Mintys paraštėse (2011-04-13)

Jeigu ryt netrinktels perkūnas iš giedro Palangos dangaus, valdžios kaladės viršūnė, penkiolikos naujos Tarybos valdančios koalicijos narių pritarimu, turėtų būti sudėliota de facto.

Po savivaldybių rinkimų vasario pabaigoje beveik visose savivaldybėse partijos netruko pasidalinti valdžios pyragą.

Ramiai, be didesnio skvernų tampymo ar net užkulisinių žaidimų.

Tik Plungėje ir ypač Kaune neišvengta garsesnės politinės audros – po rinkimų sudarytos koalicijos žlugo, o jas pakeitė naujosios.

Gal dar būtų anksti spėlioti, kaip seksis dirbti naujai Tarybai, bet akivaizdu, kad bent jau kol kas jos veiklą labiau lydės draugiški šypsniai ir galvų linksėjimai, nei nuožmūs politinių priešininkų žvilgsniai.

Norisi viltis, kad taip bus ne iki pirmo didesnio kupsto.

Ko gero, jau dvejų paskutinių Tarybos posėdžių vyksmas imituoja naujos Tarybos veiklą – juk naujojoje daugumoje matysime beveik pusę darbą baigiančios Tarybos veidų.

Tad, stebint paskutinius posėdžius, pro žurnalistų akis neprasprūdo, kad vis dar „oficialiai“ opozicijoje esantys konservatoriai draugiškai linksėjo, o kai kas net akį pamerkė savo politiniams priešininkams. Jau galima sakyti – buvusiems.

Sakoma, kad pirmi metai Taryboje – „apšilimo“ ir darbo stygavimo metas. Tik kažin, ar Palangos Taryba galės turėti tokią „prabangą“ metus „šilti“. Atraitoti rankoves įpareigoja bendrai priimta koalicijos partnerių veiklos programa.

Visos kurorto partijos giriasi, kad „pavyko“ joje suderinti visus programinius įsipareigojimus, tarsi jie būtų skyręsi kaip dangus ir žemė.

Greičiau jie buvo surašyti ne žvalgantis vieniems į kitų programines nuostatas, o į miesto strateginį planą. Būtent jis turėtų tapti „biblija“ valdančiai koalicijai.

Dar sunku spėti, kokie miesto tvarkymo klausimai galėtų priversti naujos koalicijos vežimo ratus suktis lėčiau, ar užstrigti įkalnėje – tema, kuria mėgsta pasvarstyti ne tik žurnalistai.

Tačiau politikos bendras aksiomas galima taikyti ir būsimam Palangos Tarybos darbui – ginčų kils, kai bus liečiami abejų partijų interesai versle, paskyrimai į savivaldybės valdomas įmones ir įstaigas, ir, žinoma, kai ambicingiems programiniams įsipareigojimams įgyvendinti, neduok Dieve, ims trūkti pinigų.

Šių eilučių autoriui būtent paskutinioji grėsmė atrodo galinti kelti pavojų naujosios koalicijos stabilumui.

Pavojus laužiu iš piršto? Kažin. Bendrą programą partijos orientuodamos socialiai (net ir abi liberalų jėgos!), rizikuoja vienądien pamatyti tuščią aruodą. Juolab, kad valstybė deleguoja savivaldybėms kai kurių brangių socialinių reikmių vykdymą. Su jomis ant kupros gražių sumanumų įvykdymas gali buksuoti.

Keista girdėti, kad jau būsimieji savivaldybės ir Tarybos vadovai kurpia mintyse projektus, kurie neva bus finansuojami Europos Sąjungos. Neatsakinga žarstyti svetimus, dar Palangos nepasiekusius pinigus, juolab, kad visiškai neaišku, kaip Europos Sąjunga finansuos Lietuvą – ir Palangą! -  po 2013-ųjų. Jau akivaizdu, kad europiniais pinigais stengiamasi Palangoje finansuoti daugiau projektų skiriant mažesnes pagalbos lėšas. Didelėms ambicijoms jų gali ir neužtekti.