Laimėjusi Kretingoje Jolita Vaickienė pergalės sieks ir Palangoje

Palangoje į Seimą šį rudenį kandidatuosianti parlamentarė Jolita Vaickienė prieš savaitę priėmė sprendimą – perėjo iš valdžios partijos „Tvarka ir teisingumas“ į opozicijoje esantį Liberalų sąjūdį. „Sau patogaus kelio neieškau. Tikiu, kad galiu tinkamai atstovauti savo kraštui ir tai bandysiu įrodyti išmėgindama jėgas Palangos-Kretingos rinkimų apygardoje, kur teks susigrumti su labai rimtais kitų partijų atstovais“, – „Palangos tiltui“ sakė J. Vaickienė.

– Jūsų įstojimas į Liberalų sąjūdžio frakciją praėjusią savaitę neliko nepastebėtas šalies žiniasklaidos, kolegų ir politikos apžvalgininkų. Kokių – palaikančių ar kritikuojančių – nuomonių, reakcijų sulaukėte daugiau?
– Natūralu, kad sulaukiau abipusių reakcijų ir nuomonių. Kai kurie buvę bendrapartiečiai nepritarė mano sprendimui ir galbūt pasmerkė. Bet man kurs kas svarbiau, kad sulaukiau itin daug padrąsinimų ir palaikymo – pirmiausia iš paprastų žmonių.
– Jūsų sprendimas palikti „tvarkiečius“, neabejoju, subrendo ne per vieną dieną ar savaitę. Vis tik kodėl užvėrėte „tvarkiečių“ duris?
– Išties, sprendimas – ne vienos dienos. Pagrindinė priežastis yra labai aiški ir visiems suprantama. Man labai nepatiko, kad partijoje pradėjo dominuoti populistinės, radikalios ir net šovinistinės idėjos. Man jos nėra priimtinos. Ieškoma trumpalaikio populiarumo ir bijoma priimti šiai dienai nepopuliarius sprendimus, nors jie ir būtini. Prie partijos „Tvarka ir teisingumas“ prisijungę „Drąsos kelio“ žmonės įnešė dar daugiau populizmo. Nors partijos kongrese kovo pabaigoje buvo kalbama apie partijos atsinaujinimą, bet aš viso labo matau kautynes dėl vietos partijos rinkimų sąrašo viršuje. Man tai nepatinka. Mano įsitikinimu, atsinaujinimas turi vykti „iš apačios į viršų“.
– Kodėl pasirinkote Liberalų sąjūdžio frakciją Seime?
– Tai padariau, visų pirma, dėl to, kad ji turi profesionalią komandą, ji turi gerų idėjų ir geba jas įgyvendinti. Man labai imponavo, kad Liberalų sąjūdžio frakcija, šiuo metu esanti opozicijoje, buvo jos konstruktyviausia dalis. Kai kuriuos jų pasiūlymus priėmė ir ši valdančioji koalicija, pavyzdžiui, dėl popamokinės mokinių veiklos, kai kiekvienam mokiniui pridėjome po 15 eurų prie esančio mokinio krepšelio. Liberalai dabar – antra pagal populiarumą partija Lietuvoje. Tai rodo, kad liberalų darbai ir pasiūlymai Lietuvos žmonėms yra priimtini.
– Ar būsite ir Liberalų sąjūdžio partiniame rinkimų sąraše, kuris, partijai peržengus 5 procentų barjerą rinkimuose, esantiems jo viršuje politikams garantuoja vietą Seime?
– Sakau sąžiningai: pereidama į Liberalų sąjūdį, jokių pageidavimų ar reikalavimų dėl vietos partijos rinkimų sąraše neturėjau. Tiesą pasakius, nedrįsčiau to daryti, nes turiu neigiamą nuomonę apie tuos politikus, kurie pakeisdami partiją, pirmiausia užsitikrina tam tikrą vietą jos rinkimų sąraše.
– Jūs eisite labai sunkiu keliu: dėl mandato Seime kovosite „sunkioje“ Palangos-Kretingos rinkimų apygardoje su itin stipriais varžovais: Antanu Vinkumi ir Vaidotu Bacevičiumi. O kur dar kiti...
– Taip, žiūriu į būsimą rinkimų kampaniją kaip labai sunkų darbą: įrodyti, ko esi vertas. Įtikinti žmones savo idėjomis ir požiūriu. Prieš ketverius metus aš tai sėkmingai padariau senojoje Kretingos rinkimų apygardoje.
– Jūs – žinoma Kretingoje, bet kokiomis idėjomis prasibrausite į palangiškių širdis ir protu?
– Kuo aš, klausiate, patrauksiu palangiškius? Sakau atvirai: nežadėsiu to, ko neįmanoma padaryti. Po ketverių metų darbo Seime Audito komitete galiu gerai įvardinti Lietuvos problemas ir žinau kaip jas spręsti. Viena iš pagrindinių problemų – valstybės įstaigų išlaidavimas. Biudžeto niekaip nepavyksta subalansuoti, bet valdininkų išlaidavimas nemažėja, o didėja. Formuojant biudžetą, siūliau sumažinti lėšas ministerijoms ir joms pavaldžioms įstaigoms. Deja, šį pasiūlymą palaikė tik Liberalų sąjūdžio ir konservatorių frakcijos, todėl balsų pataisymui nepakako. Tikiuosi formuojant kitų metų biudžetą politinės valios pakaks. Kita ryški problema – ES lėšų ydingas, o gal net korupcinis panaudojimas. Kai perkamos prekės ir paslaugos už dvigubai ar net trigubai didesnę kainą nei rinkoje. Todėl būtina sugriežtinti šių lėšų panaudojimo kontrolę. Ir dar, jeigu Lietuvos biudžetas būtų dėliojamas kitaip – ne tik atsižvelgiant kartais į duotus pažadus – tai matytumėme kitokią Lietuvą: skaidriau valdomą, tokią, kuria labiau pasitikėtų visi rinkėjai, palangiškiai ir kretingiškiai taip pat.
