Ligonių kasos: onkologiniams vaistams kompensuoti – trigubai daugiau lėšų

Palangos tiltas, 2023-05-03
Peržiūrėta
7126
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

PSDF išlaidų kompensuojamiesiems priešnavikiniams vaistams ir pacientų skaičiaus dinamika
PSDF išlaidų kompensuojamiesiems priešnavikiniams vaistams ir pacientų skaičiaus dinamika

Per pastaruosius septynerius metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos priešnavikiniams vaistams kompensuoti Lietuvos gyventojams padidėjo tris kartus, rodo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikta analizė.

„2016 metais priešnavikiniams vaistams kompensuoti prireikė 64 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Kasmet finansavimas onkologiniams vaistams didėjo maždaug po 20 proc. ir pernai šios išlaidos išaugo trigubai – iki 193 mln. eurų. Jokia kita vaistų grupė per keletą metų nepatyrė tokio spartaus augimo kaip ši“, – pastebi VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus. 

Neabejojama, kad tokį reikšmingą šuolį lėmė ne tik per 2016–2022 m. laikotarpį gerokai išaugęs onkologinėmis ligomis sergančių pacientų skaičius, bet ir daugelio naujų, itin brangių vaistų įtraukimas į kompensavimo sistemą. 

„2016 metais kompensuojamųjų vaistų sąraše buvo įrašyti 85 vaistai onkologinėms ligoms gydyti,  o praeitais metais ligonių kasos kompensavo jau 130 skirtingų priešnavikinių vaistų“, – sako E. Stropus.

Analizės duomenimis, daugiausiai Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų pernai pareikalavo bronchų ir plaučių piktybinių navikų gydymas kompensuojamaisiais vaistais. Tam prireikė daugiau nei 27 mln. eurų. Dar beveik 21 mln. eurų praeitais metais buvo skirta vaistams nuo piktybinės melanomos kompensuoti, o per 17 mln. eurų – vaistams krūties vėžiui gydyti. Taip pat daugiau nei 15 mln. eurų skirta limfoidine leukemija ir arti 14 mln. eurų inkstų vėžiu sergančių pacientų vaistams kompensuoti.

VLK specialistų atlikta analizė taip pat atskleidė, kad 2022 m. kompensuojamuosius priešnavikinius vaistus Lietuvoje vartojo beveik 45 tūkst. žmonių, t. y. net 11 tūkst. pacientų daugiau nei 2016-aisiais. Tai rodo, kad per pastaruosius metus žymiai pagerėjo onkologinių ligų diagnostika, o brangių inovatyvių priešnavikinių vaistų įtraukimas į kompensavimo sistemą pasiteisino ir galimai lėmė ilgesnį onkologinėmis ligomis sergančių pacientų išgyvenamumą. 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Šiais metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos gyventojams teiks 812 gydymo įstaigų.


Dėl onkologinių ligų gydomi ir slaugomi pacientai dažnai nežino apie galimybę jiems reikalingas medicinos pagalbos priemones gauti nemokamai, rodo naujausia Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) apklausa. 


Už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones pernai Lietuvos vaistinėse iš viso išleista 497 mln. eurų. 


Birželio 19–25 dienomis minėdamos Tarptautinę inkontinencijos savaitę, ligonių kasos kviečia pacientus, turinčius šlapimo ar išmatų nelaikymo problemų, drąsiau kreiptis į medikus pagalbos ir primena, kokios priemonės kokiais atvejais yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.


Per pastaruosius septynerius metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos priešnavikiniams vaistams kompensuoti Lietuvos gyventojams padidėjo tris kartus, rodo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikta analizė.


Teritorinės ligonių kasos ir daugiau nei dvi dešimtys šalies gydymo įstaigų pasirašė papildomus paslaugų prieinamumo gerinimo susitarimus.


Trečiadienį, lapkričio 9 d., Seimo Sveikatos reikalų komitetas pradeda svarstyti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotus Farmacijos ir Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimų projektus, kuriuose siūloma įteisinti naujus vaistų ir medicinos pagalbos priemonių (MPP) kainodaros ir kompensavimo reikalavimus.


Smulkieji ūkiai greičiau prisitaiko prie rinkos ir aplinkos pokyčių. Jie geriau jaučia vartotojų poreikius, gali daugiau dėmesio skirti produktų kokybei, šviežumui. Deja, lėšų investicijoms, modernizacijai ar pridėtinei vertei kurti tokiems ūkiams dažnai pritrūksta.


Per pirmuosius šių metų mėnesius nupirkta jau trigubai daugiau vėliavų, nei jų pirkta 2017-aisiais. Kartu intensyviai perkami vėliavų stiebai bei jų laikikliai, kita tautinė atributika.


Valstybinės ligonių kasos atstovai susitiko su vietos medikais aptarti opiausių problemų

Jurgita Vanagė, Palangos savivaldybės mero patarėja, 2011 07 01 | Rubrika: Miestas

Antradienį, Klaipėdos Jūrininkų ligoninės (KLJ) Palangos departamente lankėsi bei opiausias problemas aptarė Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovai. Su KLJ Palangos departamento vedėju Remigijumi Kirstuku, skyriaus vedėja Laimute Ežerinskiene bei S. Kulikauskienės bendrosios praktikos gydytojų centro savininke Sondra Kulikauskiene susitiko VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius