Metų knygą užverčiantis lapas suteikė džiaugsmo

Jau visai šalia alsuojančios Kalėdos ir vos už dviejų savaičių prasidėsiantys Naujieji metai verčia atsigręžti ir žvilgtelėjus bent per petį įvertinti, regis, taip greitai praskriejusius 2015-uosius. Kaip per tą laiką pasikeitė Palanga, ko pasiekė mūsų kurortas?
Šiuos metus vainikavo baigta statyti ir dviem iškilmingo atidarymo koncertais išbandyta šiuolaikinė koncertų salė. Beveik 9,4 mln. eurų kainavęs visai Lietuvai reikšmingas didelis objektas, futbolo terminais kalbant, neabejotinai priklauso aukščiausiajai lygai. Palyginimui, kitų dviejų didesnių miesto objektų vertė yra gerokai mažesnė: naujosios sporto salės – 4,23 mln., kempingo – 2,2 mln. eurų.
Palangai koncertų salė yra svarbi tuo, kad ji turėtų padidinti miesto svečių užimtumą žiemos metu. Į čia vykstančius renginius iš toliau atvykstantys žiūrovai užims ištuštėjančius viešbučius, užtikrins kavinių apyvartą, o viskas kartu šaltuoju metų laiku apmirštančiam kurortui turėtų įpūsti daugiau gyvybės.
Tačiau, kad ir moderni koncertų salė, bet savaime nieko nepritrauks, jei ji ir toliau liks užrakintomis durimis, kaip dabar. Visiškai suprantamas ūkiškas valdžios noras iš moderniausią šalyje renginių salę gaunančio operatoriaus per 10 metų susigrąžinti visas šiam objektui savivaldybės skirtas lėšas – per 4,4 mln. eurų. Tačiau ar koncesininko paieškos neturėjo prasidėti kiek anksčiau, ar nemokamai salėje šeimininkauti norinčių operatorių kėslų nebuvo galima įžvelgti ir jiems deramą atsaką paruošti dar gerokai prieš skelbiant salės atidarymą?
Šiandien miesto vadovai paskubom ieško išeičių, o šventiniu laikotarpiu, kai visuose renginių objektuose – pats darbymetis, mūsų naujojoje koncertų salėje – visiška tyla.
Šiemet baigtas ir dar vieno kurortui svarbaus objekto – Nemirsetoje atsiradusio kempingo antrasis statybų etapas. Kemperiais ir su palapinėmis atvykstančius poilsiautojus pasiruošusios priimti infrastruktūros vartai taip pat yra užrakinti. Kol iki vasaros dar toli, niekam dėl to galvos neskauda, tačiau neramu, kad iki šiol neatsirado nė vienos įmonės, pageidaujančios valdyti visoje Lietuvai priklausančioje Baltijos pakrantėje arčiausiai jūros pastatytą kempingą.
Pats laikas būtų viešai skambinti pavojaus varpais, kad brangiai kainavę, ne tik už ES lėšas, bet ir valstybės, savivaldos pinigais pastatyti bei visuomenės poreikius tenkinti turintys objektai stovi tušti, o jų ateitis priklauso nuo Europos Sąjungos reikalaujamų koncesininkų malonės.
Dar vienas svarbus šių metų įvykis – pavasarį vykę savivaldos rinkimai. Miestui jie svarbūs todėl, kad šie rinkimai buvo istoriniai. Pirmą kartą Palangoje viena partija miesto taryboje gavo absoliučią daugumą mandatų. Pirmą kartą miesto meras palangiškių buvo išrinktas tiesiogiai, o ne paskirtas užkulisinių partijų susitarimų pagrindu.
Rinkimai – tai savotiška, kas ketverius metus vykstanti visuotinė gyventojų apklausa. Kokios valdžios, kokio mero miestui reikia? Trečdalis visų balsavimo teisę turinčių palangiškių pasisakė už veiklią, ne tuščiai plepančią, o kažką konkretaus sukuriančią miesto valdžią. Reikia matomo ir visos Lietuvos vadovų gerbiamo, bei Palangą reprezentuoti sugebančio mero. Konservatorių partijai miesto valdžios vairas ir mero kėdė buvo patikėta anaiptol ne avansu, o įvertinus per praėjusią kadenciją mieste įvykdytas permainas. Tokio paties tempo miesto bendruomenė tikisi ir ateityje.
Tačiau naujų permainų ženklų kažkodėl dar nematyti. Koncertų salės, kempingo antrojo etapo pabaigtuvės ir net šokantis fontanas miesto aikštėje yra ankstesnėje kadencijoje užgimę darbai. Kodėl statybinių kranų ar plušančių darbininkų nematyti šiandien? Juk rinkimų laikotarpis, laimei, kurorto gyvenimo nestabdė. Visi miesto vadovai ne tik liko savo vietose, bet ir naujojoje taryboje gavo absoliutų savo sumanymų pritarimą. O nuo rinkimų praėjo jau 9 mėnesiai.