– Ar galite atskleisti konkrečias idėjas, su kuriomis supažindinsite ir bandysite patraukti taip pat Palangos rinkėjus?
– Esu kur kas labiau artima Palangai, negu dauguma mano. Kiekvieną savaitę mano keliai iš Vilniaus veda pro Kretingą į Palangą. Tad aš labai gerai išmanau abiejų kaimyninių savivaldybių gyvenimą, ypatumus.
Nors pastaruoju metu pajūrio savivaldybės padarė nemažai vystydamos turizmą, manau, kad potencialas tam yra gerokai didesnis, negu tai, kas yra dabar ta linkme nuveikta. Investuota daug ES lėšų įvairiems objektams renovuoti, pastatyti. Todėl šiandien reikalingos idėjos, kaip pritraukti daugiau turistų, kad renovuoti objektai netaptų našta savivaldybių gyventojams. Esu įsitikinusi, kad savivaldybės – ir Kretingos rajono, ir Palangos miesto – turi labiau dirbti kartu bendrai kurdamos ir vystydamos turizmo projektus.
Viena iš idėjų – apjungti abi savivaldybes ES finansuojamam projektui „Savivaldybes jungiančių turizmo trasų ir maršrutų plėtra“. Šio projekto tikslas – privilioti daugiau turistų ir suteikti jiems daugiau informacijos. Dar viena galimybė – bendradarbiaujant su Turizmo departamentu, pasiekti, kad abi savivaldybės būtų įtrauktos į rengiamą projektą „Nacionalinių maršrutų ir trasų plėtra“. Taip atsirastų galimybė pristatyti savivaldybes užsienio šalių rinkose.
Bendradarbiaujant su verslo įmonėm, galima būtų paskatinti verslo ir sveikatinimo turizmą ir taip sumažinti sezoniškumą.
– Jūsų politiniai oponentai ir rinkėjai, žinoma, ragins jus viešai įvardinti savo nuveiktus darbus per šią, jau besibaigiančią Seimo kadenciją. Kokius juos jūs išskirtumėte?
– Kadangi esu Seimo Audito komiteto pirmininkė, man buvo labai svarbus „Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo“ įstatymo priėmimas. Labai daug dirbau, kad šis įstatymas „išvystų dienos šviesą“. Jo esmė tokia: Lietuva ilgai net nežinojo, kiek turto ji turi ir valdo – nebuvo bendros apskaitos. Atsiradus įstatymui, centralizuotai valdomas valstybės turtas bus vienoje duomenų bazėje. Kai mes visą turtą suregistruosime, galėsime efektyviau naudoti. Daugiau nebus tokių atvejų, kuomet valstybinė institucija išsinuomoja labai brangiai patalpas iš privačios įmonės, o valstybė savo valdomą turtą išnuomoja už kelis eurus. Deja, tokių pavyzdžių yra. Nauja tvarka sutaupys labai daug pinigų, o valstybės turto valdymas taps skaidresnis ir efektyvesnis.
Kasmet formuojant valstybės biudžetą ir skirstant ES lėšas, bandau ginti Kretingos rajono prioritetus. Užbaigėm M. Daujoto pagrindinės mokyklos vidaus remontą, pabaigėm Kretingos muziejaus pastatų rekonstrukciją, paspartinom Salantų gimnazijos rekonstrukciją, atsinaujino M. Tiškevičiūtės mokykla, Vydmantų ir Darbėnų gimnazijos, A. Stulginskio pagrindinė mokykla ir kiti objektai – visų neišvardinsiu. Šiais metais skirtos lėšos Vydmantų ir Salantų darželių remontui bei mokyklai-darželiui „Žibutė“. Dar viena džiugi žinia – šiais metais bus nutiestas ilgai lauktas asfaltas į Budrius.
– Jūs esate Seimo Narkomanijos ir alkoholio komisijos narė. Ar Palanga turėtų drausti bet kokią prekybą alkoholiu – net ir miesto kavinėse bei naktiniuose baruose – po vidurnakčio?
– Draudimai man ne itin patinka. Jei įvesim tokius draudimus, suklestės nelegali prekyba. Kas norės svaigintis, ras kaip tai padaryti. Reikėtų skatinti naujas tradicijas – linksmintis be alkoholio. Galbūt vertėtų mums pamąstyti apie samanės, kaip mūsų nacionalinio kulinarinio paveldo įteisinimą? Nes dabar Lietuvoje suvartojamo kontrabandinio alkoholio dalis yra labai didelė. Vieno sprendimo nėra. Reikalinga plati diskusija visuomenėje, reikia išklausyti žmonių pageidavimus.