Kovo 11-osios pamokos: kaip auganti karta supranta pilietiškumą

Artėjant Kovo 11-ajai, Lietuvos nepriklausomybės dienai, ne vienam mūsų kyla klausimas: o kaip aš pats suvokiu šią datą, ką man reiškia valstybė, pilietiškumas, patriotiškumas? Suaugusieji tai supranta ir suvokia vienaip, o jų minčių atspindžius galime išvysti ir laikraščių puslapiuose, ir interneto portaluose. O kaip tai suvokia auganti karta?
Valstybės šventės išvakarėse „Palangos tilto“ žurnalistė turėjo galimybę apsilankyti Senosios gimnazijos I d klasės pilietiškumo pamokoje, kurią vedė istorijos mokytoja metodininkė Ilona Pociuvienė, sakiusi, jog šių pamokų metu su mokiniais diskutuojama apie visą valstybės tapsmo laikotarpį, apie jos praeitį ir istorijos kelią, apie tai, ką reiškia Lietuva, valstybė, nepriklausomybė, kuo kiekvienas gali prisidėti prie jos kūrimo ir kaip pasireiškia meilė ir pagarba savo valstybei.
Šį kartą kalbėta apie tai, kaip galima garsinti savo šalį ir savo miestą. Moksleiviai rengėsi kalbėti apie politikos, kultūros, sporto sričių žmones – ar kolektyvus, kurie, jų nuomone, prisideda prie Palangos vardo skambėjimo Lietuvoje bei už jos ribų.
Iš politikų gimnazistai išskyrė du miesto vadovus: Agnė pasirinko pristatyti dabartinį Palangos merą Šarūną Vaitkų, Vidmantas – buvusį miesto vadovą Vytautą Stalmoką.
Vos ne absoliuti dauguma moksleivių rinkosi kultūros srities Palangos šviesuolius: dainininką Stasį Povilaitį, poetą ir žurnalistą Gediminą Griškevičių, dailininkus Vytautą Kusą, Dovilę Oškinytę, tautodailininką Albertą Žulkų, akademiką Vladą Žulkų. Nepamiršti ir kolektyvai „Palangos vėtrungė“, „Mėguva“, Palangos orkestras, atlikėja Jurga Šeduikytė, televizijos laidų vedėja bei liaudies dainų atlikėja Loreta Sungailienė, Kultūros centro direktoriaus pavaduotojas Nerijus Stasiulis – beje, trys pastarieji garsina ne tik Palangą, bet ir pačią Senąją gimnaziją. Pilietiškais ir Palangą garsinančiais žmonėmis gimnazistai laiko ir Paulių Sangavičių, Janiną Serapinienę, Dianą Beržanskeinę, Dainių Kepenį. Nepamiršti sportininkai bei jų treneriai – Reinoldas Seibutis, Regimantas Juška, Mantas Semčenko. O gimnazistė Ernesta pristatė savo senelį – kraujagyslių ir kardiologijos centro kūrėją gydytoją daktarą Joną Juškėną.
Tačiau kas vis dėlto yra pilietiškumas ir patriotiškumas? Kaip jį supranta pirmokai gimnazistai? Pateikiame jums keletą citatų.
„Pilietiškumas – tai pagarba savo tautai ir savo šaliai. Tik pilietiškas žmogus neišduos savo šalies, gerbs ją, mylės, jei reikės – stos į kovą dėl jos. Mano manymu, kiekvienas turi mylėti savo šalį, gerbti ją bei savo kalbą. Toks žmogus yra pilietiškas, tokia esu aš“.
„Aš pilietiškumą suprantu kaip savęs, šalies ir gyventojų gerbimą. Turi būti geras, atsakingas, padėti kitiems. Ir dar reikia atlikti savo pareigas“.
„Ne visi aiškiai supranta ir žino, kas gi yra tas pilietiškumas. Dauguma mano, kad būti pilietišku reiškia dalyvauti įvairiose organizacijose, daryti žygdarbius. Kiti mano, jog norint būti pilietišku, būtinai turi susideginti, kaip tai padarė 1972 m. Romas Kalanta. Mano manymu, pilietiškumas yra ir tokie paprasti dalykai, kaip pakelti nukritusią Lietuvos vėliavą, pervesti per gatvę močiutę“.
„Pilietiškas žmogus turi žinoti savo šalies istoriją, laikytis įstatymų, gerbti juos tokius, kokie yra. Svarbu palaikyti savo šalį per sporto čempionatus, labiau klausytis lietuviškų dainų ir jas populiarinti. Labai svarbu, kad būtum ištikimas savo šaliai, kad joje gyventum, kad ir kokia Vyriausybė būtų bloga, o ne pasirinktum lengviausią kelią – emigruoti“.
„Ką man reiškia pilietiškumas? Manau, pagrindinė pilietiškumo taisyklė yra mylėti ir saugoti savo šalį“.