Medinė Palangos Kurhauzo dalis prikelta naujam gyvenimui (FOTOGALERIJA)

Linas JEGELEVIČIUS, 2020-10-17
Peržiūrėta
2121
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Medinė Palangos Kurhauzo dalis prikelta naujam gyvenimui (FOTOGALERIJA)

Šeštadienį, spalio 17-ąją, 13 val. prie Kurhauzo, Palangos miesto simbolio, rinkosi miestelėnai, kurorto svečiai, iškilūs visuomenės ir politikos lyderiai – čia vyko medinės Kurhauzo dalies atidarymo iškilminga ceremonija.

Kurhauzo atstatymas atspindi visą Lietuvos modernią istoriją
„Visa Kurhauzo atstatymo istorija yra dramatiška ir ji atspindi visos Lietuvos pastarųjų trijų dešimtmečių sėkmę,“ – sakė sveikindamas visus Vyriausybės premjeras Saulius Skvernelis.
Jis pusiau rimtai, pusiau juokais sakė, kad Palangos meras Šarūnas Vaitkus jam dėl Kurhauzo atstatymo reikalų žinutes yra siuntęs ir skambinęs net vėlyvais vakarais ar „naktimis.“
„Jeigu tokie merai būtų visose 60 šalies savivaldybių, Vyriausybei nieko nereikėtų daryti – tik skirti finansavimą parengtiems projektams,“ – šypsojosi S. Skvernelis. „Per dešimtmetį Palanga pasikeitė neatpažįstamai. Šarūnai,“ – premjeras kreipėsi į merą: „Jūs esate lyderystės pavyzdys.“

Gyrė komandą
Aldas Kliukas, UAB „Pamario restauratorius“ direktorius, kuris buvo medinės Kurhauzo dalies restauracijos rangovas, sakė, kad jis „dėkoja likimui,“ kad „Pamario restauratoriui“ buvo patikėta iš pelenų prikelti ne tik mūrinę Kurhauzo dalį, bet ir medinę.
„Kurhauzas – Palangos širdis, mes išeiname, čia palikdami dalelę savo širdies,“ – pabrėžė A. Kliukas.
Jis dėkojo savo pavaduotojui Algimantui Zokaičiui (jis, beje, yra palangiškis – aut.), darbų vadovui Voldemarui Montvydui, lipdybos meistrui Albertui Šidlauskui, drožinių meistrui Vytautui Čiupeliui, subrangovams, projektuotojai Laimai Šliogerienei, visiems kitiems, prisidėjusiems prie Kurhauzo atgimimo.
Meras Š. Vaitkus medinės Kurhauzo dalies restauracijos iškilmingas pabaigtuves vadino „istorine“ diena ir trumpai apžvelgė Kurhauzo atstatymo istoriją.
„2002 metais vienas niekadėjas barbariškai padegė Palangos šerdį. Kiek čia iki tol būta šokių, meilės, bendravimo. Nuo 2002 iki 2011 metų Palangą „puošė“ pelenai, nesuprasdami, kad čia vyksta. Kai kas svarstė, kad čia yra saugojami antrojo pasaulinio karo reliktai,“ – prisiminė Š. Vaitkus.
„Kurhauzo atgimimas tik patvirtina teiginį, kad svajonės, jei labai norėsi bei atkakliai sieksi tikslo, tikrai pildosi“, – džiaugėsi Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus. Jis prisipažino, jog atkurti Kurhauzą – tiek ir sutvarkyti mūrinę jo dalį, tiek ir atstatyti visiškai suniokotą medinę – buvo jo viso gyvenimo svajonė.

Kultūros ministras žada ir "Naglio" restauraciją

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas pasidžiaugė, kad tokiu sunkiu šaliai momentu buvo surasta pinigų ir kultūrai. Per pusantrų metų kurhauzo medinei daliai atstatyti Vyriausybė skyrė 3 milijonus eurų. Kultūros ministras pažadėjo, kad per dvejus metus bus atstatytas ir kino teatras „Naglis“. Palangos kurhauzo istorija buvo įdomiausia Dianai Varnaitei per visą jos vadovavimo Kultūros paveldo departamentui laikotarpį. Dabar ji – Vyriausybės kanclerio patarėja. Ji padėkojo visam nematomam frontui, ilgai ir kruopščiai dirbusiam prie šio objekto: architektams, projektuotojams ir kt., tarp jų ir Klaipėdos architektei Laimutei Šliogerienei. Meras Š. Vaitkus dėkodamas D. Varnaitei pasakė: „Tai kieta moteris, atėjo ir pasakė: mes perimsime pastatą visuomenės poreikiams“.

