Kermošius „Palangos Juzė“ – lietuviškų tradicijų puoselėtojų mugė

Dalia JURGAITYTĖ, 2009-05-06
Peržiūrėta
2202
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Kaip ir kasmet vasaros sezono atidarymo šventėje Vytauto gatvėje dvi dienas šurmuliuos kermošius „Palangos Juzė“. Jo metu tautodailininkai, amatininkai demonstruos savo gaminius, o atvykusieji į šventę sveteliai galės ne tik akis paganyti, bet ir patikusį tautodailininkų rankų darbo suvenyrą ar mielą niekutį nusipirkti.

 

Kermošius – tautodailininkams ir amatininkams

Pasidomėjus apie leidimų išdavimo tvarką prekiauti kermošiuje, savivaldybės Verslo ir turto skyriaus vyriausioji specialistė Žaneta Žulkuvienė sakė, jog svarbiausias savivaldybės rūpestis – kad kermošiuje nebūtų prekiaujama kinietiškomis ar iš kitų šalių atvežtomis prekėmis, suvenyrais ar papuošalais. „Be abejo, Savivaldybė reglamentuoti tvarkos, kokiomis prekėmis gali prekiauti įsikūrusieji privačiose valdose, negali. Tačiau stengiamasi, kad Vytauto gatvėje, kurioje vietas nustatė pati Savivaldybė, panašaus pobūdžio prekių nebūtų, o savo rankų darbo produkcija galėtų prekiauti tautodailininkai bei amatininkai,“ - aiškino Savivaldybės specialistė.

 

Leidimai – pagal sąrašą

Verslo ir turto skyriaus vyriausioji specialistė Ž.Žulkuvienė tvirtino, jog prekybos organizavimu rūpinasi Kultūros centras. Pasak jos, yra paskirtas asmuo, kuris rengia norinčiųjų pristatyti savo gaminius kermošiuje sąrašą, pagal kurį išduodami leidimai. Prekiauti dvi dienas kainuoja 100 litų.

 

Vietos išrinktiesiems

Palangiškė, ne vienerius metus gaminanti papuošalus bei dekoratyvinius dirbinius iš pusiau brangių ir natūralių akmenų, „Palangos tiltui“ guodėsi, kad toks sprendimas, kai galima savo produkcija prekiauti tik turintiems tautodailininko pažymėjimą, suvaržo daugelį. Anot jos, yra moterų, kurios nori parduoti rankdarbius: vąšeliu nertas servetėlės, siuvinius ar šiuo metu madingas riešines bei kitus megztus gaminius, tačiau joms patekti į kermošių sudėtinga. „Nors tikinama, kad nustatyta tvarka stengiamasi atsikratyti perpardavinėtojų, tačiau tuo nesinori tikėti, nes pernykščiame kermošiuje karaliavo Kinijos ir kitų šalių gamintojų  prekės. Man, palangiškei, apmaudu, kai Kultūros centras paveda poniai iš Klaipėdos spręsti, kas turi teisę prekiauti kermošiuje, o kas ne. Savo gaminius parduodu kaimyninės šalies Latvijos sostinėje bei kituose miestuose vykstančiuose renginiuose ar šventėse. Jei yra kokių nors reikalavimų, tai jų paisoma. Deja, Palangoje nustatoma tvarka ne paprastiems mirtingiesiems, o išrinktiesiems “, - „Palangos tiltui“ pasakojo papuošalus savo rankomis gaminanti miestelėnė.

 

Kermošiaus dvasia – autentika

Palangos kultūros centro specialistė, atsakinga už švenčių organizavimą, Aušra Latonienė teigė,  kad kermošius „Palangos Juzė“ yra sudėtinė šventės, kurioje dalyvauja nuolat dirbantys kūrėjai ir tradicinių amatų puoselėtojai, dalis. „Tai nėra perpardavinėtojų turgelis, kuriame bus galima siūlyti kinų, turkų gamybos ar kitokią menkavertę produkciją. Mes stengiamės kermošių išgryninti, suteikiant autentiškumo ir parodyti etnokultūros  tradicijas. Tokio pobūdžio kermošiai vyksta Vilniuje per Kaziuko mugę ir Klaipėdoje per Jūros šventes. Jei ankstesniais metais buvo kviečiami visi norintys prekiauti, tai dabar patys atrenkame, kas gali ir turi teisę pristatyti savo kūrybos darbus. Kultūros skyrius šią misiją patikėjo Klaipėdos etnokultūros centro žymiai etnologei Valerijai Jankūnaitei, kuri atrenka tautodailininkų ir garsių liaudies meistrų darbus. Pavyzdžiui, kermošiuje laukiami kurorto Gintaro gildijos meistrai, įžymusis keramikas  palangiškis Jonas Grunda, kulinarinio paveldo atstovai bei didžiulė plejada kitų šalies vietovių tradicijų puoselėtojų, kurių darbai dvelkia liaudiška autentika bei originalumu,“ – sakė ji.

