Mažajam ligoniukui suaukoti pinigai apžilpino kai kurias LIONS geradares

Penkiametis leukemija sergantis Julius Krylovas, kai jį Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Onkohematologijos  skyriuje  bado skaudžiomis adatomis, kartais šaukia, kad geriau norėtų numirti. Jau pusantrų metų su kraujo vėžiu besigrumiančio berniuko istorijos sujaudintos Palangos moterų klubo LIONS moterys surengė kalėdinę gerumo akciją, kuriai skelbiant, kad surinkti pinigai bus skirti mažojo ligonio gydymui, plačiai atvėrė aukotojų pinigines – buvo surinkta 20 tūkstančių litų. Bet surinkta įspūdinga aukų suma, regis, apžilpino kai kurias geradares – imta svarstyti, ar nereikėtų sumą paskirstyti keliolikai globojamų vaikų, nes neva Juliuko tėvo tariamą skolą išieško antstoliai. Buvo suabejota, ar tėvai suaukotus pinigus panaudos pagal paskirtį – vaiko gydymui.

Labdaringas renginys – ne toks jau labdaringas

Vis tik LIONS moterys nusprendė, kad pinigai bus skirti penkiamečio gydymui, bet ne visi. „Šeimai atiduosime 15 tūkstančių litų, o 5 tūkstančius litų skirsime padengti Kalėdų vaikų šventės organizavimui“, - „Palangos tiltui“ sakė Palangos moterų LIONS klubo prezidentė Adelė Karteškina.

 Ne tik žurnalistui, bet ir kitiems palangiškiams kyla nemažai klausimų. Ar tiek kainavo suorganizuoti renginį? Ar nekeista, kad labdaros renginyje dalyvavusiems atlikėjams reikia mokėti? Jei atlikėjai nori atlygio, ar nevertėjo ieškoti tokių, kurie būtų sutikę veltui ir pagroję, ir padainavę, ir pavaidinę? Juolab, kai prieš Kalėdas net didžiausios scenos žvaigždės atiduoda duoklę Kalėdoms – noriai dalyvauja labdaros koncertuose, neprašydamos jokio atlygio? Ar išties per renginį koncertavusiems artistams buvo žadėta atsilyginti? Juk gruodžio 8-osios dienos „Palangos tilto“ numeryje straipsnyje „Kalėdinė LIONS klubo šventė buvo itin dosni“, remdamiesi klubo moterų suteikta informacija, rašėme: „Kalėdinę dvasią pajautė ne tik itin daug besiruošusios ir „Laukinių vakarų salūną“ pavertusios pasaka klubo narės, bet ir visi susirinkę svečiai, o taip pat ir sutikę koncertuoti be jokio atlygio artistai“.

Tad kas sako netiesą?

Vaikui mama nemeluoja...

Kai vakar lankėmės Krylovų namuose, pats Juliukas pasitiko mus prie durų. „Kas ten?“-klausė vaikišku balseliu. „Kalėdų Senelis!“ – su kolege žurnaliste nutaisėme svečių iš tolimos Laplandijos balsus. „Aš labai laukiau Kalėdų senelio!“,- vaikas stvarstė už rankų svečius, nešinus dovanomis, ir vedė prie kalėdinės eglutės. Jei pamatytume, kaip penkiametis guviai laksto ir glaudžiasi prie mylinčios mamos kojų, niekada neįtartume, kad vaiko kūne tūni mirtina liga. Berniukas jau pusantrų metų grumiasi su ja.

„Pradžioje mes iš ligoninės beveik neištrūkdavome. Pabūdavome kelias savaites ligoninėje, kelias dienas namuose, vaiko savijauta pablogėja ir mes abu vėl ruošiamės į Vilnių“, - ketvirtadienį telefonu pasakojo J. Krylova. Mažametis yra gydomas Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Onkohematologijos  skyriuje, kuriame  berniukui nuolat tenka mamos klausti, kur dingsta palatos draugai. „Iš pradžių sakydavau, kad jie išvažiavo namo, o paskui nusprendžiau vaikui nemeluoti. Tariu jam įvairius žodžius, pavyzdžiui, jie „iškeliavo pas angeliukus“. O jis žiūri penkiamečio akimis ir kaip didelis vaikas klausia: „Ar jie mirė, mama?“, - prisipažino J. Krylova.

„Aš jums sąžiningai sakau: mes jokios paramos Juliukui niekada nemaldavome. Nors kartais būna labai sunku, bet mano toks būdas – nemoku lankstytis ir maldauti. Mes paramos ir į LIONS nesikreipėme – pati klubo prezidentė Adelė Karteškina rado mus. Žinoma, nesame labai pasiturintys. Bet aš pirmąsyk girdžiu, kad tie pinigai buvo renkami Juliukui. Girdėjau, kad toks renginys vyko, buvo renkamos aukos klubo globojamiems vaikams. Nežinau, kad žiniasklaidoje buvo rašyta, kad aukos buvo renkamos mano vaikui“, - teigė J. Krylova.

Išmoko su liga „susidraugauti“

Mama su vaiku anksčiau ligoninėje praleisdavo ištisus mėnesius, bet, patariami gydytojų, išmoko su mirtina liga susidraugauti: „Anksčiau, kai tik paūmėdavo liga vaikui, tuojau pat puldavome lėkti į Vilnių. Dabar aš pati esu daug išmokusi apie ligą – jei Juliukas pasijunta blogiau, paskambinu, pasitariu su gydytojais ir seku jų nurodymus – keičiu vaistus ar dozes, bet nepuolame paskubomis krautis daiktų į Vilnių“, - sakė mama. Kad galėtų geriau prižiūrėti savo sūnų, ponia Julija turėjo laikinai atsisakyti mokslinės bendradarbės darbo KMU Psichofiziologijos ir reabilitacijos institute Palangoje. Juliuko tėtis Dainius dirba uošvio individualioje įmonėje. „Vyras išlaiko visą šeimą“, - prisipažįsta J. Krylova. Šeimoje auga dar vienas sūnus.

Mamą su sergančiu sūnumi atvykti į į kalėdinį LIONS globojamų vaikų renginį pakvietė pati klubo prezidentė – A. Karteškina. „Labai maloniai kvietė, bet mes bijojome, kad sūnus gali užsikrėsti kokiu nors ūmiu virusu. Juolab, kad ten turėjo būti daug žmonių. Be to, ir A. Karteškina įspėjo, kad pūs kondicionierius, todėl, visa tai įvertinę, nusprendėme, kad vaiko sveikatai bus geriau, jei neisime“, - pasakojo J. Krylova.

Miršta daug vaikų

Po Naujų metų leukemija sergantis berniukas su mama vėl susiruoš į Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Onkohematologijos  skyrių. „Gydytojai taiko naujausius ligos gydymo būdus. Jie sako, kad mes jau įveikėme pirmąjį etapą, bet kaip bus toliau – nežinia“, - sako likimo užgrūdinta jauna moteris. Kai lankėmės pas Julių, jis, guvus, bet truputį išblyškęs, įsikišęs pirštą į burną, spoksojo į dovanų maišelius, į svečius, po kambarį tursenančią katę ir mamą, kuri, kviečiama prie eglutės, šypsojosi žavios moters šypsena. Mintyse krustelėjo mintis: „Iš kur pas moterį tiek jėgų?“ Regis, atsakymas atėjo iš niekur: tik mama, savo vaiką mylinti beprotiška meile, gali būti tokia stipri. Gal ji, meilė, motinai padeda, kai ligoninėje vaikas,  per procedūras patyręs skaudžius adatų dūrius, ima verkšlenti: „Mama, aš geriau norėčiau mirti“.

„Vaikų mirtingumas skyriuje didelis. Būna, kad Juliukas susidraugauja su kitais vaikais palatoje, o vieną dieną jie išeina ir daugiau nebegrįžta...Julius manęs klausia: „,Mama, kur mano draugas?..“ Aš jam anksčiau meluodavau, bet dabar randu labai ypatingus žodžius pasakyti, kad draugas mirė...Julius labai gerai suvokia savo padėtį – visai nebūdingai vaikui“, - sako mama.

Anot jos, valstybė vaikui kompensuoja visus vaistus, bet labai daug kainuoja kiti dalykai. „Kad ir tie patys tepaliukai“, - sako J. Krylova.

Nežino, ką darytų su pinigais...

Moteris nenori svarstyti, kaip ji panaudotų LIONS per labdaros vakarą surinktus pinigus. Žinoma, jeigu šeima juos gautų...

„Atvirai sakau, nežinau, kaip panaudotume...Padėtume juos į sąskaitą – viskas labai nepigiai vaikui kainuoja, patys žinote“, - sako palangiškė. J. Krylovą labai skaudina ją pasiekusios šnekos, kad jų šeima neva yra įsiskolinusi, kad antstoliai išieško skolas ir kad nežinia, kaip būtų panaudoti vaikui suaukoti pinigai.

