Margučių alėja prieš slidinėjimo trasas

Vasario pabaigoje, Vilniuje prasidėjus tarptautinei turizmo, sporto ir laisvalaikio parodai „Vivattur“, privertė suklusti per Lietuvos nacionalinę televiziją išgirstas pasisakymas. „Vivattur“ atidarymo dieną laidoje „Labas rytas“ apie tarptautinę parodą pasakodama Lietuvos turizmo departamento direktorė Nijolė Kliokienė informavo, kad Palanga parodoje pristatys kurorte Velykoms ketinamą pastatyti didžiausių margučių alėją, o Druskininkų kurortas – pradėtas įrengti slidinėjimo trasas.

Druskininkai žmones supažindina su šių metų pabaigoje ketinamu atidaryti per 90 mln. litų vertės visus metus veiksiančiu uždaru kalnų slidinėjimo trasų kompleksu su dirbtine sniego danga, o mes visus priblokšime J.Basanavičiaus gatvėje išrikiavę iš poliestireninio putplasčio pagamintus išmargintus velykinius kiaušinius.

Pagal uždarų slidinėjimo trasų ilgį, kuris sieks 900 metrų, Druskininkų kompleksas patenka į didžiausių pasaulio tokios paskirties objektų penketuką. Užtat Palangos margučiai sieks net dviejų metrų aukštį.

Jaučiate jėgą!

Galima būtų ilgai šypsotis iš Palangos „pasiekimų“, jei nebūtų graudu. Mūsų kurorte įvykdytų ir vykdomų projektų sąrašas ne trumpesnis nei Druskininkų, tačiau savo turiniu Palangos projektai nuo pietų Lietuvos kurorto atsilieka lyg mokinio rašinėlis nuo mokslininko disertacijos.

Atsiverskime garsiąją Palangos mero Vytauto Stalmoko informaciją apie mieste jau baigtus ir atliekamus darbus. Iš 40 išvardintų darbų net 18 susiję su baigtais ar vykdomais projektavimo darbais: detaliaisiais planais, žemės sklypų planų braižymais, techniniais projektais, galimybių studijomis.

Tačiau tai – anaiptol ne rezultatas. Tai tik būtinas pradinis vykdomo projekto etapas, kuris negali tapti miesto valdžios darbo pasiekimu. Pavyzdžiui, apie modernaus kempingo įrengimą Nemirsetoje Palangos vadovai tuščiai kalba ketvirtus metus, užtat V.Stalmokas nepraleidžia progos pasididžiuoti, kad jau parengtas šios teritorijos detalusis planas, kuris niekaip nepasiekia savivaldybės Tarybos.

Tarp vardinamų mero darbų minimi nutiesti priėjimo takai prie J.Šliūpo paminklo, Tremtinių kryžiaus, miesto Garbės piliečio vardo suteikimas partizanų generolui Vytautui Žemaičiui. Plėtojami nežinia ką Palangai duodantys bendradarbiavimo ryšiai su Lenkijos, Latvijos, Švedijos,

Rusijos miestais. Matyt, dėl didesnio darbų sąrašo suskaičiuoti net palangiškių išreikalauti mero susitikimai su gyventojais.

Tačiau iš realių ir apčiuopiamų darbų tėra kelių kurorto gatvių rekonstrukcijos, darželių ir mokyklų renovacija, rekonstruojama Gelbėjimo stotis, išplėstos kapinės, prasidėjusi Botanikos parko restauracija, baigiama dviračių tako rekonstrukcija.

Tuo metu Druskininkuose įrengtas 4,5 mln. litų vertės universalus sporto aikštynas, 10 mln. litų vertės golfo aikštynai, iki metų pabaigos ketinama pastatyti beveik 100 mln. litų vertės slidinėjimo trasų kompleksą, pradėta 30 mln. litų vertės sportininkų rengimo ir reabilitacijos centro statyba, šiemet už 7,2 mln. litų bus baigtas įrengti miesto parkas, kitais metais bus baigta beveik 45 mln. litų vertės tilto per Nemuną statyba, pasiruošta Druskininkų aerodromo atnaujinimui.

Šalia šių objektų už 45 mln. litų šiemet atnaujinamos Druskininkų gatvės, pastatytas socialinio būsto gyvenamasis namas, renovuotos mokyklos jau atrodo smulkmė. Iš viso per šiuos metus Druskininkuose planuojama įgyvendinti 49 projektus, kurių vertė – 185 mln. litų.

Kuo, be Kalėdų eglių, aukščiausios ledo skulptūros, velykinių margučių alėjos, Stintų šventės, Lietuvą gali nustebinti Palanga?

Prieš keletą metų pajūrio kurortas didžiavosi ketinamais pradėti statyti dvejais modernių SPA centrų kompleksais, vandens pramogų parku Šventojoje. Kalbėta apie antrosios Jūratės pėsčiųjų gatvės atgimimą, didingo paminklo statybą Savivaldybės aikštėje ir pačios aikštės atnaujinimą. Tačiau visi šie grandioziniai projektai yra užmiršti. Palangoje pasirodę ir į visuomeninės paskirties kurortinius objektus milijonus pasiruošę investuoti verslininkai atsimušė į Palangos teritorinio planavimo dokumentų painiavą. Per penkerius metus net pati Savivaldybė sau naujo reprezentacinio pastato nesugeba pasistatyti.

Dabar štai didžiuojamės iš valstybės perimtais gydyklų pastatais, kuriuose Palangos vadovai įžvelgia geoterminio vandens gydyklas, ištisus metus veikiančius atvirus baseinus. Duok, Dieve...  Tik kažkodėl Palangai perduotos ir nesaugomos gydyklos jau pagarsėjo kaip vagių ir vandalų pratybų vieta, o patys net negalime užsakyti planuojamo objekto galimybių studijos ir jai reikalingų 160 tūkst. litų laukiame iš Europos Sąjungos.

Palangos atsilikimą kurorto vadovai mėgina aiškinti buvusių Lietuvos vyriausybių palankumu Druskininkams. Girdi, ilgai šalį valdę socialdemokratai finansiniais srautais maitino tai pačiai partijai priklausantį Druskininkų merą.

Gal ir taip, tačiau Palangą valdžiusių vadovų gebėjimą plėtoti kurortą geriausiai iliustruoja aštuntus metus kurorto centrą žymintys sudegusio Kurhauzo griuvėsiai.