Kraujasiurbių įkandimai skausmingi, o alergiškiems žmonėms – ir pavojingi

Atšilus orams traukia vis dažniau pabūti gamtoje, kvėpuoti grynu oru, mėgautis saule, rengti piknikus ar pasisėdėti lauko kavinėje.

Tačiau neretai nuolatiniais palydovais tampa įkyrūs uodai. Į Palangą atvažiavęs vilnietis Tomas, šiltą vakarą nusprendė pasivaišinti J.Basanavičiaus gatvėje esančioje kavinėje. Kadangi oras buvo gražus, prisėdo prie staliuko lauke. Užsisakė atsigerti arbatos, tačiau ilgai neištvėrė. Aplink pradėjo zuiti spiečius uodų. Mosikavimai rankomis nieko nepadėjo, vabzdžiai įkyriai lindo, skaudžiai kandžiojo. Padavėjo jis paprašė atnešti žvakės ar smilkalų uodams atbaidyti. Kadangi darbuotojas neturėjo ką pasiūlyti, tai vilniečiui nieko kito nebeliko, kaip eiti į kavinės vidų.

Panašios istorijos nutinka ir gamtoje. Moterų būrys sumanė prie jūros susiorganizuoti pikniką. Paplūdimyje jos puikiai praleido laiką. Tačiau kelionė per miškelį jūros link ir atgal nebuvo itin maloni. Visos jos naudojo specialų purškalą vabzdžiams atbaidyti, tačiau ir jis nepagelbėjo. Moteris uodai atakavo visą kelią, virš galvų susidarė spiečiai, daug jų nutūpė ant drabužių, kandžiojo rankas kojas, kraują bandė siurbti ir kąsdami per drabužius.

Baidymo priemonės

„Reikia naudoti vabzdžius nubaidančius repelentus, daugiau nieko ypatingo neturime. Nebent žmonės gali kuo daugiau uždengti savo kūną, bet veidą ir rankas vis tiek rekomenduojama pasitepti ar pasipurkšti uodus atbaidančiom priemonėm“, – „Palangos tiltui“ sakė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Pečkauskienė.

Anot jos, purškalai nėra kenksmingi, tačiau nereikėtų jų naudoti per daug, nes gali pakenkti odai. Taip pat yra tikimybė jų įkvėpti, jei žmogus alergiškas, gali kilti nemalonumų.

Uodus taip pat gerai atbaido gvazdikėlių, baziliko, pelargonijos, anyžiaus ir eukalipto kvapai, pelyno ar varpučio šaknų nuovirai, arbatmedžio aliejus. Pastarasis dar padeda sušvelninti ir įkandimo pasekmes.

Užsikrečia maliarija

„Uodai yra maliarijos sukėlėjų nešėjai. Tačiau, kad sukėlėjai galėtų vystytis uodo organizme, reikalinga aukšta temperatūra. Temperatūra mūsų šalyje dar nepasiekė tokio lygio, todėl maliarija pasitaiko tik įvežtinė. Dažniausiai jūreiviai grįžę į Klaipėdą parsiveža iš šiltų kraštų maliarijos sukėlėjų“, – komentavo specialistė.

Jiems yra skiriamas gydymas. Pasak pašnekovės, dar nėra buvę, kad parplaukę jūreiviai užkrėstų kitus žmones Lietuvoje.

Maliariją platina Anopheles genties uodai, kurių organizme subręsta ligos sukėlėjai plazmodijai – parazitiniai  kraujo pirmuonys. Užsikrėtęs uodas, įkąsdamas sveikam žmogui, kartu su savo seilėmis įleidžia ir maliarijos sukėlėjų. Pasaulyje yra daugiau kaip 100 šalių, kuriose galima užsikrėsti maliarija. Kasmet užregistruojama 300-500 mln. klinikinių maliarijos atvejų.

Vykstant į įvairias pasaulio šalis, specialistai pataria, prieš tai pasikonsultuoti su gydytoju.

Alerginės reakcijos

Poilsiaujant gamtoje patariama turėti specialių priemonių, apsaugančių nuo uodų. Sukandžiotas uodų vietas nuplauti vėsiu vandeniu su muilu ir švelniai nusausinti. Taip pat ant įkandimų galima palaikyti ledo gabalėlį, nereikėtų liesti perštinčios vietos, nes kasymas gali sukelti odos užkrėtimą.

„Jei žmogus yra alergiškas, įkandus padidėja gumbai – reiktų kuo greičiau kreiptis į medikus. Gali ištikti ir anafilaksinis šokas, jis gali įvykti per keletą minučių, todėl pravartu kreiptis į gydytojus kuo skubiau“, – patarė V.Pečkauskienė.

Uodų įkandimai skausmingi, sukelia niežulį, o alergiškiems žmonėms – įvarius odos patologinius simptomus. Niežėjimas ir raudonos odos dėmės, atsiradusios įkandus uodui – tai alerginė odos reakcija į proteinus, esančius uodo seilėse.

Įgėlus yra pažeidžiamas odos vientisumas. Anot specialistės, į tą vietą, kur įkanda, uodas suleidžia savo skystį, kad nesukrešėtų kraujas. Žmogui tada pradeda niežėti, kasosi. Dažnai pasikaso nešvariomis rankomis, todėl gali susidaryti infekcija. Ji patarė visada įkandimo vietas patepti spirituotu tirpalu.

Uodo įkandimo sukeltą niežulį galima numalšinti ant tos vietos 15 minučių palaikius vatos gniužulėlį, suvilgytą spiritiniu medetkų žiedų antpilu.

Skausmą ir niežulį gerai naikina šviežiai trinti pelyno, petražolės, mėtos ar gysločio lapai. Padeda ir tepalas „Žvaigždutė“, kuris taip pat ir atbaido uodus.

Namuose rekomenduojama sandariai uždaryti angas, pro kurias gali patekti uodų, į langus įtaisyti tinklelius, o įskridusius uodus susiurbti dulkių siurbliu.

Mėgstamiausios vietos

Uodai mėgsta drėgnas vietas, ypač kur yra mažiau saulės: miškai, krūmynai, vietos prie vandens telkinių.

„Sako, kad uodų atsirado ir prie jūros, bet man neteko matyti. Bet gali būti prie marių vadinamieji jūriniai uodai. Jie yra dideli, tačiau nekenksmingi, tiesiog sukelia nemalonius pojūčius“, – teigė V.Pečkauskienė.

Pasak jos, prie jūros uodų pasitaiko mažiau, nes juos baido atvira saulėta erdvė, be to nemėgsta vėjo.

Lauko kavinėse, anot jos, kažkiek padeda žvakės dūmai. Tačiau efektyvesnės priemonės yra ventiliacinis vėjelis, tinklinės užuolaidos, pro kurias vabzdžiai negalėtų praskristi.

Aukų ieško patelės

Uodas aukas suranda pagal drėgmę, skleidžiamą šilumą ir išskiriamą anglies dioksidą, prakaito kvapą bei kitas chemines medžiagas. Auką gali užuosti per 60-70 metrų.

Žmonių ir šiltakraujų gyvūnų kraują čiulpia tik patelės. Patinėliai minta augalų sultimis ir nektaru. Poravimosi metu jie pateles suranda pagal sparnelių dūzgimą. Kad patelė galėtų subrandinti kiaušinėlius, jai reikia maisto – kraujo. Uodo patelė įkandimui ir kraujo siurbimui naudoja pailgą vamzdelį – siurbtuką, sudarytą iš 6 dalių. Dvi pirmosios prie galvos yra dantytos formos kaip pjūklelis, kurį judinant pirmyn – atgal, prapjaunama oda. Niežėjimas ir raudonos odos dėmės, atsiradusios įkandus uodui – tai yra odos alerginė reakcija į proteinus, esančius uodo seilėse. Seilės mažina kraujo krešėjimą. Uodo patelė jas leidžia pastoviai siurbdama kraują. Užkrečiamos ligos plinta per uodų patelių seiles. Ji gali prisisiurbti 4 kartus didesnį kraujo kiekį nei pati sveria.