Darbus pavyko baigti anksčiau
Nors pagal sutartį Kurhauzo medinės dalies restauracijos darbų pabaiga numatyta kitais metais, tačiau pavyko juos baigti anksčiau.
„Likus kelioms dienoms iki medinės Kurhauzo dalies restauracijos pabaigtuvių šventės, visi apdailos, puošybos darbai yra baigti. Paskutinėmis savaitėmis mūsų darbuotojai dirbo ilgesnę darbo dieną, nest savaitgaliais. Džiugu, kad spėjome,“ – prieš Kurauzo medinės dalies atidarymą 'Palangos tiltui" sakė sakė A. Kliukas.
Jis džiaugėsi, kad prie Kurhauzo medinės dalies atgimimo prisidėjo ir patyrę restauratoriai, ir net vienos pajūrio statybininkų mokyklos studentai. Jie visi dirbo su dideliu užsidegimu ir meile, azartu. Nė vieno neteko raginti. Tiesiog nuostabu,“ – džiaugėsi A. Kliukas.
Anot direktoriaus, Palangos projektas yra vienas iškiliausių, įsimintiniausių bendrovės darbų.
„Kaip ir Klaipėdos dramos teatras. Kaip ir Plungės dvaro rūmų, skambiai vadinamų Žemaitijos Versaliu, atstatymas. Lygiai kaip ir Palangos Gintaro muziejaus restauracija,“ – „Palangos tiltui“ sakė A. Kliukas.

Sudėtingiausia buvo atkurti gipso lipdiniais puoštą pastato vidų

Palangos kurhauzo pastato medinės dalies atkūrimas prasidėjo 2018 metais. "Pirmu etapu buvo atlikti išlikusių pamatų konservavimo ir atkūrimo darbai. 2019 metų liepą ėmėmės medinės dalies restauravimo, remonto darbų“, –žiniasklaidai prieš renginį pasakojo Zigmas Arcišauskas, Kultūros infrastruktūros centro Projekto administravimo ir techninės priežiūros vadovas. „Pradėjus Palangos kurhauzo medinės dalies darbus, paaiškėjo, kad sudėtingiausia bus atkurti gipso lipdiniais puoštą pastato vidaus interjerą, nes natūroje buvo likę tik keletas nedidelių lipdinių fragmentų. Išeitį pasufleravo senos Kurhauzo vidaus nuotraukos ir prieš gaisrą pradėto ruošti šio pastato restauravimo projekto dokumentai. Restauratoriai pagal išlikusią ikonografinę medžiagą sukūrė lipdinių pavyzdžius, pagal kuriuos gamino formas ir liejo gipsinius patalpų dekoro elementus. Vėliau šiais lipdiniais buvo išpuošta pagrindinė Kurhauzo renginių salė“, – komentavo Kurhauzo atkūrimo darbų subtilybes Z. Arcišauskas.

Darbai pradėti pernai birželį
Per trumpą laiką „Pamario restauratoriaus“ atstovai atkūrė medinės Kurhauzo dalies išorę, pastatą papuošė dailūs mediniai raižiniai, vakarinėje pastato dalyje buvo atlikti mūrinio priestato darbai, įrengta Teatro salė, jau yra paklotos visos komunikacijos – vidaus ir lauko nuotekų tinklai, išvedžiota vėdinimo sistema, elektros instaliacija, signalizacija.
Restauruota medinė Kurhauzo dalis, kaip ir mūrinė, bus perduota kultūros bendruomenei – pagal parengtą Kurhauzo pritaikymo kultūrinei veiklai projektą, čia atsiras naujų erdvių tiek renginiams, tiek ir meno kolektyvų repeticijoms. Medinės Kurhauzo dalies patalpų plotas – apie 700 kv. m. Pirmame aukšte yra įrengta teatrui pritaikyta amfiteatrinė salė, taip pat – puošni renginiams skirta salė, kurioje yra atkurtas grafų Tiškevičių laikmečio interjeras, bei pagalbinės patalpos, artistų persirengimo kambariai. Antrame medinės pastato dalies aukšte buvo įrengtos dvi salės, jas numatyta skirti Palangos kultūros ir jaunimo centro meno kolektyvų repeticijoms.
Atstatytą medinę pastato dalį pašventino pats Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. Perkirpus simbolinę kurhauzo atidarymo juostelę buvo galima apžiūrėti pastato vidų, jo sales, vienoje jų jau šeštadienį vyko iškilmingas koncertas. Šventėje muzikinę programą atliko solistai Liudas Mikalauskas ir Onutė Kolobovaitė, akomponuojant Palangos orkestrui, spektaklio ištrauką atliko ir Palangos „Grubusis“ teatras. Atrodė, kad minia einanti į pastatą, gali netilpti, bet ji gana greitai išsisklaidė erdviose patalpose.
Šventės „vinis“ – asmenų, prisidėjusių prie Kurhauzo atgimimo, apdovanojimas medaliais „Grafas Juozapas Tiškevičius."

