Medinės pajūrio bei kurortų architektūros perlai ir perliukai

Tarp į Lietuvos kultūros vertybių registrą įrašytų Palangoje esančių vertybių – išties daug medinės architektūros perlų ir perliukų, pradedant tokiais išskirtiniais pastatais, kaip vilos „Anapilis“, „Jūros akis“, „Mahorta“ ir baigiant, regis, niekuo itin ypatingu neišsiskiriančiais, tačiau atspindinčiais savo laikmečiui būdingą architektūrą mediniais gyvenamaisiais namais. Didžiąją dalį šių vertybių jau esame minėję mūsų laikraščio puslapiuose, dabar gi pristatysime tuos objektus – ir gyvenamuosius namus, ir vilas, – kuriems dar nebuvome skyrę dėmesio.

Vila „Pelėda“
Birutės alėjoje medžių apsuptyje kukliai glaudžiasi praėjusio amžiaus pradžioje statyta vila „Pelėda“, kurios adresas – Birutės al. 51. Glaudžiasi kukliai, nes, skirtingai nuo garsiųjų kaimynių „Anapilio“ ar „Jūros akies“, ji nepasižymi nei akį traukiančiais bokšteliais, nei itin sudėtinga fasadų puošyba. Tačiau, kaip pastatas, pasižymintis pajūrio kraštui būdinga architektūra, šis objektas 1997-ųjų lapkritį buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą ir yra saugomas valstybės.
Duomenų apie vilą „Pelėda“ registre nėra daug. Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąraše esanti vila įvardijama kaip simetrinės kompozicijos, koridorinės sistemos, dviejų aukštų su rūsiu ir mansarda medinės konstrukcijos pastatas. Plano kompozicinė ašis pastato viduryje rytų-vakarų kryptimi. Rūsiai yra pastato šiaurinėje ir pietinėje dalyje. Mansarda pastato centrinėje dalyje, joje dvi patalpos orientuotos į rytus.
Į pastatą yra keturi įėjimai; du pagrindiniai iš kampų šiaurės vakarinio ir pietvakarinio per atviras terasas ir du iš rytų pusės. Patalpos išdėstytos apie holus, kuriuose yra laiptai į antrą aukštą. Pirmame ir antrame aukštuose patalpos išdėstytos analogiškai.

Medžiotojų namas
Ne ką daugiau informacijos galima rasti ir apie Medžiotojų namu vadinamą pastatą, esantį J. Simpsono g. 19. Šis, kaip ir vila „Pelėda“, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąraše esantis objektas į Kultūros vertybių registrą įrašytas lygiai prieš 20 metų – 2004-ųjų gruodžio pabaigoje.
Ir nors šis XIX a. pabaigos – XX a. pradžios medinės kurortų architektūros perliukas daug turtingesnis savo fasadų puošyba – nuo drožinėtų laiptų turėklų ir priebučių bei balkonėlių iki išskirtinai sudalintų ir žaismės fasadams suteikiančių langų, – apie jo vertingąsias savybes duomenų pateikiama šykščiai: „Pastatas vieno aukšto su rūsiu ir įrengta pastoge, nedidelio tūrio, kvadratinio plano. Šiaurės, rytų ir vakarų pusėse yra verandos su išorės laiptais. Pagrindinis įėjimas iš šiaurinės pusės. Planas – kompaktiškas, patalpos pereinamos. Vakarinėje verandoje įrengti laiptai į rūsį. Kapitalinių sienų planinė struktūra nepakeista“.

Vila Kęstučio g. 19
Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąraše yra ir nuo 1993 m. gegužės į Kultūros vertybių registrą įrašyta vila Kęstučio g. 19. Šis puikus praėjusio amžiaus pradžios medinės architektūros pavyzdys ne tik palangiškiams žinomas kaip kurorto ir ne tik jo gyventojų santuokų registravimo vieta. Vilai yra suteiktas valstybės saugomo regioninio lygmens objekto statusas, o svarbus bei lemiantis reikšmingumą jo vertingųjų savybių pobūdis įvardijimas kaip architektūrinis.
Prie pastato vertingųjų savybių visų pirma priskiriamas jo tūris: vieno aukšto su mansarda vila yra netaisyklingos L raidės formos, dvišlaičiu molinių čerpių dangos stogu. Saugotinas yra aukštų išplanavimas, kapitalinių sienų tinklas, sienų angos: stačiakampės durų ir langų angos bei aštuonkampės mansardos langų angos.
Vertingas yra pastato fasadų architektūrinis sprendimas, būdingas medinių kurorto XX a. pradžios pastatų architektūrai, taip pat fasadų kompozicija: šiaurės, vakarų ir rytų fasadai yra tūriniai ir asimetriški, o pietų – plokštuminis asimetriškas. Vertingos ir saugotinos fasadų architektūros tūrinės detalės – šiaurinio ir vakarinio fasadų verandos bei balkonai, – taip pat fasadų apdaila, puošyba: medinių horizontalių lentų apkalimo tipas; medinis profiliuotas tarpaukštinis karnizas; mediniai langų, durų apvadai, sandrikai, pastato kampų dekoras, medinės vėjalentės, frontonų smailės, stygos; medinių profiliuotų lentų balkonų ir verandų turėklų tvorelės, pietinės verandos medinė ažūrinė puošyba po stogeliu.
Prie vertingųjų pastato savybių priskiriamos jo konstrukcijos: skaldytų akmenų mūro pamatai, išorinės rąstų sienos, medinės perdangos, – medinės gegninės stogo konstrukcijos, o taip pat stalių ir kiti gaminiai: medinių langų rėmų tipas, medinės sprūdinės durys bei konstrukcijų dekoras – profiliuotų gegnių galų tipas.

(Bus daugiau)