Laužo liepsnos nušviesta ir „Sielų skrydžio“ sušildyta Sausio 13-oji

Sausio 13-osios vakarą prie Lietuvos partizanų vado generolo Jono Žemaičio – Vytauto paminklo nešini trispalvėmis, gėlėmis, žvakutėmis bei vėliavomis būriavosi palangiškiai, atėję pagerbti skaudžią Lietuvos istorijai 1991-ųjų naktį žuvusiųjų atminimo.   „Rankšluosty įausiu Lietuva tėvyne / Tu didvyrių žemė, mes tavo vaikai“, – nuvilnijo virš aikštės  E. Jucevičiaus vadovaujamo Stasio Vainiūno meno mokyklos jaunių choro atliekama daina, kuriai pritarė ir vyresnio amžiaus palangiškiai. „Štai jau dvidešimt trečiąjį kartą minime šią liūdną ir iškilmingą datą, – prakalbo Palangos kultūros centro renginių režisierė Aušra Latonienė. – Ir bene pirmą kartą čia, prie paminklo Lietuvos laisvės kovotojų vadui generolui Jonui Žemaičiui, susirinko toks gausus būrys palangiškių, didžioji dalis kurių – mūsų miesto jaunimas, savanoriškai prisijungęs prie Sausio 13-osios paminėjimo“. „Šį vakarą mes norime padėkoti tiems, kurių dėka gyvename nepriklausomoje Lietuvoje. Tegul į dangų kylantys žiburiai – „Sielų upė“ – mums primins ir neleis pamiršti žuvusiųjų. O mes visada būsime dėkingi jiems, kad galime didžiuotis ir džiaugtis gyvendami laisvoje šalyje“, – kalbėjo Lietuvos moksleivių sąjungos Palangos skyriaus atstovės, kai į tamsų, sniegą beriantį dangų iš lėto pakilo keturiolika įvairiaspalvių žibintų su juose degančiomis žvakutėmis – jaunimo sukurta „Sielų upė“. Prie jos tėkmės prisijungė suspragsėjusio laužo, kurį uždegė jaunieji Palangos šauliai, liepsnos. Vakaro tyloje nuskambėjo padėkos žodžiai: „Amžina šlovė Loretai Asanavičiūtei, Virginijui Druskiui, Dariui Gerbutavičiui, Rolandui Jankauskui, Rimantui Juknevičiui, Alvydui Kanapinskui, Algimantui Petrui Kavoliukui, Vytautui Koncevičiui, Vidui Maciulevičiui, Titui Masiuliui, Alvydui Matulkai, Apolinarui Juozui Povilaičiui, Ignui Šimulioniui, Vytautui Vaitkui“. „Šiandien minime svarbią dieną Lietuvos istorijoje: susirinkome čia, kad pagerbtume tuos, kurie 1991 metų sausio 13-osios naktį drąsiai – be ginklų – gynė Lietuvos istoriją, kalbą, tradiciją bei papročius. Viso Palangos jaunimo ir neformalios grupės „Aš esu kultūra“ vardu norime žuvusiuosius pagerbti prie širdies prisisegdami šią neužmirštuolę, kuri simbolizuoja atmintį ir pagarbą Lietuvos didvyriams“, – prabilo moksleiviai Žygimantas Mitkus ir Ona Labžentytė, kartu su bičiuliais į aikštę dar besirenkant žmonėms daliję lipdukus – neužmirštuolės žiedelius. Melsvi žiedeliai švytėjo ir ant jaunų žmonių, ir ant garbaus amžiaus palangiškių, ir ant politinių partijų bei organizacijų vėliavas laikiusių vėliavnešių, ir ant miesto Tarybos narių bei Savivaldybės administracijos darbuotojų paltų bei striukių atlapų. „Praėjo jau 23 metai nuo tų skaudžių Lietuvai įvykių, kainavusių keturiolikos mūsų tautiečių gyvybes. Aš tada nebuvau Vilniuje, bet ir dabar pamenu, kokie jausmai buvo užplūdę mane, keturiolikmetį, kai žiūrėjau to vakaro televizijos transliacijas, kai pamačiau ir išgirdau Eglę Bučelytę sakant: „Viskas, jie jau beldžiasi į duris...“, – jaudindamasis kalbėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus. – Sausio tryliktosios įvykiai įsirašė į visą eilę skaudžių Lietuvai įvykių, kuriuose – ir laisvės kovotojų žygdarbiai, ir tremtys. Ir mes tiesiog negalime leisti sau užmiršti, kieno dėka galime gyventi nepriklausomoje valstybėje, kieno dėka mes pasukome teisingu keliu ir turime svarbiausią dalyką – laisvę“. Meras padėkojo visiems, atėjusiems paminėti istorinės datos ir pagerbti žuvusiųjų atminimo, o ypač – Palangos jaunimui, savo gražiomis iniciatyvomis sušildžiusiam vakarą. Po minėjimo prie paminklo generolui J. Žemaičiui palangiškiai rinkosi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, kur buvo aukojamos Šv. Mišios už laisvės gynėjus.