Mokytojai jaučiasi nuvilti: mokytojo prestižo lygis nekyla

Šiemet šalies mokytojams atlyginimai skaičiuojami pagal naują – etatinio – darbo užmokesčio modelį. Šalies mastu skambėjo įvairių atsiliepimų. Kai kurie mokytojai nusivylė, kadangi gavo mažesnius, o ne didesnius atlyginimus, kaip žadėta. Kaip žinia, naujos pertvarkos dažnai sukelia sąmyšį ir ne visada pateisina lūkesčius.Apskritai, šiemet buvo akcentuojamas siekis sugrąžinti mokytojo profesijai prestižiškumą, bet ar įmanoma tai padaryti, – lieka didžiulis klausimas.

Planai ir jų vykdymas
Kaip teigė Švietimo ir mokslo ministerija, palyginti su praėjusiais metais, mokytojų darbo užmokesčio fondas vidutiniškai didėjo 12 proc.
Pasak ministerijos atstovų, praėjusiais metais visą darbo krūvį, t.y. 36 val. per savaitę, turėjo tik 5 proc. šalies pedagogų, net 30 proc. mokytojų dirbo mažesniu nei pusės etato (18 val. per savaitę) krūviu. Buvo žadėta, jog nuo rugsėjo mokytojai gaus atlygį ir už visas atliekamas veiklas, tad apmokamų valandų skaičius padidės, tačiau nebūtinai pasieks viso etato ribas.
Įvedant etatinį per keturis paskutinius šių metų mėnesius mokykloms išdalinti 17,4 mln. eurų papildomai prie kasmet skiriamo mokytojų darbo užmokesčio fondo. Iš viso su etatinio įvedimu per du etapus skiriama 95 mln. eurų papildomai išskirtinai tik mokytojų atlyginimams.
Ministerija skelbė, jog stebės ir analizuos, kaip šios lėšos panaudojamos, kad jos būtų skiriamos tik mokytojų darbo užmokesčiui, o ne kitoms mokyklų reikmėms. Lapkričio mėnesį taip pat planuojama atlikti visų šalies mokytojų atlyginimų tyrimą.
Po kurio laiko, kai naujasis užmokesčio modelis nepateisino lūkesčių, Švietimo ir mokslo ministerija ėmė ieškoti priežasčių.
Paaiškėjo, kad pinigų galėjo pritrūkti toms mokykloms, kuriose suformuota per daug klasių komplektų, arba tose, kuriose didžioji dalis mokytojų turi aukštą kvalifikacinę kategoriją ir didelį darbo stažą. Netolygumams išlyginti savivaldybių paskirstomai dotacijos daliai papildomai skirta 10,5 mln. eurų, rašoma Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pranešime.

Labiau nuvilti, ne apgauti
Šventosios pagrindinės mokyklos vadovė Valda Šarkienė atkreipė dėmesį, kad iš tiesų po šios reformos kyla įvairių kalbų. „Tačiau mokytojai labiau jaučiasi nuvilti, o ne apgauti. Jiems numatyti darbai, sugulę „ant popieriaus“, vis dar nėra teisingai įvertinti pinigine išraiška. Atlyginimas šiek tiek pakilo, bet ne taip, kaip to buvo tikėtasi“, – sakė direktorė.
Pasak jos, pilnu etatu, taiyra pilnu darbo krūviu – 36 val. per savaitę, jų mokykloje dirba vos 1 mokytojas. „Ir vėl mokytojai nusivylė – dauguma tikėjosi dirbti visu etatu, o situacija tokia, kad net ir turint nemažai pamokų, pilnas krūvis nesusidaro. Vienintelė paguoda – bent jau iki naujųjų metų mokyklai netrūksta darbo užmokesčio fono, kurio trūkumą jautėme jau daug metų“, – sakė Šventosios pagrindinės mokyklos direktorė.
Tai, kad šiek tiek atlyginimai pakilo, teigė ir V. Jurgučio pagrindinės mokyklos direktorė Laimutė Benetienė. „Bet kai kuriems mokytojams ir sumažėjo, jei atitinkamai sumažėjo jų krūvis. Žmonės, žinoma, tikėjosi, kad turės visą etatą, bet taip neatsitiko“, – sakė mokyklos vadovė.
Simboliškai keletu eurų atlyginimai pakilo ir Palangos senosios gimnazijos mokytojams. „Lietuvoje yra 32 tūkst. mokytojų, skirta 17 milijonų, tai yra po 500 Eur vidutiniškai vienam mokytojui per 4 mėnesius. Realiai nieko panašaus nėra“, – teigė Senosios gimnazijos direktorius Leonas Šidlauskas.

Kodėl taip nuvertintas mokytojo laikas
Apie mokytojo profesiją kalbėjomės su buvusia mokytoja, knygos „Skambutis sielai“, kalbančios apie mokytoją, visą švietimo sistemą, autore Adele Daukantaite.
Ji įsitikinusi, kad mokytojai tikrai nepasijautė pakylėti po šios reformos. „Šiandien mokytojai vertina ir skaičiuoja gautą pirmą atlyginimą pagal etatinį apmokėjimą. Kas tai? Labai panašu į reklamą, kad „Viskas įskaičiuota“, bet visos reklamos turi savo optinę apgaulės pusę. Pati kalbinau daug mokytojų iš įvairių miestų, įvairių mokyklų. Pasirodo, kad eilinį kartą juos valdžia „išdūrė“. Kol valdžios vyrai nesupras, nepradės mąstyti, kad tauta ir valstybė stipri tik tada, kai stiprus ir klestintis jos švietimas, tol dardės rateliai į užsienius, išveždami tautos talentus, kvalifikuotą darbo jėgą, jaunimą... Net pradinukai savo svajonėse piešia gyvenimą užsienyje... Kas toliau? Tai ne dejavimas, ne bambėjimas, tai tik kasdienybės grimasos ir mūsų mentalitetas“, – įsitikinusi A. Daukantaitė.
Pašnekovė papasakojo, jog kalbėjosi su keliomis pradinių klasių mokytojomis, jos turi 20 savaitinių pamokų plius 2 papildomas pamokas. Tai tik 0,93 procentaietato. Atlyginimas padidėjo tik 8-10 eurų.
„Kodėl mokytojų laikas vertinamas taip pigiai, kodėl į „viskas įskaičiuota“ neįskaičiuojama mokytojo pasiruošimo renginiams, ekskursijoms, tėvų susirinkimams, pokalbiams su tėvais, scenarijų rašymo, salių puošimo, parodų organizavimo, projektų rašymo, mokymo priemonių ruošimo (kai karpoma ne vieną valandą, ne dvi), įvairių diplomų, padėkų darymo, veiklų planavimo, temų klasės valandėlėms ieškojimo, įvairesnių darbo metodikų kūrimo, juk mokykloje veiklų labai daug? Kodėl taip nuvertintas mokytojo laikas? O rezultatų reikalaujama didelių! O kur „Tamo“ (elektroninis dienynas)? Tėvai rašo, klausia, reikia atsakyti, ne tik užpildyti pamokų „naujienas“, pradinukams pažymiai nerašomi, jie vertinami aprašomuoju būdu. Nepasakysi, kad piešinys puikus, geras, patenkinamas, ar panašiai – turi pateikti informacijos daugiau, detaliau. O dar popamokinė veikla, įvairios grupės, kurios taip pat įskaičiuotos į „viskas įskaičiuota“? Pradinių klasių mokytojas atsakingas už klasę, o to nesuvokiama ir neįdėta į „viskas įskaičiuota“, – nuomonę dėstė A. Daukantaitė.

Tik paslaugų teikėjas
Pasak pašnekovės, šiandien mokytojas tik paslaugų teikėjas. „Esmėje gerai – nuimama atsakomybė už dvasinį vaikų ugdymą (valios, atsakomybės, sąžinės, dvasinės ekologijos ir kitų taip reikalingų augančiam žmogui dalykų teikimą ir teigimą).Vartotojiškumas ir tuštybė ploja rankomis: nereikia šviesos, reikia tik vartojimo, materialistinės pasaulėžiūros, akcijų... Bet yra kita medalio pusė – iš mokytojo reikalaujama daug daugiau, iš mokytojo reikalaujama tarnavimo. O kur tarnautojo statusas? Valdžiai patogiau, nes tarnautojo statusas teikia daugiau privalumų, galimybių– atlyginimą teks didinti, didės mokytojų teisės. Ne! – rėkia valdžia, mokytojų teisės negali didėti. O kas dirbs pusvelčiui? Šiandien mokytojas didžiausias idealistas, laikantis visus keturis gyvenimo kampus: atsakomybę, pilietiškumą, sąmoningumą ir ateitį“, – įsitikinusi pašnekovė.
Ji patikino nesuvokianti, kodėl į valdžią atėjęs mokytojas dirba ne mokytojų ir augančios kartos naudai? „Reformas reikia pradėti nuo mokymo turinio, kuris tebėra tarybinės filosofijos gniaužtuose, keitimo, nuo sąmonės auginimo, o ne butaforinių reformų, kad pasidėti sau pliusiuką. Ne sumanios visuomenės mums reikia, o šviesios, sveikos, sąmoningos. Gudrūs valdžios vyrai, apsimeta to nesuvokią ir nematą... O gal tikrai nesuvokia, kad integruotas mokymas – iliuzija, pasidedanti vėlgi pliusiuką pilietiniame, lytiškumo ugdymo, etniniame, žmogaus saugos ir kituose socialinės sferos ugdymuose, kad tik nereikėtų mokytojui už tai mokėti... Per lietuvių kalbos pamoką ar kitas – lašas integruoto ugdymo ir esam patriotai, esam atsakingi už savo augančios energijos naudojimą lytiniame, šeimos gyvenime, žmogaus saugoje, savikūroje!.. Tą ir turim šiandien: savigarbos neturėjimą, socialinių įgūdžių stoką, priklausomybių didėjimą, gimstamumo mažėjimą ir bėgimą iš Lietuvos, vaikų namus pilnus vaikų...

Po darbo – vis dar darbe
Mokytojas, pasak pašnekovės, – valstybės išlikimo garantas ir požiūris į jį, kaip paslaugų teikėją, yra žeminantis, atlyginimas mažesnis už statybose dirbančius žmones, nors mokytojas stato ne namus, o valstybės pagrindus, valstybės ateities pamatus.
„Grįžęs po darbo namo mokytojas dirba mokytoju: taiso sąsiuvinius, kuria kitą dieną, kad ji būtų įdomi, naršo ir ieško informacijos. Gyvename technologijų progreso amžiuje, tad tenka pasėdėti ir prie naujovių, sėdėti seminaruose, konferencijose, aptarimuose, pasitarimuose... Ir visa tai peržengia duotą „viskas įskaičiuota“ ribą vos ne dešimteriopai. Gal švietimo ministrė kitaip dirbo? Ar įmanoma mokytojui kitaip dirbti? Turiu omeny tikrą mokytoją... Skaičiau portaluose – yra mokytojų, kurie aukština dabartinį etatinį apmokėjimą, esą atlyginimas padidėjo net 50 eurų. Daug priklauso ir nuo mokyklos vadovų – dar vienas faktorius, kad reikia grąžinti mokytojui tarnautojo statusą. Bet pradinėse klasėse, kai vaiko augimo laikas pats svarbiausias – formuojasi pasaulėžiūra, – tą mokytojo nuvertinimą ir atlyginimo pakėlimą keliais eurais vadinu cirku, neatsakingu požiūriu į mokytojo laiką ir į nepagarbą mokytojui, kaip žmogui“, – sakė A. Daukantaitė.
Pašnekovė iškėlė klausimą: kodėl mokytojo pensija taip skiriasi nuo teisėjo pensijos? Kodėl mokytojas išeina į pensiją ne kaip policininkas? Jis dirba tokiomis pat sunkiomis sąlygomis: jis atsako už augantį žmogų, jis jį augina savo vertybinėje auroje. „Tad pradėkime mąstyti – mokytojas kloja požiūrio, vertybių, suvokimo pagrindus, jis augina žmogų, būsimą pilietį, būsimą tėvą, motiną... Jis dirba triukšme, atidumo bei budrumo reikalaujančiose sąlygose, jis turi būti ir psichologas, ir pedagogas, ir puikus savo srities specialistas... Vaikai šiandien ne tokie, kokie buvo „vakar“... Pradinių klasių mokytojų amplitudė dar platesnė – jie įvairių dalykų žinovai, jie išklausytojai, patarėjai, guodėjai, taikdariai, dirbantys su tėvais, aiškinantys jiems, kad vaikas yra ne daiktas, o žmogus, kuriam ne tik duonos ir drabužių reikia, o meilės, atsakingo požiūrio, kantrumo, vertybių ir gero pavyzdžio... Kokį pavyzdį mokytojo atžvilgiu rodo valstybė? Jį nuvertina, daro apgailėtiną visuomenės akyse...“, – įsitikinusi buvusi pedagogė.