Kotryna Jogailaitė užkariauja lietuvių širdis ir gundo kūrėjus

Jauniausioji Žygimanto Augusto sesuo Kotryna buvo viena geidžiamiausių nuotakų mūsų istorijoje. Ir nors dėl jos rankos pešėsi net keli įtakingi to meto Europos valdovai, savojo jaunikio ji laukė beveik 20 metų. Ir pagaliau, kai iki jos 36–ojo gimtadienio buvo likusios vos kelios savaitės, Vilniaus katedroje ji susituokė su 11metų jaunesniu Švedijos princu ir Suomijos kunigaikščiu Jonu III Vaza. 

Šių karališkų vestuvių 461–ųjų metinių proga Valdovų rūmų muziejus spalio 4 d. pakvietė žiūrovus į patyriminį renginį „Karališkos Kotrynos Jogailaitės vestuvės: tada ir dabar“. Jame dalyvavę įvairių sričių kūrėjai, pasitelkę šokį, muziką, dokumentiką, interaktyvų knygos skaitymą ir diskusiją susirinkusiai publikai perteikė, kuo šios karališkos moters gyvenimas įdomus šiuolaikiniam žmogui. 

Knyga ir filmo gimimas

„Kodėl mes tiek mažai žinome apie Kotryną Jogailaitę – Gediminaičių dinastijos atstovę, sugebėjusią tapti Švedijos karaliene? Juk jos pasiekimai, intriguojantys ir net šokiruojantys gyvenimo vingiai bei neįtikėtina meilės istorija nenusileidžia jos garsiojo brolio Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės dramai. Karalaitė Kotryna verta, kad apie ją būtų rašomos knygos, kuriami filmai, spektakliai ir meilės dainos,“ – sako Ilona Skujaitė, renginio idėjos ir istorinio romano „Karo nuotaka“ (leidykla „Alma Littera“) autorė. Rašydama romaną ji siekė sugrąžinti Kotryną Jogailaitę iš užmaršties šešėlio į Lietuvos istorinę atmintį, o jos papasakota istorija sužavėjo ir skaitytojus – pirmasis knygos tiražas buvo parduotas per mėnesį nuo debiuto, dabar išleistas jau ketvirtasis. 

Šiandien karalaitės Kotrynos istorija užkariauja vis daugiau žmonių širdžių Lietuvoje, o kurti dokumentinį filmą apie šią nepaprastą karališką moterį susigundė ir režisierė, prodiuserė bei patyriminių praktikų moderatorė Gitana Platakytė. „Bėgant metams keičiasi tik žmonių drabužiai ir „žaislai“ – rūbai, ginklai, papuošalai ir kiti daiktai, tačiau esminės vertybės, savirealizacijos iššūkiai ir amžinosios gyvenimo prasmės paslaptys išlieka tokios pačios. Kotrynos Jogailaitės gyvenimo istorija – tai galimybė pasigilinti į lyderystės ir saviugdos paslaptis, aktualias visais laikais. Jos istorija ir šiandien įkvepia drąsos būti savimi, atrasti vidinės jėgos ir ramiai, pasitikint savo intuicija, priimti pokyčius, vedančius į naujus atradimus,“ – įsitikinusi filmo režisierė. 

Kurdama filmą ji nusprendė taikyti novatorišką požiūrį – sujungti du skirtingus žanrus – istorinę ir psichologinę dokumentiką, kad šiandieninis žmogus pažvelgtų ne tik į neeilinės istorinės asmenybės gyvenimą, bet ir į savo paties sielos gelmes. Per renginį Valdovų rūmuose žiūrovai turėjo galimybę pamatyti filmavimo metu užfiksuotą ir dar nesumontuotą akimirką iš konsteliacijos „Sandoris. Kotryna – nuotaka“. Joje filmavęsi žmonės pasidalijo sukrečiančia patirtimi, ką reiškia savo mintimis ir jausmais, taikant šiuolaikines psichologines praktikas, iš XXI a. nusikelti beveik pusę tūkstančio metų atgal. Besifilmavusių žmonių pojūčiai buvo tokie stiprūs, kad moterys verkė ir pyko, o vyrams linko kojos. „Bijau išprotėti,“ – taip filmavimo metu sakė Andrius, įsijautęs į vieno iš Kotrynos Jogailaitės jaunikių – Maskvos didžiojo kunigaikščio Ivano Rūsčiojo – situaciją, ir apie ją papasakojęs renginio žiūrovams. 

Valdovų rūmų muziejuje atkurti prieš 461 metus vykusią Kotrynos ir Jono vestuvių atmosferą padėjo ir kolektyvo „Banchetto Musicale“ šokėjai, o renginį ir diskusiją apie tai, ar šiandien įmanoma atkurti istorinių asmenybių portretus ir kiek šiuolaikiniams žmonėms gali būti įdomi prieš 500 metų gyvenusios karalaitės istorija, moderavo istorikė bei visuomenininkė Luka Lesauskaitė. Renginio žiūrovai taip pat buvo pakviesti kartu su autore paskaityti romano „Karo nuotaka“ ištraukas apie Kotrynos ir Jono vestuves, o šį vyksmą papildė patyriminė balso kelionė – atlikėja Svajonė Grušnė dainavo „čia ir dabar“ gimusią melodiją.

Patyriminį renginį organizavo Valdovų rūmų muziejus, leidykla „Alma Littera“, rašytoja Ilona Skujaitė ir renginio bei filmo režisierė Gitana Platakytė. 

Kotryna sugundo vis daugiau kūrėjų 

Tai – pirmieji kūrybiniai bandymai, kuriuos pažadino neeilinė Kotrynos Jogailaitės istorija. Patyriminis renginys „Karališkos Kotrynos Jogailaitės vestuvės: tada ir dabar“ yra pirmasis iš šiai istorinei asmenybei skirto renginių ciklo. Lapkričio 21 d. tas pats kūrybinis kolektyvas pakvies į lyderystės ir istorijos renginį „Kotryna Jogailaitė: karalienė, jungianti 4 šalių istoriją“ Valdovų rūmuose, kuriame paskaitas skaitys istorikai ir lyderystės ekspertai iš Lietuvos, Lenkijos, Švedijos ir Suomijos. Jie savo įžvalgomis pasidalys ir su būsimo dokumentinio filmo kūrėjais. 

Dėl savo tarptautiškumo Kotrynos Jogailaitės istorija įdomi ne tik lietuviams. Pavyzdžiui, pavasarį pasirodžiusi I. Skujaitės knyga „Karo nuotaka“ įkvėpė Švedijoje gyvenančią žurnalistę bei turizmo komunikacijos specialistę Gerdą Butkuvienę parengti turistinį maršrutą abipus Baltijos per 4 šalis „Kotrynos Jogailaitės pėdsakais“ (skaitmeninį žemėlapį su nuotraukomis galima rasti čia: https://karonuotaka.lt/marsrutas).

Apie savo planus surengti tarptautinę keliaujančią parodą apie dvi karalienes – Barborą Radvilaitę ir Kotryną Jogailaitę – yra paskelbusi ir dizainerė Julija Janus.