Kurorto gamtos sergėtojas „pasiklydo“ kirsdamas medžius

Pernai gruodį Savivaldybės kontrolieriaus tarnyba patikrino, kaip vykdoma Aplinkos apsaugos rėmimo specialioji programa. Audito metu nustatyta, kad leidimuose naikinti želdinius nesurinkta per 9 tūkst. litų siekianti suma.  Savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Vizgirdas, išduodamas leidimus želdynams naikinti, savo nuožiūra vertina kertamų medžių vertę bei neteisingai apskaičiuoja atkuriamąsias kompensacijas. Kontrolierių tarnyba įpareigojo vyriausiąjį specialistą išieškoti nurodytą sumą į biudžetą ir atlikti patikrinimus, surašant aktus, ar pareiškėjai įpareigoti pasodinti želdinius bei ar šie įpareigojimai yra įvykdyti. Taip pat savivaldybės Administracijos direktoriaus Valerijaus Kuznecovo paprašyta iki š. m sausio 5 dienos  raštu informuoti tarnybą apie veiklos trūkumų pašalinimą.

Neteisingai paskaičiuota kompensacija
Kaip teigiama auditorių akte, želdinių atkuriamosios vertės nustatymo metodika yra patvirtinta Aplinkos ministro įsakymu. Jame teigiama, jog nustatant želdinio vertę, vadovaujamasi želdinių inventorizavimo ir apskaitos duomenimis bei faktinės būklės patikros rezultatais, kuriuos privalu fiksuoti želdinio apžiūros ir vertinimo akte. Tačiau patikrinimo metu auditui nebuvo pateikti nei inventorizavimo apskaitos duomenys, nei medžių apžiūros ir vertinimo aktai, todėl auditoriai negalėjo įvertinti, ar išduotuose leidimuose nurodyta atkuriamoji  vertės kompensacija  yra teisinga ir pagrįsta.  Pernai liepą išduotame leidime nurodyta želdinių vertė – 1 tūkst.110 litų, tačiau įvertinus leidime nurodytų medžių skersmenį, rūšį bei vietą,  nustatyta vertė – 2 tūkst. 960 litų, t. y. net 1 tūkst. 850 litų didesnė nei nurodyta leidime.

Nereikėjo vertinti
Leidime, išduotame Palangos miesto darbo biržai statyti, nurodyta želdinių vertė – 4 tūkst. 940 litų. Audito metu, paskaičiavus leidime nurodytus parametrus, nustatyta vertė – 23 tūkst. 712 litų. Tarnybos specialistė, atlikusi patikrinimą, atkreipė dėmesį, kad medžiai ir krūmai neatlygintinai gali būti kertami, kai auga teritorijose, kuri numatoma naudoti svarbioms valstybinės reikšmės statyboms. Nors kriterijai, lemiantys statybų svarbumą, nenustatyti, tačiau manytina, kad šiuo atveju nevertėtų skaičiuoti kompensacijos už nukirstus medžius, nes lėšos šio pastato statybai yra numatytos valstybės biudžete programų investiciniams projektams įgyvendinti.

Įspūdingi skirtumai
Dar viename leidime, išduotame praėjusią vasarą, želdiniai įvertinti 1 tūkst. 946 litai, kai paskaičiavus pagal parametrus jų vertė – 7 tūkst. 80 litų. Todėl susidaro įspūdingas net 5 tūkst. 134 litų skirtumas tarp gautos sumos ir tikrosios vertės. Leidime, išduotame rugpjūtį, nurodyta, jog kertamų medžių vertė – 2 tūkst. 100 litų, tačiau gruodį tikrinamuoju laikotarpiu pinigai Savivaldybės administracijos sąskaitos nepasiekė. Savivaldybės auditorių konstatuota, kad naudojant Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas itin silpna vidaus kontrolės sistema, nesukurtos priemonės, užtikrinančios šios programos efektyvų ir rezultatyvų naudojimą. Taip pat Savivaldybėje apie želdinius ir jų būklę nėra duomenų bazės.

Nėra apskaitos
Auditoriai atkreipė dėmesį į norminius teisės aktus, kuriuose nurodoma, kad vykdant statybas ar kitus darbus, saugotinus medžius ir krūmus galima persodinti, tačiau nė vienu atveju toks želdinių išsaugojimo būdas nebuvo pritaikytas.
Kitas svarbus aspektas, numatantis, kad saugotinų medžių ir krūmų vertė gali būti neatlyginama, jei pareiškėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per metus pasodinti savivaldybės teritorijoje nurodytų rūšių ir matmenų medžių ir krūmų kiekį. Patikrinimo metu nustatyti keli atvejai, kai kertamų medžių vertė buvo neatlyginama. Tačiau nesant kontrolės, neaišku, ar įpareigojimas įvykdytas, nes negauta dokumentų, įrodančių, jog  pasodintų medžių vertė atitinka iškirstų želdinių vertę.

Pinigai nepervesti
Savivaldybės auditorių išvadose nurodoma, jog Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios lėšos yra kaupiamos atskiroje Savivaldybės biudžeto sąskaitoje. Nustatyta, kad minėtos lėšos, gautos kaip želdinių atkuriamosios vertės kompensacija, tiek 2007, tiek 2008 metais nebuvo planuojamos Savivaldybės biudžete, taip pat nebuvo ir asignavimų, kurie skiriami minėtos programos priemonėms įgyvendinti. 2008 metų gruodžio pradžioje buvo surinkta daugiau kaip 60 tūkst. litų už sunaikintus želdinius, tačiau pastarieji pinigai nepervesti į biudžetą bei jais nepatikslintos biudžeto pajamos ir asignavimai. Paskutiniajame miesto Tarybos posėdyje valdžia patikslino Aplinkos apsaugos programos priemones ir padarytos žalos kompensavimo bei aplinkos teršimo šaltinių pašalinimą, padidintas pajamų dalyje biudžetas 61 tūkst. litų.

Paprašyta paisyti įstatymų
Įvertinus išdėstytus faktus, auditoriai nurodė Biudžeto skyriui patikslinti 2008 metų biudžetą surinktomis pajamomis už želdinių sunaikinimą, atidaryti atskirą biudžeto sąskaitą, kaip tai numatyta įstatyme, kurioje būtų kaupiamos specialiosios Aplinkos apsaugos rėmimo programos  lėšos. Savivaldybės buhalterija įpareigota atskirti lėšų, gautų kompensavus atkuriamąją želdinių vertę, apskaitą nuo kitų šioje programos sąmatoje lėšų. Taip pat paprašyta atkreipti dėmesį į pernai sausį įsigaliojusio Želdyno įstatymo vieną iš nuostatų, jog želdynų kūrimas, veisimas ir tvarkymas turi būti atliekamas pagal Tarybos patvirtintą programą, kurios Savivaldybė iki šiol neturi.

Padėtis netoleruotina
Paprašius kurorto vadovo Vytauto Stalmoko įvertinti Savivaldybės darbuotojo, atsakingo už gamtosaugą, darbą bei veiksmus, meras sakė, kad padėtis netoleruotina ir nepatenkinama. „Ekologas savo tiesioginių pareigų neatlieka, ir tai kelia didžiulį rūpestį. Manau, kad V.Vizgirdas turėtų dėl to rimtai susimąstyti“, - trumpai pakomentavo V.Stalmokas.