metu šeima gyvena pačioje Palangoje, kur nuomojasi butą.

Namų aplinka
Vaiką mama, turėdama galimybę, lanko.
„Ir vakar buvau nuėjusi. Viskas jai ten gerai, priežiūros netrūksta, tačiau niekur jai nebus geriau nei su mama“, – neabejoja Asta.
Moteris nesupranta, kuo ji taip prasikalto, jog iš jos buvo paimtas vaikas: namie negirtuokliaujama, nesmurtaujama.
„Mano dabartinis draugas nėra mano vaiko tėvas, tačiau jis niekada su vaiku nesielgė blogai. Tikrasis tėvas visiškai nenori pripažinti vaiko, kratėsi net alimentus mokėti, per teismą teko prisiteisti. Vos sužinojęs, jog laukiuosi, jis mane paliko ir vaiko niekada nepripažino“, – nuoskaudą liejo moteris.
Šiuo metu šeimai pajamų pakanka. Asta gyvena su sugyventiniu, kuris dirba, pajamų šeimai parneša. Ji pati gauna neįgalumo pašalpą, tiesa, ji nėra didelė. Vienai pačiai su vaiku išgyventi būtų sunku, tačiau esant pagalbai, moteris nesiskundžia, lėšų pakanka išgyventi.
„Aš nesiskundžiu, man viskam pakanka“, – tikino Asta.
Pasiteiravus, kokių veiksmų jai reiktų imtis, kad vaikas būtų sugrąžintas, moteris pripažino, kad jai niekas nieko nesako, tačiau viena aišku, jog vaiką susigrąžinti ji tikrai nori.

Susigrąžinti galima bet kokiu atveju
„Kai atėjo pasiimti vaiką, man kiti sakė, kad galėjai neįleisti, bet aš bijojau, juk jeigu neįleisi, tuomet galima pagalvoti, kad namuose vaikui kilusi grėsmė. Nieko blogo nepagalvojau, įleidau. Bet dabar nežinau ką daryti“, – graudinosi mama, kuri po širdimi nešioja antrą gyvybę. Ji baiminasi, jog jai iš rankų išplėš ir antrąjį mažylį, tačiau ji pasiruošusi kovoti dėl savo teisės būti mama. „Neleisiu atimti ir antrojo vaiko, – sakė mama. – Tikiu, kad pasiteiravus apie mane, kokia situacija, iš tarnybų būtų galima išgirsti, jog nesirūpinau savo vaiku, palikdavau svetimiems, bet taip tikrai nebūdavo. Paprašiau mokytojos, kad vaiką pažiūrėtų, nepalikau abejotinos reputacijos žmonėms“.
Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Ilona Lingytė patikino, jog negalinti atskleisti detalios informacijos apie šeimas, kadangi tai yra konfidencialūs duomenys.
„Galiu tik patikinti, kad mamos savo vaikučius turi teisę lankyti, su jais matytis – jos tai daro“, – sakė Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja I. Lingytė.
Kaip teigė vedėja, vaikai iš šeimos ar kitos nesaugios aplinkos paimami įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais, iškilus grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Bendrieji vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatai).
„Pažymiu, kad tėvai turi galimybę susigrąžinti vaikus net ir tuo atveju, kai jiems būna laikinai ir/ar neterminuotai apribota tėvų valdžia“, – apie galimybę susigrąžinti vaikus sakė vedėja I. Lingytė.