„Kuo ilgiau kartu gyvename, tuo daugiau meilės žiedų prasiskleidžia“

 „Meilė – nelyginant medis: ji išauga pati, giliai suleidžia šaknis į mūsų būtybę ir neretai žaliuoja bei žydi net mūsų širdies griuvėsiuose“, – yra pasakęs vienas žymiausių XIX a. prancūzų romantikų Viktoras Hugo.

Meilė... Meilė... Meilė... Ji apsuka galvą, užaugina sparnus, veda iš proto ir priverčia į pasaulį pažvelgti kitomis akimis. Visais laikais meilė buvo ta varomoji jėga, kuri padėdavo nuveikti didžiausius žygdarbius. Kas yra meilė? Žodis, jausmas, veiksmas? Į šį klausimą žmonija bando atsakyti tūkstančius metų, tačiau rasti atsakymą – sunku. Tačiau „Palangos tilto“ kalbinti pašnekovai, kone vienbalsiai tvirtino, jog meilė gali tęstis visą gyvenimą.

Prisiimti atsakomybę

„Tikroji meilė – tai visų pirma atsakomybė už kitą žmogų. Kai mes mylime žmogų, mielai prisiimame atsakomybę už jį. Mes dalinamės ir sėkme, ir nesėkme. Atsakomybė, šiuo atveju, reiškia būti pasiruošusiam priimti ne tik džiaugsmą, bet ir skausmą. Jautriai reaguoti į mylimo žmogaus poreikius ir norėti bei stengtis patenkinti šiuos poreikius. Ir kuomet mes meilę duodam – atgal gaunam dvigubai, vėliau ir trigubai daugiau. Meilė grįžta su kaupu. O bėgantys metai šį jausmą tik subrandina. Žinoma, jeigu tik žinai kaip ją auginti, puoselėti, kada patręšti ir kuomet palaistyti“, – artėjančios Šv. Valentino dienos proga mintimis dalijosi Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos vadovas Dainius Kepenis.

Jam pritarė ir žmona Regina: „Meilė lyg į žemę pasodintas daigas. Kuo labiau jį saugai, puoselėji bei globoji, tuo gražiau ir greičiau jis užauga. O užaugęs pražįsta nuostabiausiais žiedais. Kuo ilgiau su Dainiumi gyvename, tuo daugiau tų žiedų skleidžiasi. Kartu esame 38 metus. Mylime vienas kitą kadien, tad per Šv. Valentino dieną ilsimės“.

Nuo įsimylėjimo iki...

Miesto tarybos narys Albinas Stankus mano, jog meilė tikrai gali tęstis visą gyvenimą, tačiau tai nereiškia, kad visą gyvenimą ji liepsnos ta pačia ugnimi ir išliks tokia, kokia buvo dviejų žmonių santykių pradžioje.

„Įsimylėjimo laikotarpis trunka neilgai. Meilė – kintantis procesas, pereinantis ne vieną etapą. Ir ji gali tęstis iki gyvenimo pabaigos arba iki pirmos krizės ar nesėkmės. Tik perėjus visus etapus pasiekiama brandi meilė, meilės dvasia. Ar švenčiu šią dieną? Taip, nes ji – ir mano žmonos vardo diena“, – sakė A. Stankus.

Miesto kultūros centro direktorius Žilvinas Kažys laikraščiui sakė tikintis, jog bėgantys metai meilės nesumažina: „Oficiliai pora esame du metus, ne oficialiai – penkerius. Tikiu, jog meilė neblėsta, o šią dieną visuomet pažymiu“.

Kelias link meilės

Kelionė iki jos – kiekvienam skirtinga ir tik nuo mūsų pačių priklausanti. Į Šv. Valentiną kreipiamės kiekvienais metais vasario 14-ają. O šventės dieną primena širdelės ir gėlės, meilės balandžiai ir deivės Veneros mažasis berniukas Kupidonas/Amūras, sentimentalios trumposios žinutės mylimiesiems: sutuoktiniui, vaikui, tėvams ar kitiems mums svarbiems žmonėms. Įvairiausi prekiautojai: atvirukų leidyklos, gėlininkai, juvelyrai, konditeriai, balionų tiekėjai ir kiti mus primygtinai ragina šio mielo šventojo dieną išreikšti savo amžiną atsidavimą. Tačiau daugelis mūsų, nors ir naudojasi tuo, kartkartėmis tyliai keikiasi.

„Pas mus, Lietuvoje, viskas visuomet ne taip, kaip turi būti. Juk ne vartojimas yra svarbiausias šios dienos akcentas. Pirmenybę teikiu dvasiniams dalykams. Meilė yra daug daugiau nei jausmas. Mylėti – vadinasi gerbti, rūpintis, dalintis patirtimi“, – mintimis dalijosi miesto tarybos narė Sondra Kulikauskienė.