Svarbiausi Kurhauzo medinės dalies atgimimo etapai
Primename svarbiausius medinės Kurhauzo dalies atgimimo momentus. 2002 m. rugpjūčio 25 d. Kurhauzas sudegė.
2011 metais balandžio 14 d. Palangos miesto taryba susirenka į naujos kadencijos posėdį, Šarūnas Vaitkus yra išrenkamas meru.
Kitą dieną, balandžio 15 d., į Palangą atvažiuoja tuometinis Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, pirma jo stotelė – beveik dešimtmetį sudegęs Kurhauzas.
2011 m. liepos 11 d. Palangoje vyko Vyriausybės, vadovaujamos Andriaus Kubiliaus, išvažiuojamasis pasitarimas, kurio metu apsispręsta ieškoti finansavimo Kurhauzui atstatyti. Vyriausybė protokoliniu sprendimu pavedė Kultūros ministerijai surasti lėšų 2012 metų biudžete. Savivaldybei priklausančios mūrinės dalies restauracijai.
2011 m. liepos pabaigoje Lietuvos Respublikos vardu įregistruotas 2000 metų detaliojo plano sprendinius atitinkantis 52,7 arų sklypas.
2012 m. gegužės 30 d. pradėta Kurhauzo mūrinės dalies restauracija. Tuometinė Vyriausybė vadovaujama Andriaus Kubiliaus skiria pirmines lėšas iš privatizavimo fondo 700 000 litų.
2012 m. gruodžio viduryje savivaldybė kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą dėl teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą pastato mūrinės dalies kapitalinio remonto darbams atlikti be bendrasavininkių sutikimo.
2013 m. kovą buvo priimtas Savivaldybei palankus sprendimas, Gediminas Jacka, Kurhauzo bendrasavininko, minėtą Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą apskundė Klaipėdos apygardos teismui.
2013 m. lapkričio pradžioje Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, jog nėra įrodymų, kad Savivaldybė pažeidė teisėtus bendrasavininkių interesus – kapitalinio remonto projekto sprendiniais nenumatyta didinti pastato tūrio, keisti architektūros ar pagrindinės konstruktyvinės schemos, o projekto architektūriniais sprendiniais numatyta saugoti esamus vertingus želdinius.
2012 m. gruodžio pabaigoje tuometinė KPD direktorė Diana Varnaitė pranešė – KPD priėmė sprendimą kreiptis į teismą, kad privatiems asmenims priklausanti medinė Kurhauzo dalis kaip netinkamai prižiūrima būtų paimta valstybės reikmėms.
2013 m. gruodžio 14 d. Kurhauzo mūrinė dalis atvėrė duris kurorto bendruomenei. Lėšų mūrinės dalies restauracijai užbaigti skyrė tuometinė Vyriausybė vadovaujama Algirdo Butkevičiaus ir Palangos miesto savivaldybė.
Nuo 2015 metų kurhauze aktyviai veikia Palangos kultūros ir jaunimo centras. Kasmet Kurhauze įvyksta per 250 įvairių renginių: tai aukšto meninio lygio koncertinės programos; valstybinių, kalendorinių švenčių minėjimai, festivaliai ir kt.
2017 m. birželio 30 d. Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad Kurhauzo medinė dalis turi būti perimta valstybės nuosavybėn.
2017 m. spalį medinė Kurhauzo dalis perduota Savivaldybei. Ją perdavė Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio Vyriausybė.
2017 m. pabaigoje atlikti pastato medinės dalies tyrimai ir parengtas pamatų tvarkybos darbų projektas.
2018 m. restauruoti medinės dalies pamatai.
2019 m. parengtas Kurhauzo tvarkybos projektas, gautas tvarkybos leidimas ir pradėti tvarkybos darbai. Parengtas ir pastato pritaikymo projektas, pagal kurį darbai vyko lygiagrečiai su tvarkyba.

