Kiek dar verslininkai atrakcionams vietą mieste rinksis patys?

Pernai visą vasarą užtrukusios karštos batalijos su J.Basanavičiaus gatvėje atrakcionų parką įkūrusiais olandais tęsiasi ir šiemet.

Tiesa, patyrę koncentruotą beveik visų verslą kontroliuojančių šalies institucijų spaudimą, šiemet olandų verslininkai jėga brautis į pamėgtą vietą nesiryžo. Kalbama, kad jie su savo taboru iškeliavo į Latviją, tad neliks nuskriausti. Šioje kovoje su olandais labiausiai nukentėjusi liko Kauno kunigų seminarija, kuri neteko dosnių nuomininkų, žadėjusių net atstatyti čia sudegusį pastatą.

Gal iš tiesų dabar, kai patiems teks mokėti mokesčius už žemę, be nuomos pajamų likę dvasininkai imsis statybų, o jei tam neturės pakankamai lėšų, gal parduos tiems, kurie J.Basanavičiaus gatvėje esančią dykvietę papuoš puošniu restoranu ir viešbučiu.

Ši perspektyva tampa svarbi ir kalbant apie naują Palangos savivaldybės bėdą – olandų pramintu taku žygiuojančią vilniečio Vytauto Murausko įmonę „Korida“, kurios atrakcionai ir pripučiamos baidyklės užgriozdino žemės sklypą šalia kurorto švenčiausios vietos – atstatomo kurhauzo ir Vasaros koncertų estrados.

Tiesa pasakius, bėda yra sena ir tęsiasi jau 9 metus. Tiek laiko per vasaras čia vykęs balaganas Palangos valdžiai iki šiol nebadė akių. Tie ankstesnės veiklos metai V.Murauskui ir sklypo savininkui, abejotinos prabos verslininkui palangiškiui Jonui Valužiui tapo savotišku koziriu: girdi, kodėl tiek metų sklype užveisti atrakcionai niekam neužkliuvo, o dabar jie miesto valdžiai ėmė trukdyti? Jau atsirado „žinovų“, teigiančių, kad anksčiau valdžia iš sklypo savininko kažką gaudavo, o šiemet jam nebedavus, iš savivaldybės pusės prasidėjo teroras.

Tiesa yra daug paprastesnė. Olandai į kunigų sklypą buvo neįleisti todėl, kad rekreacinės paskirties sklype vertėsi komercija. Kaip po to savivaldybė galėjo užmerkti akis į tai, kas vyksta J.Valužio sklype? Jis taip pat yra rekreacinės paskirties, nes čia, pagal registro dokumentus, tebestovi nemažas poilsio paskirties pastatas – 19 amžiaus pradžioje statyta pirmoji Palangos medinė vila „Ursus“. Valstybei jos nepavyko išsaugoti vien todėl, kad prieš 10 metų savivaldybės klerkai neprisiruošė šios vilos įtraukti kultūros paveldo objekto sąrašą. Tai buvo galima padaryti tik komisijai nustačius jos istorinę vertę, kuri ir be formalios apžiūros buvo akivaizdi.

Kol komisija ruošėsi susirinkti, pastatą nusipirkęs J.Valužis buvo greitesnis. Ėmė jis tą istorinę vilą ir nugriovė. Iš pradžių ardė po truputį, pasislėpęs, visiems aiškindamas, kad senas pastatas griūna savaime. O kai vila liko be stogo, tada jau atsiraitojo rankoves nieko nesibaimindamas. Juk pagal dokumentus, medinė kiužena visiškai neturėjo paveldosauginės vertės.

Nežinia, ar J.Valužis jau tada buvo sugalvojęs verslo planą atsiradusią didelę dykvietę miesto centre nuomoti atrakcionams. Juk pelningas biznis garantuotas: už apvalią sumelę nuomoji žemę, valstybei už ją mokėdamas tik menką pajamų dalį ir jokių rūpesčių. Vienintelė J.Valužio investicija į sklypą – metalinė tvora, kurią kartas nuo karto reikia padažyti ir žolės šienavimas.

Galima ginčytis, ar savivaldybės (įdomu, kodėl ne Nacionalinės žemės tarnybos) reikalavimas naudoti žemės sklypą pagal nurodytą paskirtį tėra biurokratinis priekabiavimas prie vaikams pramogas teikiančių verslininkų? Juk jei miesto centre esantį sklypą J.Valužis apsodintų bulvėmis, matyt, visi suprastume, kad tai galima daryti tik žemės ūkio paskirties žemėje. Jei laikomės teisės aktų nustatytos žemės naudojimo tvarkos, laikykimės jos be išlygų.

Tačiau didžiausia tokių vasaros atrakcionų pramogas teikiančių verslininkų daroma žala kurortui yra tai, kad šios amžinos dykvietės plyti matomiausiose Palangos vietose. Leisk J.Valužiui ir toliau čia vežti atrakcionus, šalia atstatyto kurhauzo, netolimoje ateityje pastatytos naujos modernios Vasaros koncertų estrados aptvertoje dykvietėje žolė bujos dar 10 metų.

Iš miesto centro pradėjusi guiti ne pirmos jaunystės pramoginius įrenginius Palangos valdžia susilaukė kaltinimų, kad stingant pramogų, kurorte draudžiami atrakcionai. Tačiau ar kaltintojai susimąstė, kodėl atrakcionai braunasi, kur nori verslininkai, bet ne ten, kur atrakcionų veiklą yra numačiusi miesto šeimininkė – savivaldybė? Duok verslininkams valią, jie savo atrakcionus ir ant jūros tilto pastatys, nes ten nuolat daug žmonių.

Kai apžvalgos rato savininkei buvo pasiūlyta savo įrenginį pastatyti Gedimino gatvėje šalia Meilės alėjos vos už 200 metrų nuo buvusios vietos, vokietė susiraukė. Girdi, naujoje vietoje nežinomi žmonių srautai ir ji gali negauti tokių pajamų, kokių tikisi.

Visi šie į Palangos centrą, arčiau poilsiautojų srautų besibraunantys atrakcionų verslininkai didelį atrakcionų parką galėtų įkurti savivaldybės tarybos numatytoje vietoje prie Birutės parko esančiame žiemos stadione. Visame pasaulyje tokie parkai yra atokiuose kurortų pakraščiuose, bet ne miestų centruose. Tačiau juose – minios žmonių.

Ateikite į Palangą, statykite atrakcionus ten, kur priimtina miesto šeimininkams ir patys sukurkite savo lankytojų srautus. Kodėl antrus metus neatsiranda norinčiųjų?