Lietuviai labiausiai bijo netekti darbo ir susirgti sunkia liga

Kiek daugiau nei ketvirtadalis šalies gyventojų turi finansinių įsipareigojimų. Iš jų daugiau nei pusė labiausiai bijo netekti darbo, 36 proc. – tapti nedarbingi dėl sunkios ligos, rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Anot psichologės, šias baimes įveikti padėtų psichologinio atsparumo įgūdžiai. Tie, kurie geba prisitaikyti prie netikėtų gyvenimiškų situacijų, patiria mažiau neigiamų emocijų ir lengviau įveikia kilusius iššūkius.

Skolinimosi internetu platformos „Vivus Finance“ užsakymu atliktas tyrimas taip pat atskleidė, jog beveik penktadalis paskolą turinčių žmonių bijo netekti darbingumo dėl onkologinės ligos, 16 proc. – dėl traumos. Dar 15 proc. apklaustųjų teigia, kad labiausiai juos gąsdina mirtis. Tiesa, COVID-19 liga gyventojams tampa vis mažiau baisi – jos bijantys prisipažino vos 3 proc. apklaustųjų.

Psichologė-psichoterapeutė Lina Bagdonavičienė aiškina, jog žmonės dažniausiai bijo to, ko negali kontroliuoti.

„Nežinomybei galime priskirti visas situacijas, kurių baigties nežinome – sunkias ligas ir jų eigą, mirtį, taip pat krizę, karą ir kitas. Visa tai turi įtakos asmens funkcionavimui. Pagal Maslovo poreikių hierarchiją, pirminiai žmogaus poreikiai yra fiziologiniai – oras, vanduo, maistas, miegas, šaltis, šiluma. Mes mokame už šildymą, perkame maistą, turime paskolas bankuose. Tam, kad patenkintume šiuos poreikius, mums yra svarbu turėti finansinį stabilumą. Jį praradus – netekus darbo, susirgus ar užlupus kitiems nenumatytiems įvykiams – patenkame į nežinomybę ir poreikius patenkinti tampa kur kas sunkiau. Todėl jie kelia daugiausiai nerimo“, – sako L. Bagdonavičienė.

Jos teigimu, yra keletas būdų, galinčių padėti sumažinti baimės jausmą. Vienas jų – psichologinio atsparumo ugdymas: „Emocinis stabilumas leidžia susidoroti su netikėtomis situacijomis ir nepalūžti. Nors atsparumą ugdyti nėra paprasta, tačiau psichologinių praktikų pagalba galime išlavinti šiuos įgūdžius. Kreipiantis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus išmokstame prevenciškai rūpintis savo emocine sveikata.“

Visgi, L. Bagdonavičienė pažymi, jog be psichologinio atsparumo ne mažiau svarbu imtis konkrečių prevencinių veiksmų. Mat finansiškai prisitaikęs žmogus geriau tvarkosi besikeičiančiose sąlygose.

„Apsidrausdami nuo traumų ar ligų jaučiamės ramesni, nes susirgę ar susižaloję turėsime galimybę ramiai atstatyti jėgas be papildomo streso ar įsigyti geresnį įtvarą, kuris padės greičiau reabilituotis. Taupymas taip pat suteikia daugiau ramybės, ypač sušlubavus finansinei situacijai. Tad kuo anksčiau pasirūpinsime prevencinėmis priemonėmis, tuo geriau įveiksime kilusius iššūkius“, – teigia psichologė.

Kas antras lietuvis – nepasiruošęs

Reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys parodė, jog beveik pusė finansinių įsipareigojimų turinčių gyventojų nežino apie galimybę apdrausti paskolos įmokas. Dažniau – mažesnes pajamas gaunantys gyventojai.

„Atlikę tyrimą sužinojome, jog net 48 proc. lietuvių nėra girdėję apie paskolų įmokų draudimą. Taip pat pastebime, jog ši paslauga vis dar apsupta mitų, neva iš draudimo nėra jokios naudos. Tačiau jau turime atvejų, kuomet po netikėtos mamos mirties mažamečiams vaikams likusias skolas dengia draudimo bendrovė, taip palengvindama naštą šeimai sunkiu laikotarpiu“, – sako „Vivus Finance“ vadovė Giedrė Štuopė.

G. Štuopė taip pat atkreipia dėmesį, jog visuomenėje netyla kalbos apie artėjantį sunkmetį. Anot jos, draudimas gali padėti pasiruošti finansinę pagalvę ir išlikti ramiems.

„Mūsų skaičiavimais, paskolos įmokų draudimas gyventojams vidutiniškai kainuoja iki 8 eurų per mėnesį, priklausomai nuo turimo įsipareigojimo dydžio. Tai pakankamai nedidelė investicija, kuri, nutikus netikėtai situacijai, gali tapti gelbėjimosi ratu ir padėti išlaikyti finansinį stabilumą. Gyventojai, pasirūpinę prevencija ir sumažinę galimas rizikas, jaučiasi ramesni, nebijo gąsdinimų apie artėjančią krizę, taip pat – išlieka produktyvesni darbe“, – dalinasi G. Štuopė.

Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą apie nuogąstavimus turint paskolų 2022 m. lapkričio mėn. atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, apklaususi 1013 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.