Kur tekėjo pajininkų suneštų pinigų upelis?

Mitas, kad pačių pajininkų valdoma kredito unija yra pati saugiausia pinigų saugojimo forma – subliuško.

Palangos kredito unijoje milžiniškų paskolų asocialiems asmenims išdavimo nesugebėjo sustabdyti nei įkurta stebėtojų taryba, nei paskolų komitetas, nei unijos valdyba. Stebėtojų liko nepastebėta, net tai, kad skolinant daugiau nei pusę milijono litų įkeičiamas menkavertis nekilnojamasis turtas. Net ir tas pats nepriklausantis paskolų gavėjams.

Nuolatinės gyvenamosios vietos ir realaus turto neturinčių asmenų vardu buvo išduodamos 250 tūkst.  JAV dolerių (apie 675 tūkst. litų), 860 tūkst. litų paskolos. Kaip jie ruošėsi grąžinti ne tik pačią paskolą, bet ir mokėti nemažas palūkanas unijai?

Paskolas unijoje gali gauti tik jos nariai sumokėję 200 litų pajų ir 25 litų stojamąjį mokestį. Į uniją jie buvo priimti valdybos sprendimu. Ta pati valdyba nuspręsdavo, ar jiems išduoti paskolas, ar užstatytas turtas garantuos paskolos grąžinimą. Kaip nedideliame miestelyje įmanoma nepastebėti, kad pajininkų pinigai dosniai žarstomi nemokiems ar įtarimą keliantiems žmonėms? Palangoje, kurioje visi vienas kitą pažįsta kaip nuluptą.

Galima spėti, kad unijos valdybos, stebėtojų tarybos ir paskolų komiteto veikla buvo formali, nes viską už juos spręsdavo vienas žmogus – unijos įkūrėjas ir faktinis jos vadovas 44 metų Evaldas Petrauskas. Daug ką pasakantis faktas – praėjusį mėnesį „Vakarinėje Palangoje“ pasipylę Palangos kredito uniją reklamuojantys straipsniai buvo iliustruojami ne unijos valdybos pirmininkės ar administracijos vadovo, o jo pavaduotojo E.Petrausko nuotraukomis.

Tai, kad paskutiniu metu jis buvo pasitraukęs į šešėlį ir teužėmė unijos administratoriaus vadovo pavaduotojo postą – nieko nekeičia. Šeimyninė ranga Palangos unijoje buvo išvystyta patikimai: visus sprendimus tvirtinančios valdybos pirmininkė – E.Petrausko sesers duktė, 24 metų Armanda Petrauskaitė, o paskolomis užsiiminėjo jo žmona – Reda Petrauskienė.

Palangos kredito unijos veiklą tikrindavęs Lietuvos bankas nuolat rasdavo pažeidimų, už kuriuos yra skyręs net 1,5 proc. jos bendrųjų 2009 m. metinių pajamų dydžio baudą. Iš viso už saugią ir patikimą kredito unijų veiklą reglamentuojančių įstatymų pažeidimus Lietuvos bankas uniją baudė 5 kartus.

Dėl unijoje vykdomų finansinių machinacijų dar pernai rugpjūčio mėnesį ikiteisminį tyrimą pradėję ekonominės policijos pareigūnai E.Petrauską įtaria didelės vertės svetimo turto pasisavinimu ir dokumentų klastojimu. Pareigūnų surinkti įrodymai yra gana svarūs. Teismas maksimalaus suėmimo termino – 3 mėnesių taip paprastai neskiria.

Galima net nespėlioti, kad šis pasisavintas svetimas turtas – beviltiškoms paskoloms išdalinti pajininkų indėliai. Akivaizdu, kad jokių pinigų paskolas gaunantys benamiai net nematydavo. Tyrimo metu atliktų kratų metu rasta apie 2 milijonai litų. Kur juos ruošėsi investuoti E.Petrauskas? Šaltinių teigimu, unijos lėšomis buvo finansuojamas kontrabandininkų verslas. O kad jis labai pelningas, galima spėti iš pranešimų apie sulaikytų kontrabandos bosų pasakiškus turtus.

Kiek per 10 unijos veiklos metų jos įkūrėjas E.Petrauskas užsidirbo naudodamasis indėlininkų pinigais? Šį bei tą galima spręsti ir iš pernai į miesto tarybą kandidatavusio E.Petrausko pateiktos oficialios jo šeimos turto deklaracijos. Užpernai deklaruota turto beveik už 7 mln. litų. Vien 2010 metais jis gavo apie 363 tūkst. litų pajamų.

E.Petrauskas ir savo vardu Klaipėdos regione turi supirkęs nemažai nekilnojamojo turto, kurį yra išnuomojęs. Galima tik spėlioti, kiek turto išslapstyta artimųjų ir giminaičių vardu? Kad E.Petrauskas nelinkęs atskleisti visų savo pajamų, įrodo ir 2004 metais gautas teistumas už vengimą mokesčių inspekcijai pateikti deklaraciją apie savo pajamas ir turtą.

Įtarimą kelia ir deklaracijoje pateikti finansiniai sandoriai. Užpernai lapkričio 16 dieną E.Petrauskas eurais gavo apie 1 milijoną 150 tūkst. litų paskolą, už kurią tą pačią dieną pirko neįvardintą turtą. Kitą dieną jam du fiziniai asmenys dovanojo daugiau nei pusę milijono litų. Kam reikalinga imti tokią didelę paskolą, už kurią reikia mokėti palūkanas, jei kitą dieną pusę pasiskolintų pinigų dovanoja kažkokie geradariai? Iš viso E.Petrauskas tuomet buvo paėmęs beveik 2,7 mln. litų paskolų, o pats kitiems paskolinęs apie 900 tūkst. litų. Ėmė paskolas, kurias perskolindavo už didesnes palūkanas? E.Petrauską į nagą paėmę teisėsaugininkai gaus paplušėti sprendžiant visus jo sukurtus finansinius rebusus.

Įdomu tai, kad 2007 metais į Palangos tarybą kandidatavusi jo žmona R.Petrauskienė nurodė, kad 2006 metais turi turto už 2,850 mln. litų. Per ketverius metus šeimos turtas išaugo 4 milijonais, o piniginės lėšos – milijonu litų. Kokie tuomet Palangos unijoje yra atlyginimai, kurie leido sukaupti tokius turtus? Iš kur atsirado startinis kapitalas, leidęs pirkti dabar brangiai išnuomotus pastatus?

Apie E.Petrausko suktumą legendos sklinda ir Palangoje, ir Kretingoje. Mielas jis būdavo tik tiems, kurie atnešdavo savo pinigus į uniją. Užtat kiek yra unijoje paskolas paėmusių ir nukentėjusių žmonių. Kai pasirašytos sutartys vėliau jiems nežinant pasipildydavo didesniais palūkanų procentais ar kitais grąžinimo terminais. O netrukus į prieš laiką skolininkais virtusių žmonių duris pasibelsdavo E.Petrauskui gerai pažįstama antstolė.

Pasidomėkite, kas buvo jos išvaržomo paklausaus turto dažniausias pirkėjas?