Meras Šarūnas Vaitkus: „Palangoje visapusiškai skatiname ekologišką transportą“

Palanga – visuomet dėmesio centre, tačiau vasarą ji – visos Lietuvos vasaros kurortas, todėl, rengiantis jai, Palanga triūsia išsijuosusi, kad didžiausią šalies kurortą poilsiautojai ir miesto svečiai paliktų su geriausiais įspūdžiais. Tiesa, ne vienam staigmena buvo naujas draudimas dviratininkams važiuoti J. Basanavičiaus gatvėje, ant Palangos tilto bei Botanikos parke. Apie naująjį Palangos kurorto sezoną „Palangos tiltas“ kalbėjosi su miesto meru Šarūnu Vaitkumi.

– Šiemet Palangos vasaros sezonas buvo atidarytas dviem savaitėmis vėliau. Kodėl? Ar pavyko kurorto sezono atidarymo šventė?

– Sprendimas Kurorto šventę švęsti ne gegužės viduryje, o paskutinę pavasario dieną priimtas atsižvelgiant į Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos pageidavimą. Tačiau Kurorto šventė tikrai nereiškia vasaros sezono pradžios.
Tikriausiai pastebėjote, kad svečių Palanga sulaukia ne tik vasarą, bet ir kitais metų laikais, ypač savaitgaliais, tad sezoniškumas Palangoje sparčiai nyksta. Suprantama, kad dauguma žmonių atostogauja šiltuoju metų laiku, tad ir kurortas daugiau svečių sulaukia vadinamuoju atostogų sezonu. Beje, šiais metais labai anksti atšilus orams, poilsiautojai į Palangą aktyviai važiuoti pradėjo dar balandį.

– Kokie buvo padaryti svarbiausi darbai ruošiantis vasaros sezonui? Ko nespėta padaryti?

– Kaip ir kasmet, artėjančiai vasarai pradedama rengtis vos pasibaigus šiltajam metų laikui, tad visi būtini pasirengimo vasarai darbai buvo atlikti laiku – miestas sutvarkytas, įrengti gėlynai, paplūdimiai parengti poilsiautojams.
Be abejo, miesto tvarkymo darbai niekuomet nesibaigia, ir tai yra natūralu. Pavyzdžiui, šiuo metu tvarkoma link jūros vedanti Kastyčio gatvė, ir dėl to miesto gyventojai bei svečiai patiria šiokių tokių nepatogumų. Darbai vyksta ir Šventosios centrinėje aikštėje, tačiau dedamos visos pastangos, kad tai sukeltų kuo mažiau nepatogumų miesto gyventojams ir svečiams. Mūsų tikslas – judėti į priekį.

– Ar pasiteisino vienpusis eismas Vytauto gatvėje? Ar Savivaldybė numačiusi plėsti dviračių infrastruktūrą mieste? Kur?

– Šis sprendimas neabejotinai pasiteisino. Visi pastebėjome, kad pastaruoju metu miestuose labai išpopuliarėjo elektriniai paspirtukai, tad jei šis sprendimas nebūtų buvęs priimtas, elektriniai paspirtukai, dviračiai bei velomobiliai važiuotų ne jiems skirta eismo juosta, o šaligatviais.
Įrengus dviratininkams skirtas eismo juostas Vytauto gatvėje, jomis važiuojantys dviratininkai jaučiasi saugūs, o ir pėstiesiems nebekelia pavojaus važiuodami šaligatviais.
Atnaujindami miesto gatves, visur, kur tik yra galimybė, įrengiame dviratininkams skirtus takus. Tai darysime ir ateityje.

– Ar teisinga buvo, priimant sprendimą dėl ekologiškų transporto priemonių eismo draudimo Botanikos parke, J. Basanavičiaus gatvėje ir ant Palangos tilto, sulyginti motorizuotus segvejus, skuterius ir dviračius? Dviračiai iki šiol buvo neatsiejama Palangos gyvenimo dalis, ar sutinkate su tuo?

–Dviračiai buvo, yra ir bus neatsiejama Palangos dalis. Ekologišką transportą skatiname atnaujindami esamus dviratininkų takus bei įrengdami naujus. Kad mieste jaustųsi saugūs, dviratininkams įrengtos atskiros eismo juostos Vytauto gatvėje.
Tačiau rūpindamiesi dviratininkų saugumu, negalime pamiršti ir pėsčiųjų. Jau ne pirmus metus susidurdavome su problema, kad elektriniai paspirtukai, taip pat – sunkūs keturračiai velomobiliai poilsiautojų gausiausiai lankomose Palangos vietose (J. Basanavičiaus gatvė, jūros tiltas) keldavo pavojų pėstiesiems. Nenorime sulaukti nelaimės, todėl buvo būtina imtis priemonių, kad pėsčiųjų saugumas būtų užtikrintas.
Pagal šiandien galiojančius teisės aktus elektriniai paspirtukai, velomobiliai yra prilyginami dviračiams, tad draudimas kai kuriose miesto dalyse važinėti minėtomis transporto priemonėmis galioja ir dviračiams. Tačiau noriu pabrėžti, kad šis draudimas galioja tik tris mėnesius – nuo birželio iki rugsėjo, o dviratininkams, paspirtukininkams bei kitų ekologiškų transporto priemonių vairuotojams siūlome naudotis atnaujintais dviračių takais, kuriais patogiai galima pasiekti bet kurią Palangos miesto vietą.

– Ar Savivaldybė numačiusi reorganizuoti ar panaikinti Rinkliavų centrą (RC), kurio didžioji dalis surenkamų rinkliavų yra panaudojama paties RC išlaikymui?

– Šiuo metu yra analizuojami šios įmonės veiklos rezultatai. Išanalizavus juos, Savivaldybės taryba priims sprendimą. Jei Rinkliavų centro veikla nebus efektyvi, neatmetame galimybės svarstyti ir tokį variantą.

– Ar Palangos baseino darbo pradžia pateisina Savivaldybės finansinius lūkesčius? Ar Savivaldybė svarsto galimybę jo išlaikymą dotuoti iš biudžeto?

– Praėjo dar pakankamai nedaug laiko, kad galėtume vertinti ekonominius rodiklius, bet iš miesto biudžeto lėšų baseinui išlaikyti neskiriame ir nėra tokio poreikio. Mūsų tikslas – ne užsiimti verslu, o suteikti sąlygas miesto moksleiviams nemokamai mokytis plaukti, galimybes senjorams baseine turėti vandens treniruotes ir pan.

– Į kokius didžiausius vasaros kultūrinius renginius atkreiptumėte dėmesį? 

– Renginių vasarą Palangoje yra daug ir įvairių. Jau visai netrukus į Šventąją pakvies Joninės, kitos šventės.
Per vasarą įvairiose Palangos miesto erdvėse įvyksta per 300 renginių. Įvairūs renginiai, parodos vyksta Birutės parke, Kurorto muziejuje, viešojoje bibliotekoje, Kurhauze skamba koncertai, pristatomi spektakliai.
Visą vasarą renginiai keis vieną kitą – pučiamųjų muzikos koncertų ciklas „Orkestro vasara“, garsusis klasikinės muzikos koncertų ciklas „Nakties serenados“, 1000 km lenktynės – šie ir kiti renginiai išties verti dėmesio.

– Kaip vyksta pasiruošimas Europos pučiamųjų instrumentų čempionatui kitais metais?

– Šiam pasaulinio garso čempionatui rengiamės labai atsakingai. Siekiant, kad Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionatas Palangoje vyktų sklandžiai, buvo suburta atsakinga ir profesionali organizatorių komanda, nuolat konsultuojamasi ir su Europos varinių pučiamųjų orkestrų asociacijos atstovais. Organizaciniais klausimais rūpinasi VšĮ „Palangos orkestras“.
Dedame visas pastangas, kad kitąmet Palangoje vyksiantis šis prestižinis pučiamųjų muzikos pasaulio renginys būtų ne tik ne prastesnis, bet netgi geriau organizuotas nei iki šiol.

– Ar turėjote galimybę pastaraisiais metais pamatyti kitus Lietuvos ir regiono kurortus? Kas jums juose patiko?

– Metus laiko neteko ilsėtis – pagrindinis mano darbinis maršrutas buvo Palanga – Vilnius.

– Ar Palanga kartu su kitomis regiono savivaldybėmis siekia pritraukti daugiau skrydžių į Palangą? Kokių?

– Kasmet kartu su kitomis Klaipėdos regiono savivaldybėmis aktyviai dirbame, kad skrydžių geografija iš Palangos oro uosto plėstųsi, Šios pastangos davė rezultatų – bendras įdirbis lėmė, kad prieš keletą metų Palangoje atsirado nauja Londono kryptis. O šiais metais – ir Vokietijos, Dortmundo. Tačiau sustoti neketiname, ir toliau aktyviai sieksime, kad skrydžių krypčių iš Palangos būtų kuo daugiau.