Mažosios šokėjos Amelijos noras šokti įveikia visas kliūtis

Vienuolikmetė Amelija Butenytė – drąsi, kupina energijos, o svarbiausia – ryžto ir valios pasiekti savo užsibrėžtų tikslų. Tą ji įrodė panorusi šokti ir net pati susiradusi sau mokytoją. Gerokai vėliau, nei kitos mergaitės, ėmėsi šios veiklos ir pasiekė puikių rezultatų. Balandį įvyko šokių mokyklos „Coda“ šokio spektaklio „Alisa stebuklų šalyje“ premjera Klaipėdos dramos teatre, jame ji atliko pagrindinį vaidmenį, spektaklis bus rodomas ir spalį bei lapkritį.

Įtaigi savo mimika ir vaidyba
Šokių mokyklą Amelija lanko trečius metus ir per šį laikotarpį gabi mergaitė netruko atkreipti į save dėmesį. Ji papasakojo, jog prieš metus sudalyvavusi Kanuose vykusiame konkurse ji laimėjo antrąją vietą klasikinio šokiokategorijoje ir dar gavo „GrandPrix du 7eme Art Individuel 2017“už šokio atitikimą filmo tematika, kadangi Kanai garsėja filmų festivaliais. Iš viso šiame konkurse dalyvavo 150 vaikų. Amelija šoko Čarlio Čaplino šokį „Akloji“, scenoje ji šoko vaidindama aklą.
Tai, kad Amelija yra išraiškinga, jau seniai pastebėjo ir jos mokytojai. Ji visuomet demonstruoja puikius rezultatus skaitovų konkursuose.
Tad nekeista, jog būtent ši jaunoji šokėja atkreipė ir režisierės Rūtos Bunikytės, režisavusios šokio spektaklį „Alisa stebuklų šalyje“ dėmesį. Nors kova išties vyko nemenka dėl šio vaidmens. Buvo svarstyta netgi šį vaidmenį patikėti Klaipėdos jaunimo teatro aktorei.
Amelija buvo puikus pasirinkimas. Vėliau, jau po premjeros, kritikė Violeta Milvydienė puikiai atsiliepė apie Alisos vaidmenį atlikusią mergaitę: „Pagrindinė spektaklio herojė – lanksti, ryški, įtaigi sava mimika bei vaidyba. Tai mergaitė, ypač lengvai judanti besikeičiančios scenos taškuose ir, regis, visiškai nebijanti aukščio...“
Aukščio Amelija išties ne itin bijo, tačiau scena, kurioje jai reikia kristi į zuikio olą, ją ne juokais gąsdina. „Kai aš zuikį vejuosi, man reikia kristi į duobę, kuri yra trijų metrų, ir dar atbulom. Atrodo, mirsiu. Tačiau nei kiek nebaisu, kai aš atsistoju ant žmogaus pečių, jis mane perverčia. Nebeturiu tos baimės, tik toje pradžioje, va, ta duobė gąsdino“, – pasakojo mergaitė.
Būtent ši scena sukėlė daugiausiai nerimo jaunajai šokėjai, tačiau spektaklio metu būta ir įvairių smagių akimirkų, nesuvaidintų, neplanuotų, tačiau palikusių ryškių įspūdžių.
Amelijos tėvai, pamatę, kokius dalykus reiks atlikti jų dukrai, negalėjo patikėti, kaip lengvai ji viską atlieka, o jiems patiems, atrodė, širdis nusiris žemyn į kulnus, žiūrint, kaip ji vaikšto atbulom duobės pakraščiu ar užlipusi ant kito aktoriaus pečių skaito laikraštį.

