Laisvės partijos pasiūlymas užsitraukė merų ir partnerių rūstybę

Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių, skelbia LNK žinios. Koalicijos partneriai irgi negaili riebių žodžių tam.

Nebediskutuoti, o dėti kortas ant stalo – sako valdančioji Laisvės partija. 

„Jau laikas nustoti piešti tamsius, apokaliptinius Lietuvos ateities scenarijus“, – trečiadienį žiniasklaidai teigė Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė.

Dėl augančios ekonomikos savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio (GPM) surenka vis daugiau, tad laisviečiai pasiūlė dalį šių pinigų skirti gynybai. Ir iš karto užsitraukė nemalonę. 

„Nesąžininga, kaip aš sakau, įžūlu ir dar pridėčiau, kad ciniška“, – koalicijos partnerių pasiūlymą LNK žinioms įvertino valdančiojo Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas. 

Savivaldybių merai sukilo prieš bandymą dalį pinigų paimti iš savivaldybių kišenės. 

„Absoliučiai neatsakingas ir net populistinis sprendimas. Čia yra tas pats, kas iš ubago atimti lazdą“, – teigė Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas.

Plungės rajono meras Audrius Klišonis teigė, jog jeigu finansavimas yra mažėjantis, yra reikalinga tiksliai ir aiškiai pasakyti, kokių viešųjų paslaugų savivaldybė teiks mažiau, arba jų visiškai neteiks. 

„Reikia nuimti nuo gatvių, mokyklų, šildymo, nuo sniego valymo“, – vardijo Panevėžio meras. 

Šiaulių meras Artūras Visockas kalbėjo, jog norint įgyvendinti tam tikrus dalykus, būtinas finansavimas tam. 

„Nėra net kalbos apie kažkokį lėšų nuėmimą“, – tikino jis. 

O Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus jog Klaipėdos uostas ir LEZ valstybei generuoja milijardines lėšas į valstybės biudžetą.

Pernai iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) į valstybės ir savivaldybių biudžetus įkrito beveik beveik 6 milijardai eurų. Tai maždaug dešimtadaliu, arba 580 milijonų eurų daugiau, nei buvo surinkta 2022 metais. 

„Savivaldybių pajamos augo, auga ir augs. Dėl to, kad auga Lietuvos ekonomika, dėl GPM skaičiavimo metodologijos savivaldybėms tenkanti dalis auga. Tiesiog ji ir toliau augtų“, – LNK žinioms sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.

Laisvės partija siūlo iš savivaldybėms tenkančios dalies 150 milijonų perskirstyti gynybai. Sako, kad savivaldybių pajamos dėl augtų lėčiau, bet nesumažėtų. O pinigai juk vis tiek būtų naudojami tų pačių miestų gynybai. Be to, lėšas perskirstyti būtų galima jau kitais metais.

„Mokestinė našta žmonėms nekiltų“, – tikino A. Armonaitė. 

Tačiau savivaldybės aiškina, kad ir su dabar turimais pinigais vos išsiverčia. 

„Šiaulių miestui, kad jis galėtų normaliai vystytis dar trūktų kasmet po maždaug 100 milijonų eurų“, – tikino Šiaulių meras A. Visockas. 

Klaipėdos meras A. Vaitkus antrino – dėmesio ir finansų miestui trūksta. 

Be to, virš galvos kabo ir rūpestis kaip visus aprūpinti priedangos. 

„Mes jau dabar kalbamės su daugiabučių namų bendrijų pirmininkais tam, kad būtų galima panaudoti tuos daugiabučių rūsius, kurie šiuo metu yra“, – teigė Plungės rajono meras A. Klišonis.

Tačiau A. Armonaitė primena apie visai neseną „čekiukių“ skandalą, kuris aiškiai parodė, jog savivaldybės pinigus naudojo nebūtinai tam, kam reikia. 

„Ką aš šiandien girdžiu, tai ne žmonių pasipriešinimą, o valdininkų pasipriešinimą“, – sakė A. Armonaitė. 

Daugiausiai metų turinčius Lietuvos socialdemokratų partiją tuo, panašu, įtikinti nebus lengva. 

„Turint galvoje kaip auga visos kainos, komunalinių paslaugų teikimas ir panašiai, tai tas poreikis lėšų savivaldybėse yra nemažėjantis, o augantis“, – LNK žinioms sakė socdemų atstovas Gintautas Paluckas. 

Tam nepritaria ir prezidentas Gitanas Nausėda. 

„Savivaldybių pinigų, atsiprašau, pavogimas, ne“, – sakė jis. 

O įgelti progos nepraleido laisviečiams ir koalicijos partneriai. 

„Neturi nei vieno mero, tai tokie siūlymai, mano manymu, yra kerštas rinkėjams, jog už tą partiją nebalsavo niekur Lietuvoje, išskyrus Vilniuje“, – teigė liberalas E. Gentvilas.

Plungės rajono meras A. Klišonis irgi teigė, jog „dalinti pinigus, kurie nėra tavo kišenėje visada yra paprasčiau“. 

„Nemanau, kad tai yra solidu“, – teigė jis. 

Laisvės partijos vadovė, ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė teigė, jog tokius argumentus visiškai atmeta. 

„Laisvės partija, pavyzdžiui, Vilniuje yra antra pagal dydį frakcija, viena iš dviejų valdančiųjų“, – sakė ji. 

Kol kas niekas neprieštarauja tik vienam – kad daugiau pinigų gynybai būtų galima paimti padidinus pelno mokestį.

LNK