Kaip sekasi statyti baseiną? Kokioje stadijoje miesto centrą papuošiančios Tiškevičių alėjos rekonstrukcija? Kodėl jau šią žiemą nėra čiuožyklos buvusioje autobusų stotyje? Kur žadėtas senųjų kapinių apšvietimas? Į šiuos klausimus miesto gyventojai aiškių valdžios atsakymų iki šiol neišgirdo.
Norisi tikėti, kad vėlavimo priežastys yra svarios ir objektyvios. Tačiau kodėl palangiškiams vengiama paaiškinti? Norima mus apsaugoti nuo prastesnių žinių? Ne bėda – suprasime, įvertinsime, užtarsime. Juolab, kad daugelis viešai neatsakytų klausimų palangiškiams rūpi tiesiogiai. Pavyzdžiui, kodėl jau antrą žiemą neveikia žadami ir daugiabučiuose šildymo kainą turėję sumažinti biokuro katilai?
Beveik visų valdžios sumanymų ir planų stabdis yra viskam būtinų lėšų stoka. Neabejotinas mero Šarūno Vaitkaus nuopelnas Palangos naudai sėkmingai purtant valstybės ir ES fondų biudžetą. Iki šiol tokio talento neturėjo nė vienas kurorto vadovas.
Nerimą kelia kitkas – ES fondų pinigai netrukus išseks. Užsiverš ir šalies biudžeto maišelis. Tuomet kurorto plėtra priklausys nuo privataus kapitalo, tačiau išskyrus antrojo, poilsiui skirto būsto statytojus, investuotojai į Palangą neskuba. Į šalies vyriausybę ir ministerijas takai jau numinti. Tačiau ar šiemet bandyta į kurortą privilioti bent mūsų šalies stambiausias bendroves, koncernus?
Aišku, geriausiai, kai nieko prašyti nereiktų, o rimtesnėms kurorto infrastruktūros objektų statyboms turėtumėm savų pinigų. Tokią galimybę Palangai duotų įvažiavimo automobiliais rinkliava, kuri į kurorto iždą kasmet galėtų atnešti po kelis milijonus eurų. Tačiau jau ateinančiai vasarai šią rinkliavą visiems pažadėjusi kurorto valdžia vėl apsijuokė.
Visa Lietuva galvoja, kad Palanga pabūgo karingų 5 eurų nesutinkančių mokėti kretingiškių. Iš tiesų, seniai puoselėjamą šį sumanymą įgyvendinti mūsų savivaldybei vėl sutrukdė laiko stoka. Tik liepos mėnesį rinkliavą įteisinantį sprendimą paskelbusi miesto valdžia realiai šiuo klausimu užsiėmė tik rugsėjo pabaigoje. Kažkelintai darbo grupei pasiekus miško tankmę ir ten aptikus daug medžių buvo suprasta, kad kitai vasarai nieko nebus spėta padaryti. Ir įvažiavimo rinkliavos projektas vėl įkištas į gilų stalčių. Sakoma, kad neilgam.
Tačiau, atrodo, kad apsijuoksime ir dar kartą, nes į kurortą įvažiuojančių automobilių savininkų nepavyks apmokestinti ir kitąmet. Kretingiškių sukeltas šurmulys sujaudino Seimo rinkimams besiruošiančius šalies politikus. Tokiu metu visi kaip ugnies vengia nepopuliarių sprendimų. Juolab, kad Palanga ir prieš kurorto planus piestu stojantis Kretingos miestas su artimiausiomis rajono apylinkėmis jau sujungtos į vieną rinkimų apygardą. Kaip kitą rudenį, vykstant pačiam rinkimų įkarščiui, reiks skelbti rinkliavą administruosiančio rangovo konkursą?
Tad metų būta spalvingų. Netrūko džiaugsmingų akimirkų, kuomet didžiavomės gyvenantys Palangoje. Užteko ir nusivylimų, kai buvo tikimasi daugiau ir geriau. Net gamta Palangos nelepino. Tačiau kaip šaltą ir lietingą vasaros pradžią užgožė karštas ir saulėtas rugpjūtis bei šiltas ruduo, taip ir praeinančių metų bėdas užbraukė praėjusią savaitę naujoje Koncertų salėje patirtas džiaugsmas bei garbių svečių liaupsės mūsų išrinktai valdžiai.
Kas tokį, visų metų negandas baltai užtušuosiantį džiaugsmą suteiks besibaigiant ateinantiems metams?