Moksleiviai patenkinti uždarbiu, bet prisipažįsta, kad darbas buvo nuobodybė

Vasaros sezonui po truputį slenkant rudeniop, mokiniai bei  būsimi studentai dažniau mąsto ne apie laikinus savo darbus, o apie mokyklas. Vieniems laikiniems darbuotojams sezonas buvo šaunus, nes šio bei to išmoko, o, svarbiausia, užsidirbo pinigų, kiti liko nusivylę.

Ar verta buvo parduoti vasarą?

Kalbinti septyniolikos bei aštuoniolikos metų jaunuoliai kaip susitarę teigė, jog vasarą dirbo, nes nenori „sėdėti tėvams ant sprando“ – siekia patys užsidirbti rūbams, kvepalams ar net mašinai. Viena iš kalbintų moksleivių, Nonita Norkutė, sakė, kad šią vasarą dirbo truputį daugiau nei mėnesį.

„Šventojoje prekiavau paplūdimio prekėmis. Užsidirbau kiek daugiau nei tūkstantį litų“, - neslėpė pašnekovė. Mergina atskleidė, jog planuoja šiuos pinigus išleisti savo reikmėms: rūbams ir pramogoms.

Apie įgytą patirtį mergina sakė: „Sunku yra dirbti. Greitai nusibosta ta pati rutina“, - prisipažino. Ji teigė, jog ateityje mąstysianti apie darbą, kuris  jai iš tikrųjų patinka, o ne apie tokį, kuris pakliūva.  „Dirbant nemylimą darbą, jis pradeda slėgti, o tai atsiliepia nuotaikai, bendravimui su artimaisiais ir draugais“, - sakė mergina, prisipažinusi, kad tai yra didžiausias jos vasaros atradimas.

Išmoko atsakomybės

Būsimas dvyliktokas, šventojiškis Stasys Grigalauskas „Palangos tiltui“ dėstė: „Sezonas pateisino lūkesčius - uždirbau per tris mėnesius daugiau kaip tris tūkstančius litų“, - sakė  vaikinukas, vasarą plušęs barmenu.

„Dirbdamas patyriau tikrąjį darbo skonį ir nuovargį, išmokau atsakomybės“, - sakė būsimasis dvyliktokas.

Paklaustas, kur išleis pinigus, pašnekovas neslėpdamas džiaugsmo sakė, kad pirks mašiną. „Pirmąją mašiną savo gyvenime, tik dar konkrečiai nenusprendžiau kokią“, - sakė Stasys.

Šventojiškė moksleivė Giedrė Valiukaitė vasarą pardavinėjo vaisius.

„Darbas man buvo kaip žaidimas, laisvalaikio praleidimas. Dirbau tik tam, kad nusipirkčiau, ko norėjau: rūbų, kvepalų ir kitų menkniekių. Nenorėjau tam leisti tėvų pinigų“, - sakė mergina.

Ji prisipažino, kad darbas jai nesuteikė didelio malonumo: „Nieko įdomaus dirbdama nepatyriau, juk darbas yra paprastas, pardavinėjant vaisius už prekystalio. Ką čia gali išmokti?“

Kalbos – didelė vertybė

Dar vienas moksleivis, Virginijus Digrius, taip pat dirbo Šventojoje - kioskelyje pardavinėjo suvenyrus. Jis neslėpė turėjęs ir kitą užsiėmimą vasarą, apie kurį, beje, pasakojo gan miglotai. „Dirbau virtualioje erdvėje. Galima sakyti, kad vienu metu dirbau du darbus“, - prisipažino vaikinas.

„Uždirbęs kelis tūkstančius litų, dalį uždarbio investuosiu į virtualių projektų kūrimą bei esamų plėtrą. Už kitus pinigus „palepinsiu“ savo mašiną bei nusipirksiu keletą asmeninių daiktų“, - teigė Virginijus.

„Sezonas pateisino lūkesčius, kalbant apie uždarbį, tačiau poilsio labai trūko. Dirbdamas supratau, kad užsienio kalbos yra labai didelė vertybė, nes teko aptarnauti  žmones, kurie šnekėjo įvairiomis kalbomis: angliškai, rusiškai ir kitomis“, - pasakojo vaikinas.

Į dvyliktą klasę šią rugsėjo pirmąją žygiuosiantis Edgaras Tukleris, vasarą užsidirbęs kelis tūkstančius  litų, dar nežino, kur išleis pinigus. Jau ketvirtus metus besidarbuodamas viename kurorto kioskelyje, E. Tukleris neslėpė apmaudo, jog darbas jam nedavė didelės praktinės ar gyvenimiškos patirties: „Ką naujo gali išmokti sėdėdamas kioskelyje?“