Norą paleido balionėlyje
Įdomu, o kas gi paskatino mažąją palangiškę taip susižavėti šokiu. Ji atskleidė, jog apie norą šokti baletą tėvams ji kalbėjo dvejus metus. Tuomet mama tik numojo ranka, netikėjo, kad mergaitė išties nori, manė, kad tik užgaida.
„Mano vyresnė sesė mokosi šokti pramoginius šokius, o tėvai – tenisininkai, mama dar ir buvusi krepšininkė. Aš tėvams dėl šokių „išzyziau“ ausis, tuomet mama man ir sako: „Susirask Palangoje baleto mokyklą, nuvesiu“. Aš visur ieškojau ir kai buvau antroje klasėje pamačiau skelbimą mokyklos lentoje, jog organizuojamos baleto pamokos lopšelyje-darželyje „Nykštukas“ (šokių mokyklos „Coda“ padalinys organizavo pamokas). Tuomet dar buvau tokia mažytė ir storuliukė, tačiau priėmė mane, matė, kad labai noriu šokti. Vasarą buvau pakviesta dalyvauti šokių mokyklos rengiamoje stovykloje“, – pasakojo A. Butenytė.
Šioje stovykloje mergaitė stengėsi kuo daugiau išmokti ir nors jai dar daug trūko, visgi mokytojai tikėjo šia veržlia mergaite. Ypač visus žavėjo jos ryžtas, motyvacija mokytis. Amelija prisimena, jog ją taip žavėjo šokis, jog net užrašytą norą, jog nedingtų noras šokti ji paleido balionėlyje.
Noras šokti jai nedingo, su laiku tik labiau stiprėjo. Mama Jurgita dabar pripažįsta, jog reikėjo iškart paklausyti dukters, kurios noras šokti buvo tikras.

Šokis lydės visą gyvenimą
Alisos vaidmuo pakeitė ir klasiokų požiūrį į Ameliją. Iki šiol ją vadindavo balerina, tačiau šis vaidmuo parodė, kad ne tiek daug to baleto ir esama pamokose, kurias lanko Amelija. Spektaklyje vaikai pademonstravo ne tik baleto, bet ir akrobatikos gebėjimus. Ji pripažįsta, kad ją asmeniškai dabar labiau žavi modernus šokis. Žinoma, šokis, nesvarbu koks, ją lydės visą gyvenimą, įsitikinusi mergaitė.
„Šią vasarą lankiau kursus, kuriuos vedė filipinietis. Dabar juokingai nuskambės, bet jis išmokė mus kaip beždžiones judėti. Jis tuo ir išgarsėjo, kad moka šokti kaip beždžionėlė. Tokius triukus išdarinėja, šokinėja kaip plunksnelė. Labai gražiai jis sugeba judėti, viskas tarsi jūra plaukia“, – dalinosi savo patirtimi mažoji palangiškė.
Tai, kad ji nori kuo daugiau išmokti ir kuo daugiau sužinoti, nekilo abejonių, matant kokiomis degančiomis akimis apie šokius kalba Amelija.
Jos nevargina nei ilgos repeticijos. Pavyzdžiui, ruošiantis šokio spektakliui „Alisa stebuklų šalyje“ tekdavo repetuoti ištisomis dienomis. Amelija nebijo nei fizinio krūvio, nei skausmo, kurio, užsiimant fizine veikla, kartais sunku išvengti.Ir svarbiausia, viską suspėja. Mokykloje ji puikiai mokosi, yra pirmūnė.
Pagyrų mergaitei negaili ir Klaipėdoje įsikūrusios šokių mokyklos „Coda“ vadovė Inga Briazkolovaitė, kuri džiaugiasi Amelijos susitelkimu į šokį, mato jos norą tobulėti. „Aš labai didžiuojuosi Amelijos pasiekimais, jos ryžtu. Sunku net nusakyti, koks artimas ryšys ima sieti su vaikais, siekiant bendro tikslo. Per repeticijas kartu išgyvenom tiek daug apsikabinimų ir net ašarų, esame tarsi šeima“, – sakė šokių mokyklos vadovė.
Amelija papasakojo, jog jos meniškumas atsiskleidžia ne tik šokiuose, ji taip pat mėgsta tapyti ant šilko, yra bandžiusi kurti kostiumus. Panašu, kad mažąją šokėją kūrybos mūza, užtūpusi ant peties, dar ilgai niekur nesitrauks.
Ji, kartu su komanda, pasiruošusi visus nudžiuginti šokio spektakliu „Alisa stebuklų šalyje“ spalio 27d.18 val. ir lapkričio 9 d. 18 val., kuris bus vaidinamas Klaipėdos dramos teatre. Būtent šiame teatre ir galima atlikti dinamišką spektaklį. Spektaklio kūrėjų atvežti spektaklį visai šeimai prašo ir kitų miestų atstovai, juolab kad tokių spektaklių visai šeimai labai mažai pas mus tėra, tačiau kitur nėra galimybės jo parodyti dėl scenos galimybių. Gal todėl itin didžiulio susidomėjimo sulaukė ir spektaklio premjera.