„Būtų labai gerai, kad žmonės, kurie taip apie mus kalba, išdrįstų mūsų pačių to paklausti, o ne remtis gandais. Juokinga net ir galvoti, kad mes galėtume vaikui skirtais pinigais dangstyti kažkokias neva esančias skolas. Jeigu kam nors kyla įtarimai dėl mūsų šeimos padorumo, mes galime išvis atsisakyti bet kokių per labdarą surinktų pinigų“, -sudrebėjo stiprios moters balsas.

Ji „Palangos tiltui“ atskleidė istoriją, kurios, regis, nelabai žino kai kurios LIONS moterys.

Keistas sutapimas...

„2009-ųjų metų liepos 14-ąją aš labai gerai atsimenu. Tądien Juliukui nustatė ligą, ir mes abu Klaipėdos greitosios pagalbos mašina išlėkėme į Vilnių. Vyras vėliau man papasakojo, kad, kai mes išskubėjome į Vilnių,  mašinų stovėjimo aikštelėje, šalia mano vyro įmonės, buvo užkabinta vyro kliento mašina. Žala buvo labai menka, bet nukentėjusysis kaltino vyrą dėl atsakomybės (pas jį tebuvo tik kliento mašinos raktai) ir nenorėjo gražiuoju susitarti. Jis padavė ieškinį, teismas tik prieš kelias savaites paskelbė nuosprendį – įpareigojo vyrą sumokėti nukentėjusiajam 1200 litų ir 500 litų ieškovo advokato išlaidoms padengti. Vyras ketvirtadienį minėtas sumas jau pervedė. Apie kokius antstolius kalbama? Dainius vakar buvo nuėjęs į antstolių kontorą ir išsiaiškino, kad nebuvo ir nėra vykdomas joks išieškojimas iš jo“, - neslėpė jaudulio pasakodama J. Krylova.

Kad jau įvykdė teismo sprendimą, „Palangos tiltui“ patvirtino ir D. Krylovas.

Negali likti abejingas šeimos bėdai

„Tikrai nesitikėjome surinkti tiek daug pinigų – 20 tūkstančių litų“, - neslėpė Palangos LIONS prezidentė A. Karteškina. Ji žurnalistui pripažino, kad, surinkus didelę sumą, buvo kilusi mintis ją išskirstyti visiems LIONS globojamiems vaikams. „Viena mūsų klubo narė užsiminė, kad Krylovų šeima turi kažkokių neįvykdytų finansinių įsipareigojimų. Neatsimenu, ar buvo kalbėta apie kokį nors antstolių prieš šeimą vykdomą išieškojimą. Bet pasitarusios, nusprendėme siūlymo pinigus išdalinti visiems vaikams nepalaikyti, o juos atiduoti Juliui. Jų šeima tikrai yra normali, ligoniu vaiku rūpinasi ir jį myli. Jei jau nusprendėme pinigus jiems pervesti, tai ir pervesime“, - sakė A. Karteškina.

Bet ne visus 20 tūkstančių, o 15 tūkstančių litų. „Renginys mums kainavo apie penkis tūkstančius, todėl reikia kaip nors padengti renginio išlaidas. Reikės sumokėti Klaipėdos lėlių teatrui pusantro tūkstančio litų, pakvietimų padarymas ir išspausdinimas kainavo vieną tūkstantį litų, salės papuošimas nemažai kainavo, dar tūkstantis litų muzikinei grupei pažadėtas“, - vardijo prezidentė. Keista, kad anksčiau skelbtas labdaringas renginys, kuriame visi atlikėjai sutiko surengti pasirodymus labdaringai, staiga tapo toks brangus?

Prezidentė teigė, kad pavedė klubo buhalterei išsiaiškinti, kaip pervesti pinigus J. Krylovui. „Nežinau dar, kaip tai padarysime. Įforminant pinigus, reikia krūvos dokumentų“, - sakė LIONS prezidentė. Moteris dar sprendžia, kaip ligonį vaiką auginančiai šeimai teks pranešti apie Juliaus gydymui skirtus pinigus. „ Kitą savaitę gal pačios nueisime pas šeimą, gal nusiųsime šventinį atviruką - pranešime. Su Krylovų šeima labai artimai susipažinau – negali likti abejingas jų bėdai“,  - sakė A. Karteškina.