Medinės Kurhauzo dalies restauracijai lėšas skyrė premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybė ir Palangos miesto savivaldybė.
Nespėjusieji ar negalėjusieji Kurhauze apsilankyti šiandien, tai padaryti galės rytoj, sekmadienį, spalio 18 d., nuo 10 val. iki 16 val. Norėdami užeiti į pastato vidų, sekmadienį lankytojai taip pat privalės užsiregistruoti pas jų laukiančius savanorius.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Buvusi Kunigiškių vaikų poilsio stovykla pradėjo kilti naujam gyvenimui – rekonstruojamas Švietimo ir mokslo ministerijai priklausantis ir pagal panaudos sutartį nacionalinės M. K. Čiurlionio meno mokyklos valdomas turtas. Tad netrukus šiame poilsio pastatų komplekse, skirtame edukacijai, ir vėl bus priimami vaikai.


Šeštadienį, spalio 17-ąją, 13 val. prie Kurhauzo, Palangos miesto simbolio, rinkosi miestelėnai, kurorto svečiai, iškilūs visuomenės ir politikos lyderiai – čia vyko medinės Kurhauzo dalies atidarymo iškilminga ceremonija.


Sparčiai atgimsta Palangos kurhauzo medinė dalis  2

"Palangos tilto" informacija, 2019 10 19 | Rubrika: Miestas

Legendinis Palangos kurhauzas toliau sėkmingai kyla tarsi Feniksas iš pelenų. Kaip ir buvo planuota, dar iki šių metų pabaigos bus atkurtas statinio tūris, uždengtas stogas, sudėti langai. Kurhauzo medinę dalį restauruoja konkursą laimėjusi įmonė „Pamario restauratorius“, kuri sutvarkė ir mūrinę legendinio pastato dalį.


Palangos Kurhauzo medinė dalis netrukus įgaus senąjį, daugelio kiek primirštą savo veidą – pagal parengtą restauracijos projektą jau gautas leidimas atlikti kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus. Šiuo etapu atgims Kurhauzo medinės dalies fasadas.


Praėjusių metų rugpjūtį istorinei Palangos „Anapilio“ vilai buvo skirtas beveik 700 tūkstančių eurų (2,415 mln. litų) finansavimas. Ilgus metus nerenovuotas šimtametis kurorto pastatas pamažu bunda naujam gyvenimui. Jau kitą vasarą „Anapilis“ turėtų atgimti kaip Palangos muziejus. Vila pastatyta pastatyta XIX amžiaus pabaigoje, apie 1898 metus, ir laikoma viena...


Palangos simboliu tapusi legendomis apipinta medinė vila „Anapilis“ netrukus pradės kilti naujam gyvenimui – penktadienį pasirašyta rangos darbų sutartis dėl šios vilos restauravimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams darbų.


Vieną iš gražiausių Palangos medinių vilų – grafų Tiškevičių laikus menantį „Anapilį“ – netrukus planuojama pradėti kelti naujam gyvenimui. Pernai parengtas šio pastato restauravimo ir pritaikymo kultūros poreikiams projektas, metų pabaigoje gautas statybos leidimas. O praėjusią savaitę paaiškėjo, jog restauravimo darbams bus skirta beveik...


„Anksčiau Šventosios turgus smirdėjo ir buvo atgrasu net koją į jį įkelti. Dabar tikrai matome šiuolaikišką ir jaukią turgavietę. Tikrai dabar dažniau į ją užsuksime“, – dalinosi pastebėjimais į Šventosios renovuotos turgavietės atidarymą atėję šventojiškiai ir miestelio svečiai. Nenutuokdami, kam išties reikėtų padėkoti...


„Kūrybiškumo, židinio šilumos, minkštų teptukų ir naujų idėjų prikeliant seną ir parodant naujoje šviesoje“ – tai tik vienas iš daugelio palinkėjimų, kurie buvo surašyti svečių knygoje projekto „Laiko perspektyvos“ dalyviams, įsikūrusiems Birutės parko sargo namelyje.


Palangoje J.Basanavičiaus gatvės ir Birutės alėjos sankirtoje įsikūrė naujas restoranas „Jūros akis“. „Jis ypatingas tuo, jog yra  išsaugotas viso pastato autentiškumas. Jis atrodo lygiai taip pat kaip ir senovėje, kuomet priklausė grafui Tiškevičiui - pastatas tik atgaivintas naujam gyvenimui“,- pasakojo restorano savininkė Lilija Serapinienė.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius