Klaipėdiškiai šildysis gerokai pigiau... ir palangiškių sąskaita?

Pastatyta „Fortum Klaipėda” elektrinė klaipėdiškiams atpigins šilumą 15 procentų, bet dėl didelių atliekų
deginimo kaštų graso 100 procentų didesne šiukšlių tvarkymo rinkliava palangiškiams

Jeigu teismas nepanaikins UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro“ (KRATC) sprendimo jau nuo rugsėjo 1 d. padidinti Palangai atliekų priėmimo „vartų mokestį“ nuo 55 iki 79,87 litų, o nuo kitų metų – iki 125,57 Lt, kurorto gyventojams teks gerokai patuštinti savo pinigines – už šiukšlių tvarkymą už paskutinį šių metų ketvirtį papildomai sumokėti 14 litų, o kitais metais – papildomai 60 litų, iš viso apie 200 litų už paslaugą. Kišenės gerokai suplonės ir kitų šešių savivaldybių, kurios, kaip ir Palanga, yra KRATC-o akcininkės, gyventojams. Kai visos savivaldybės prieš tokį sprendimą šiaušiasi, jį gina tik Klaipėdos savivaldybė. Regis, ne veltui.

Sprendimą dėl „vartų mokesčio“ apskundė teismui
Ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teismui įteikusios Palangos miesto ir Kretingos rajono savivaldybės (tokį ieškinį pasiryžusios pateikti ir Šilutės bei Skuodo savivaldybės) tvirtina, kad KRATC-as pažeidė Rinkliavų įstatymą (jame numatyta, kad apie rinkliavų dydžių keitimus turi būti informuojama ne mažiau kaip prieš pusmetį), jog rinkliavų tarifų nustatymas pagal įstatymą yra pačių savivaldybių tarybų reikalas, o KRATC-as dėl „vartų mokesčio“ didinimo nesitarė su pačiomis savivaldybėmis, KRATC-o akcininkėmis.
KRATC-as dar birželio viduryje valdybos sprendimu Palangos miesto savivaldybei „vartų mokestį“  nuo rugsėjo pirmos dienos padidino iki 79,87 Lt (su PVM).
Kretingos rajono savivaldybei  mokestis išaugo tiek pat.
Jau po kelių savaičių KRATC-o valdybos apetitas dar labiau išaugo: valdybos posėdžio protokolo Nr. 9 sprendimu, Palangos miesto savivaldybei „vartų mokestį“ nuo kitų metų padidino iki 125,57 Lt, o Kretingos rajono savivaldybei – iki 122,71 Lt su PVM.
Valdyba taip pat įpareigojo regiono savivaldybes, įvertinus pasikeitusius „vartų mokesčius“, iki 2014-ųjų metų atitinkamai pakeisti vietinės rinkliavos dydžius.

Kas didžiausias, tas
stipriausias?
Ieškinyje dėstoma, kad KRATC-o akcininkų sąraše nurodyta, jog didžiąją dalį KRATC valdo Klaipėdos miesto savivaldybė (iš viso – apie 85 procentus – aut.).
„Iš to darytina išvada, kad minėta įmonė yra kontroliuojama Klaipėdos miesto savivaldybės... Ieškovų ginčijamus „vartų mokesčius“ nustatė KRATC-o valdyba... Tačiau norime atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos savivaldos įstatymo numatyta, jog kainų ir tarifų už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas paslaugas išimtinai nustato savivaldybių tarybos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, KRATC-o valdyba neturėjo teisės nustatyti „vartų mokesčio“, – nurodoma ieškinyje.
Palangos miesto ir Kretingos rajono savivaldybės reikalauja tokius KRATC-o sprendimus panaikinti.
„Man KRATC-o sprendimai atrodo labai įtartinai ir dvelkia suokalbiu prieš savivaldybes – mažąsias KRATC-o akcininkes. Per dvi savaites birželį KRATC-o valdyba dukart didino „vartų mokestį“, apie tai net neinformavusi KRATC-o stebėtojų tarybos, kurią sudaro visos savivaldybės. Įdomiausia, kad apie sprendimą didinti mokestį, KRATC-as Palangos miesto savivaldybę informavo tik beveik po dvejų mėnesių, nors apie rinkliavos planuojamus pakeitimus turi būti pranešama ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius“, – sakė Palangos miesto savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Korsakas.
Į ieškinį SĮ „Kretingos komunalininkas“ ir UAB „Palangos komunalinis ūkis“ turėtų būti įtrauktos trečiaisiais asmenimis.
UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Konstantinas Skierus taip pat piktinosi tokiu KRATC-o sprendimu.
„Man akivaizdu, kad klaipėdiškiai galės jau šiemet pigiau šildytis palangiškių ir kitų regiono savivaldybių gyventojų kaina, o „Fortum Heat Klaipėda“ krautis kapitalą taip pat kitų regiono gyventojų sąskaita. KRATC-as nepateikė mums jokių skaičiavimų, kurie pagrįstų tokį didelį „vartų mokestį“. Kai bendrai visi kūrėme KRATC-ą, buvo šnekama apie bendrai sutartus sprendimus. Tikrovė pasirodė visai kitokia“, – sakė K. Skierus.

KRATC-as siūlo tartis „gražiuoju“
Kretingos rajono meras Juozas Mažeika sakė jaučiąsi KRATC-o prigautas. „Dabar kalbantis su KRATC-o atstovais, jie bando įrodinėti, kad visos regiono savivaldybės yra pritarusios minčiai, kad atliekų „vartų mokestis“ turi didėti. Bet tai netiesa. Regioninės plėtros tarybos posėdžiuose buvo šnekama, kad savivaldybės pritaria atliekų deginimui pastatytoje elektrinėje. Bet apie tai, kiek tai kainuos visiems per „vartų mokestį“ KRATC-ui, nebuvo pasakyta nė žodžio“, – sakė J. Mažeika.
Palangos meras Šarūnas Vaitkus įsitikinęs, kad KRATC-o sprendimas dėl gerokai didesnio „vartų mokesčio“ yra neteisėtas.
„Labai keista viskas atrodo. KRATC-o valdyba priima tokį sprendimą birželio viduryje, o savivaldybę apie jį informuoja tik po dviejų mėnesių, priešpastatydamas visus prieš faktą. Kategoriškai sakau, kad Palangos miesto savivaldybė nesutiks su tokiu mums „primestu“ mokesčiu, kuris buvo patvirtintas be KRATC-o stebėtojų tarybos pritarimo“, – sakė kurorto meras.
Š. Vaitkus atskleidė, kad pastarosiomis dienomis, dienos viešumą pasiekus informacijai apie Palangos miesto ir Kretingos rajono savivaldybių ieškinį prieš KRATC-ą, kai kurie atliekų tvarkymo centro vadovai puolė skambinti ir siūlė „tartis draugiškai“.
„Bet dabar ne apie tai kalba, – pabrėžė meras. – Keistai atrodo, kad KRATC-as, slapukaudamas ir nederindamas savo sprendimų su kitomis savivaldybėmis, KRATC-o stebėtojų tarybos narėmis, priima vienašališkus sprendimus, o vėliau siūlo „tartis“ – neskųsti sprendimų“, – stebėjosi Š. Vaitkus.
Jis teigė, kad yra kalbėjęsis su Skuodo ir Šilutės rajonų savivaldybių merais, kurie sakė taip pat ruošią panašų ieškinį teismui.

Klaipėdos administracijos direktorė gina KRATC-ą
Bet Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė gynė KRATC-o valdybos sprendimą padidinti įvežamoms atliekoms „vartų mokestį“.
„Klausimas turėtų būti toks: ar savivaldybės politikuoja ar daro būtinus ekonominius sprendimus. Klaipėdos miesto savivaldybė pirmoji sutiko su didesniu „vartų mokesčiu“ – Taryba jį patvirtino, berods, liepos mėnesį. Galima su KRATC-o sprendimu nesutikti, skųsti jį, bet vėliau ar anksčiau teks ir kitoms savivaldybėms susitarti su KRATC-u ir pritarti didesniam mokesčiui, nes tokia ekonominė būtinybė ir europiniai reikalavimai“, – „Palangos tiltui“ sakė J. Simonavičiūtė.
Bet kažin ar Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė galėtų kirsti šaką, ant kurios patogiai „tupi“.
Dar 2009-aisiais Klaipėdos miesto savivaldybė, atidavusi atliekų deginimo verslą privačiai įmonei, UAB „Fortum Heat Lietuva“, (šią vasarą uostamiesčio laisvoje ekonominėje zonoje ji atidarė ir pramonines ir buitines atliekas energijai naudojančią kogeneracinę elektrinę), vėliau iš jos gyventojams iškeldinti iš numatyto elektrinei sklypo gavo net 9 milijonus litų.
Kažin ar „Fortum Heat Lietuva“ būtų ėmusi tokios didelės investicijos, jeigu nebūtų gavusi iš uostamiesčio savivaldybės (ji, kaip minėjome, valdo 85 procentus KRATC akcijų, tuo tarpu Palangos ir Kretingos savivaldybės – mažiau kaip 1 proc.), garantijų, kad vėliau galės investuotus pinigus atgauti ir krautis pelną KRATC-ui padidinus atliekų „vartų mokestį“?
Kol klaipėdiškių valdžia džiaugiasi, kad dėl ‚Fortum Heat Klaipėda“ atidaryta atliekas energija paverčianti elektrinė jau šią žiemą atpigins klaipėdiškiams šilumos sąskaitas apie 15 procentų, bet kitos savivaldybės širsta, kad tai bus padaryta mažųjų KRATC-o akcininkų sąskaita.

Kalti Europos Sąjungos reikalavimai?
UAB KRATC direktoriaus pavaduotojas Rimantas Gedrimas atsisakė ką nors komentuoti dėl mokesčio didinimo.
„Palaukite, kol iš atostogų sugrįš direktorius“, – sakė jis.
RATC‘o atstovų teigimu, „vartų mokesčio“ didėjimą lemia du faktoriai: deginimo paslaugos įvedimas ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimas. „Vartų“ mokesčio struktūroje didžiausią dalį sudaro deginimo sąnaudos − beveik pusę šio mokesčio.
Tokios naujovės, anot KRATC-o teiginių viešoje erdvėje, įvedamos vykdant ES atliekų tvarkymo direktyvas ir Lietuvos įstatymus.
Juose numatyta, jog iki 2013 metų savivaldybės privalo užtikrinti, kad sąvartyne šalinamų atliekų kiekis neturi viršyti 50 proc. savivaldybės teritorijoje per metus susidarančių atliekų. O kita pusė susidarančių atliekų turi būti kitaip perdirbamos.
Ne daugiau kaip pusė susidarančių atliekų gali būti šalinamos sąvartyne, o likusios turi būti
perdirbamos ar kitaip panaudojamos. Išrūšiuotos ir turinčios energetinę vertę atliekos turi būti panaudojamos energijai išgauti.
„Todėl KRATC-as, laikydamasis įstatymų ir pačių regiono savivaldybių sutarimų, organizavo tarptautinį atliekų deginimo konkursą, kurį laimėjo įmonė „Fortum Heat Lietuva“, valdanti kogeneracinę jėgainę Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje. Už atliekų deginimą kogeneracinėje jėgainėje KRATC-as  „Fortum Klaipėdai“ moka 95,59 lito už toną, o pastaroji bendrovė už apdorotų deginimo liekanų tonos priėmimą ir šalinimą sąvartyne sumoka 121 litą. Įvertinant tai, kad pelenų kiekis, priimamas į sąvartyną, sudaro 20 proc. nuo deginimui pateikto atliekų kiekio, KRATC patiria nuostolį – 71,39 lito už kiekvieną sutvarkytą komunalinių atliekų toną.
Sąnaudas padidino ir tai, kad deginimui leidžiama naudoti atliekas tik po antrinio rūšiavimo. Dėl tokio reikalavimo pasikeitė darbo organizavimas sąvartyne, papildomai naudojami mechanizmai atliekoms pakrauti, rūšiuoti, papildomai išstumdyti. O visos išlaidos nebuvo įskaičiuotos į atliekų tvarkymą nuo 2008 metų, kai KRATC pradėjo priimti atliekas į Dumpių sąvartyną“, – KRATC-as teigė pranešime spaudai.

P.S. Vakar, jau parengus straipsnį, paaiškėjo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas tenkino Palangos ir Kretingos savivaldybių ieškinio reikalavimą – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti KRATC-o sprendimų dėl „vartų mokesčio“ įsigaliojimą, kol nebus išnagrinėta byla.