Lietuviškais raštais perpintoji „Kai diena ilgesnė už naktį“

Penktadienio vakarą „Ramybės“ galerija pakvietė palangiškius ir miesto svečius į išskirtiniu tapybos stiliumi – kvadratėliais – paveikslus ir lietuvių liaudies drobes audžiančios dailininkės Dalios Kirkutienės parodos „Kai diena ilgesnė už naktį“ atidarymą.

Parodą pristačiusi Klaipėdos savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriaus vedėja Birutė Skaisgirienė priminė, jog parodos autorė, baigusi tekstilės studijas Vilniaus dailės akademijoje ir jau daugelį metų tapanti akrilu ant drobės, nuo tekstilės nenutolo: paveikslai primena lietuvių liaudies drobes, nes dailininkė teptuko ir dažų pagalba tarsi „audžia“ gobelenus savitu, netradiciniu tapybos stiliumi – kvadratėliais.

Pasak B. Skaisgirienės, dailininkė į tapybą atėjusi ne iš karto – per dizainą, per floristiką, ir, žinoma, per tekstilę. Jos paveikslai išsiskiria ne tik ypatinga tapymo maniera, bet ir spalva, kompozicija, ornamentais ir net siužetu. Tai neturėtų stebinti, nes D. Kirkutienė ne tik tapo, bet ir rašo: 2012 m. ji pristatė pirmąjį savo novelių romaną „Eilėje prie laimės“. Ir „Ramybės“ galerijoje atidarytoje parodoje beveik kiekvienas iš 10 eksponuojamų darbų pristatomas didesne ar mažesne literatūrine miniatiūra-atodūsiu: „Pušynas. Aš vėl tėviškėje... Matuojuosi jos tylą, ragauju jos kvapą, gerklėje jausdama aitrų žydinčių pušų skonį“.

„Buvo laikas, kai Dalia pasinėrė į afrikietišką ornamentiką, – prisiminė B. Skaisgirienė. – Dabar gi galima pasidžiaugti, kad ji grįžo prie baltiškųjų šaknų, prie močiutės užuolaidų ir rankšluosčių ornamentikos. Net ir koloritas nuo kažkada vyravusio burgundiško vyno atspalvių grįžo prie baltiškojo“.

„Toks dabar mano gyvenimo periodas, tokios nuotaikos, – lyg atsakydama B. Skaisgirienei kalbėjo parodos autorė. – Mano darbai – lyg kodai. Nes juk ir lietuvių liaudies tekstilėje – juostose, rankšluosčiuose, lovatiesėse – raštai buvo naudojami kaip kodai. Kraitį sau ausdamos merginos savaip „užsikoduodavo“ santuokai, laimei, turtui, vaisingumui plačiąja šio žodžio prasme“.

Kalbėdama apie savo parodos pavadinimą – „Kai diena ilgesnė už naktį“ – dailininkė sakė, jog ir čia esama tam tikro kodo: kad toji diena visad būtų ilgesnė už naktį, nepriklausomai nuo metų laiko. Šviesa visada kovoja su tamsa, ir tiek vasarą, tiek žiemą norisi, kad šviesos būtų kuo daugiau.

O apie savąjį tapybos braižą dailininkė yra sakiusi: „Taip, kvadratėlis šalia kvadratėlio, dėlioju savo gyvenimo spalvas ir atspalvius, dalindamasi jais su visais“.

„Paveikslais bandau išreikšti savo emocinę būseną. Imdama į rankas teptuką, visada džiaugiuosi būsimo proceso malonumu. Paveikslus parodai tapiau rytais, o vakarais rašau. Tos pačios mintys išreikštos ir dažais, ir žodžiais. Todėl prie kiekvieno paveikslo pridėjau citatą iš būsimo romano, atspindinčią ir paveikslo nuotaiką“, – kalbėjo D. Kirkutienė, savo paveiksluose, kuriuos galima išvysti „Ramybės“ galerijoje, skaidanti plokštumą į tūkstančius kvadratėlių, iš jų kurdama erdvę, tarsi mozaiką dėliodama savąsias svajones, lūkesčius ir prisiminimus.