 

Palangiškiams –  „žalia šviesa“

Anot A.Latonienės, apmaudu, jei žmonės dar nesuvokia kermošiaus esmės. Norisi, kad šventėje šurmuliuojantys žmonės suprastų, jog tai – ne turgus, kad pajaustų mūsų tautos kūrybos dvasią. Ji patikino, kad  palangiškiams ir šventojiškiams, kurie nori dalyvauti kermošiuje, uždegta „žalia šviesa“. Jie, pasak specialistės, turi užsiregistruoti ir būtinai pateikti savo gaminių pavyzdžius. Be to, yra iškeltos sąlygos dėl prekybinės įrangos. Ji unifikuota, ir tai bus baltos palapinės. „Tačiau nesinori, kad palangiškiai piktnaudžiautų organizatorių geranoriškumu ir užsiimtų vietą, stengdamiesi perparduoti kitų gaminius. Tokiems, diskredituojantiems kermošiaus sampratą, šventėje ne vieta,“ -  akcentavo Kultūros skyriaus renginių organizatorė.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Nors Palanga vis dar dažnai vadinama „vasaros sostine”, ji demonstruoja nuolatinį lankytojų skaičiaus augimą, kas rodo, kad kurortas tampa vis mažiau priklausomas nuo sezoniškumo. 


Joninės (anksčiau vadinamos ir kitais vardais – Rasos, Kupolės) – viena linksmiausių, pagoniškas tradicijas išsaugojusi vasaros šventė, kuri Šventojoje, ko gero, visada švenčiama išradingiau ir linksmiau. 


Palangos sezono atidarymo šventę jaukia žvarbus vėjas

"Palangos tilto" informacija, 2019 05 31 | Rubrika: Miestas

Sekmadienį Kurorto šventės svečius organizatoriai pakvietė pajudėti – nuo ryto paplūdimyje bei Jūratės ir Kastyčio skvere vyko įvairios mankštos bei treniruotės. Mieste šią dieną taip pat šurmuliavo kermošius, vidurdienį vėl pakvietė gatvės maisto festivalis. Mažuosius neabejotinai sudomino 13 val. Jūratės ir Kastyčio skvere vykęs pasieniečių profesijos...


Nors Palangoje, sakoma, blogo oro nebūna, būtent jį šiandien keiksnojo Palangos sezono atidarymo šventės „Myliu Palanga“ kermošiaus dalyviai. „Pažiūrėkite į dangų –toks niūrus. Žvarbokas vėjas pučia. Laimė, kad nelyja,“ – sakė gintaro dirbiniais prekiaujanti palangiškė. Vytauto gatvėje vykstančiame kermošiuje...


Didžiausias kurortas kviečia visus į sezono atidarymo šventę „Myliu Palangą“

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2012 05 10 | Rubrika: Miestas

Naują poilsio sezoną pasitinkanti Palanga šiemet keičia savo veidą. Kurorte organizuojama Baltijos šalių asamblėja, kurios data sutampa su kurortinio sezono atidarymu, rodo, kad Palanga tampa  vasaros Šiaurės Europos širdimi, kviesdama poilsiauti šeimas iš įvairių šalių bei užtikrindama įvairiausias pramogas ir skirtingiems skoniams...


„Mokinių sporto šventė, skirta tarptautinei vaikų gynimo dienai pažymėti“ – jau tradicinė, kiekvienais metais vykstanti šventė centriniame Palangos stadione ir šiemet sukvietė sportuoti paties „įvairiausio plauko“ moksleivius.


Nežinia, kokiems dievams meldėsi Palangos kurorto atidarymo šventės „Myliu Palangą!“ organizatoriai, bet oras kurorte praėjusį šeštadienį buvo kaip pagal užsakymą. O pirmoji šventės diena – penktadienis – nieko gero nežadėjo: krapnojęs lietus gerokai pakeitė šventės programą – S. Vainiūno muzikos orkestrantai, atlikę kelis akordus, skuodė slėptis nuo įkyraus lietučio. Jis vertė šventės...


Artėjant Palangos atidarymo šventei visi restoranai, barai bei viešbučiai ruošiasi, gražinasi aplinką, tobulina valgiaraštį. „Palangos tiltas“ pasiteiravo kai kurių Palangos verslininkų, kokių naujovių gali tikėtis atvykę svečiai bei vietiniai gyventojai, ko jie tikisi iš Palangos atidarymo šventės.


Vasaros sezono Palangoje atidarymo programa

Palanga 2010, 2010 05 12 | Rubrika: Kultūra

40-oji vasaros sezono atidarymo šventė.


Kaip ir kasmet vasaros sezono atidarymo šventėje Vytauto gatvėje dvi dienas šurmuliuos kermošius „Palangos Juzė“. Jo metu tautodailininkai, amatininkai demonstruos savo gaminius, o atvykusieji į šventę sveteliai galės ne tik akis paganyti, bet ir patikusį tautodailininkų rankų darbo suvenyrą ar mielą niekutį nusipirkti.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius