Kodėl ne visų palangiškių balsas pasiekia dangų?

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2014-03-27
Peržiūrėta
2377
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Kodėl ne visų palangiškių balsas pasiekia dangų?

Nuoširdžiai pavydžiu tarybos narei Elenai Kuznecovai. Pavydžiu, kaip žurnalistas, į kurio viešai miesto spaudoje pareikštą nuomonę, aktualiais miesto gyvenimo klausimais valdžiai išsakomas pastabas ar pasiūlymus Savivaldybė privalėtų bent jau kaip nors sureaguoti. Bent jau argumentuotai atsakyti, kodėl tie pastebėjimai ar pasiūlymai nėra priimtini.

Miesto spaudoje valdžia žurnalistų ne kartą buvo kritikuojama, jai buvo teikiami įvairūs pasiūlymai, tačiau nei buvę, nei dabartiniai Savivaldybės vadovai iki šiol nė nekrustelėjo. Toks įspūdis, lyg šie rašiniai būtų šauksmas kur nors dykumoje.

Jei toks valdžios požiūris į visuomenės nuomone paremtus žurnalistų straipsnius, ką jau kalbėti apie eilinio palangiškio viešai laikraštyje išsakytą pastabą. Abejotina, ar ji savivaldybėje iš viso perskaitoma.

Iš Savivaldybei rašomų miesto gyventojų laiškų ar paklausimų iš viso išsityčiojama. Jei jiems ir nusišypso laimė sulaukti kokio pasipūtusio valdininko atsakymo, jis dažniausiai būna absurdiško atsirašinėjimo pavyzdys. Ne kartą teko skaityti tokius palangiškių parodytus Savivaldybės atsakymus, kuriuose aktualią problemą keliantis gyventojas pastatomas į kvailio ir nieko neišmanančio žmogaus vietą.

Po to nereikia stebėtis, kad Palangos visuomenė nėra pilietiškai aktyvi, negausiai dalyvauja rinkimuose. Turint viskam abejingus miesto gyventojus paprasčiau yra ir renkant Palangos tarybą, kai iš esmės balsuoja ne miesto gyventojai, o aktyvūs partijų rėmėjai. Pas kurią jų daugiau, ta partija miestą ir valdo.

O gal to valdžia ir siekia. Juk valdyti niekuo nesidominčią bendruomenę visada yra lengviau. Juk tuomet gali daryti ką nori, nes visuomenei vis vien niekas nerūpi. Antai, elementarių dalykų pradėję reikalauti susitelkę šventojiškiai miesto valdžiai tapo lyg rakštimi. Iš pradžių jie buvo net apkaltinti, esą, siekiantys kažkokių politinių tikslų. Argi noras sezono metu sureguliuoti transporto srautus Šventojoje yra kažkuo blogas ar kenkia valdžiai? Dabar Savivaldybė priversta burti darbo grupes, svarstyti šventojiškių pasiūlymus, kažką ne tik žadėti, bet ir tuos pažadus vykdyti.

O E. Kuznecovai pavydžiu dėl to, kad užteko jai kartą laikraštyje atviriau ir aštriau išdėstyti savo mintis apie miesto gyvenimą, ir jau po savaitės sulaukė Savivaldybės administracijos direktorės Akvilės Kilijonienės komentaro. Ne kokio nors valdiško atsirašymo, o išsamaus atsakymo beveik į kiekvieną tarybos narės teiginį.

Aišku, šiame atsakyme komentuojami tik atrinkti E. Kuznecovos teiginiai, kuriais Tarybos narė iš tikro prašovė pro šalį. Užtat apdairiai nutylima tomis skaudžiomis temomis, kurios reikalauja valdžios pasiaiškinimų.

Galima nuspėti, kad į E. Kuznecovos kritiką Savivaldybė puolė atsakyti vien todėl, kad ji – Tarybos narė. Tai dar labiau sustiprina įspūdį, kad miesto vadovams svarbi yra tik tarybos narių pareikšta nuomonė. Juo labiau, kai tie politikai gali išsprūsti iš valdančiosios daugumos ir neparemti kokių nors Savivaldybėje užgimusių sprendimų.

Pavyzdžiui, jau prieš keletą metų net nacionalinėje spaudoje buvo rašoma apie tai, kad palangiškiai vargsta dėl BAM‘u vadinamame daugiabučių namų kvartale be jokios logikos išmėtytų adresų ir nepastebimos namų numeracijos. O juk ši problema nebuvo žurnalisto sugalvota. Dėl to skundėsi nemažai palangiškių, bet miesto valdžia trejus metus nematė reikalo spręsti šios problemos.

Tačiau ieškant reikalingo adreso užteko šiame kvartale paklaidžioti Tarybos nariui Albinui Stankui, kaip valdžiai išsakytas jo nepasitenkinimas jau po dviejų mėnesių virto realiais darbais. Meras skubiai sukvietė namų administratorius ir juos įpareigojo pasirūpinti nauja ir labiau pastebima namų numeracija. Pirmuosius kvartalo namus „Palangos komunalinis ūkis“ ženklins jau kitą savaitę. Kodėl tuo nebuvo pasirūpinta anksčiau? Negi todėl, kad šią problemą kėlė miesto Tarybos sprendimams įtakos negalintys padaryti eiliniai palangiškiai ar jų rūpesčius paviešinęs žurnalistas?

Jau trečius metus bergždžiai mėginama atkreipti valdžios dėmesį į vasaros metu kurorto gatvėse tvyrantį transporto eismo chaosą. Pagrindinėse miesto gatvėse susidaro mašinų spūstys, sankryžose kasdien kyla avarinės situacijos, centrine Vytauto gatve tarp automobilių nardantys dviratininkai balansuoja ant nelaimės ribos. Spūstys prie pagrindinės Klaipėdos plento ir Kretingos gatvės sankryžos ir intensyvus eismas pastarąja gatve palangiškiams vasarą užblokuoja išvažiavimus iš Sodų, Vasaros, Valteriškės gatvių, Žirgų tako, „Bočių“ sodų.

Spaudoje buvo pateiktas ne vienas pasiūlymas, kaip be didelių investicijų galima būtų spręsti transporto keliamas problemas vasaros metu. Jokios Savivaldybės reakcijos. Kurtumo negalią turinčiam žmogui bent gestais galima parodyti. Kaip išaiškinti miesto valdžiai? Negi ji ne tik kurčia, bet ir akla?

O gal, kaip sakoma, šuns balsas į dangų neina ir reikia kreiptis į Tarybos narį A. Stankų, kuriam Savivaldybę kažkodėl pavyksta greitai įtikinti?

Partijų atrinkti ir į miesto tarybą patekę Palangos gyventojai nėra vieninteliai mūsų mieste gyvenantys saliamonai. Kurorto gyventojai, ne vien savo pajamomis, bet ir visu miestu besirūpinantys verslininkai ne prasčiau mato miesto problemas ir žino jų sprendimo būdus. Tačiau kai bendruomenės pateikiamos idėjos geriausiu atveju mandagiai išklausomos, aktyvesni palangiškiai nebemato prasmės bendrauti su Savivaldybe. Taip ir gyvename – palangiškiai sau, o miesto valdžia sau.

Kodėl gyventojai internete negali susipažinti su visa Tarybos posėdžio medžiaga? Kodėl sprendimų projektų priedus, priimamų detaliųjų planų schemas, Tarybos komitetų posėdžių protokolus gali matyti tik „prisijungę vartotojai“, kuriems Savivaldybė suteikia slaptažodžius? Saugaus eismo komisijos darbas iš viso yra įslaptintas. Apie jos priimamus sprendimus Palangos internetiniame puslapyje nėra nė užuominos. Klaipėdiečiai tokią galimybę kažkodėl turi. Klaipėdos gyventojas neišeidamas iš namų gali susipažinti su visa uostamiesčio savivaldybės veikla ir ruošiamais sprendimais.

Keisčiausia, kad į šiuos klausimus atsakymo neturi net Savivaldybės administracijos direktorė A. Kilijonienė. Anot jos, gyventojams pakanka matyti sprendimų projektus ir jau priimtus sprendimus, bei jos pasirašytus įsakymus. O jei palangiškius kas ir domina, jie privalo dalyvauti Tarybos posėdžiuose.

Panašu, kad mūsų valdžia su miesto gyventojais elgiasi kaip tėvai su mažamečiais vaikais, kuriems nebūtina visko žinoti. Tačiau situacija yra priešinga – palangiškiai yra kurorto politikų ir Savivaldybėje dirbančių valstybės tarnautojų darbdaviai, kuriems privaloma atsiskaityti ir paaiškinti, kas ir kodėl daroma.

Taip Palangos savivaldybė vis labiau tolsta nuo Vietos savivaldos įstatyme įrašytų pagrindinių demokratijos principų, kuriais grindžiama vietos savivalda.

Jais savivaldybės gyventojams garantuojamas dalyvavimas tvarkant viešuosius (kitokių savivaldoje ir negali būti) savivaldybės reikalus. Savivaldybė sudaro sąlygas gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant sprendimų projektus, skatina įvairias pilietinės iniciatyvos formas, remia iniciatyvas, susijusias su viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymu. Savivaldybė privalo garantuoti savo veiklos skaidrumą. Savivaldybės ir jos viešojo administravimo subjektų veikla gyventojams turi būti aiški ir suprantama.

Kitas principas įtvirtina viešumą ir reagavimą į Savivaldybės gyventojų nuomonę. Gyventojai turi teisę susipažinti su Savivaldybės institucijų sprendimų projektais ir priimtais sprendimais, gauti viešus ir motyvuotus atsakymus į pareikštą nuomonę apie Savivaldybės ir kitų jos viešojo administravimo subjektų ar atskirų valstybės tarnautojų darbą.

Ar šie įstatymu įtvirtinti principai visada atitinka realybę?

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

„Lietuvos balsas 2023“ laimėtojas Anyanya Udongwo: akustinis koncertas 


„Lietuvos balsas 2023“ laimėtojas Anyanya Udongwo: akustinis koncertas 


Palangos meras Šarūnas Vaitkus antradienį, birželio 22 dieną, kreipėsi į visus Palangos ir Šventosios gyventojus, ragindamas neužmiršti brangiausio turto – savo sveikatos – ir skiepytis nuo koronaviruso.


Ruošdamiesi Velykų šventėms, tikimės jūsų supratingumo ir primygtinai prašome laikytis visų būtinųjų saugumo reikalavimų, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo potvarkius. VISOS Velykų pamaldos bus transliuojamos parapijos facebook paskyroje. Bažnyčioje leidžiama būti ribotam skaičiui žmonių. Didįjį šeštadienį ir Velykų I...


Lietuvos jaunučių (iki 16 metų) krepšinio rinktinės narė, Europos vicečempionė palangiškė Justė Veronika Jocytė, lydima savo pirmosios trenerės Daivos Mažonienės bei tėvo Alvydo Jocio, penktadienį lankėsi Savivaldybėje bei susitiko su miesto vadovais – meru Šarūnu Vaitkumi, mero pavaduotoju Rimantu Antanu Mikalkėnu bei mero patarėju Pranu Žeimiu.


Kodėl ne visų palangiškių balsas pasiekia dangų?

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2014 03 27 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Nuoširdžiai pavydžiu tarybos narei Elenai Kuznecovai. Pavydžiu, kaip žurnalistas, į kurio viešai miesto spaudoje pareikštą nuomonę, aktualiais miesto gyvenimo klausimais valdžiai išsakomas pastabas ar pasiūlymus Savivaldybė privalėtų bent jau kaip nors sureaguoti. Bent jau argumentuotai atsakyti, kodėl tie pastebėjimai ar pasiūlymai nėra priimtini.


Iš tolo atvykstančius į Palangą pasitinka aukščiausias mūsų miesto akcentas: tobulo grožio neogotikinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios bokštas. 1897-1909 metais statytoji bažnyčia pernai baigta atnaujinti iš išorės. Tačiau, kaip sako jos klebonas Marius Venskus, antrąjį šimtmetį skaičiuojančiai bažnyčiai reikia dar nemažai, kad...


Iš tolo atvykstančius į Palangą pasitinka aukščiausias mūsų miesto akcentas: tobulo grožio neogotikinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios bokštas. 1897-1909 metais statytoji bažnyčia pernai baigta atnaujinti iš išorės. Tačiau, kaip sako jos klebonas Marius Venskus, antrąjį šimtmetį skaičiuojančiai bažnyčiai reikia dar nemažai, kad...


Iš tolo atvykstančius į Palangą pasitinka aukščiausias miesto akcentas: tobulo grožio negotikinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios bokštas. 1897-1909 metais statytoji bažnyčia pernai baigta atnaujinti iš išorės. Tačiau, kaip sako jos klebonas Marius Venskus, antrąjį šimtmetį skaičiuojančiai bažnyčiai reikia dar nemažai, kad ji būtų...


Stichinės nelaimės Japonijoje kraupūs padariniai nepaliko abejingų ir Lietuvoje. Tragedijos atodūsiai pasiekė ir Palangą, tačiau jie, regis, nelabai sujaudino net ir gerai Palangos visuomenei žinomų palangiškių. Laimei, paprastų palangiškių širdys – ne ledinės.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius