Kas politikui parūpo labiau: lenktynės ar būsimi rinkimai?

Penkioliktą kartą Palangoje vykusios 1000 kilometrų lenktynės jau išdardėjo iki kitos vasaros, tačiau šio masinio renginio sukelti ratilai krantus pasiekia iki šiol.

Prieš savaitę miesto Tarybos narys Eimutis Židanavičius nusprendė viešai išsakyti savo pastabas dėl kiekvieną vasarą vykstančių lenktynių. Nors visi šių varžybų organizatorių atsakymai, regis, buvo pateikti dar prieš keletą metų.

Prieš pradedant vertinti Tarybos nario pasiūlymus, iš pradžių reikėtų atsakyti į esminį klausimą: ar Palangai šių lenktynių reikia?

Jei tai būtų regioninio masto kokių, pavyzdžiui, kartingistų varžybos, šio renginio nauda būtų galima suabejoti. Tačiau 1000 kilometrų lenktynės seniai išaugo net Baltijos šalių regiono kelnaites. Šiemet dalyvauti tarptautiniame renginyje į Palangą atvažiavo Belgijos, Olandijos, Vokietijos, Švedijos, Ispanijos, JAV sportininkai ir juos lydėję komandų nariai.

Ar mūsų kurortas turi dar vieną tokį pusę savaitės trunkantį renginį, kuriame dalyvautų tiek užsieniečių? Visi jie sugrįžę namo draugams ir pažįstamiems girsis buvę Lietuvoje, kažkokioje Palangoje ir pasakos, kaip ten buvę smagu. Tai nereiškia, kad juos išklausę draugai puls važiuoti į Palangą, tačiau tik tokių renginių dėka mūsų kurorto žinomumas užsienyje auga.

Kartą vieno garsaus amerikiečio verslininko, buvusio žinomos „Philips“ kompanijos vykdančiojo direktoriaus, o dabar – vieno iš pagrindinių Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos akcininkų Pierro Jeano Everaerto paklausiau, kodėl užsienio verslas neskuba investuoti, atrodytų, tokiame patraukliame Palangos kurorte? Amerikiečio atsakymas pribloškė savo paprastumu: „Jūsų pasaulyje niekas nežino“.

Tai mes sau atrodome esantys pasaulio bamba. Iš tiesų, Palanga yra mažai žinoma net Europoje. Ką jau kalbėti apie visą pasaulį. Kaip galima investuoti ar poilsiui atvykti į vietą, kurios nėra? Nes jei tu tokios vietos nežinai, vadinasi, ji tau neegzistuoja. Kiek palangiškių galėtų išvardinti bent keletą Baltijos jūros kurortų Lenkijoje, Vokietijoje, Danijoje?

Lygiai taip pat tik nedidelė dalis anglų, olandų, belgų, vokiečių yra girdėję apie Palangą. Iš šių šalių turistų atvežamų pinigų išsilaiko ir klesti Europos kurortai. Mums užtektų dešimtosios dalies to turistų srauto, kuris kasmet plūsta į Ispanijos, Prancūzijos, Italijos kurortus. Tačiau yra viena bėda – jie nežino, kad pasaulyje egzistuoja Palanga, su savo dar neurbanizuota žaluma, smėlio paplūdimiais, pakenčiamu aptarnavimo lygiu ir palyginti su Vakarais – nedidelėmis kainomis.

Aišku, atsiras teigiančių, kad Palangos klimatas – ne Ispanijos ir mums neįmanoma konkuruoti. Tačiau palūkėkite. Vasarų metu poilsiautojai bėga iš Viduržemio jūros kurortų, nes ten jau darosi pavojingai karšta. Užsienio turistai jau seniai žvalgosi Baltijos jūros regiono kurortų, kuriuose yra vėsiau. Kita vertus, ne visiems užsienio poilsiautojams yra aktualu visą dieną vartytis saulėje. Atsirastų nemažai tokių, kurie Palangos ramybe mėgautųsi ir rudenį, ir žiemą.

Tokie Palangoje vykstantys tarptautiniai renginiai, kaip 1000 kilometrų lenktynės, apie kurias parašo daugelio užsienių šalių spauda, ir savo pažįstamiems pasakoja garsūs lenktynininkai, yra ta nemokama informacinė sklaida apie Palangą, kuri šiaip miestui kainuotų didelius pinigus.

Keista, kad viso to nesuvokia Tarybos narys, kuris, kaip derėtų suprasti, ėjo į miesto valdžią, kad rūpintųsi Palanga, jos ateitimi. Dar keisčiau, kai versle nesvetimas E. Židanavičius neįžvelgia lenktynių naudos Palangos verslininkams. Per tas kelias renginio dienas buvo sausakimši visi viešbučiai, kavinės pilnos klientų. O kiek papildomų užsakymų gavo įvairių paslaugų teikėjai?

Tarybos narys verkšlena dėl kelioms dienoms uždaryto eismo, keletos kilometrų priverstinio vingio, lenktynių organizatorių nemokamai pasinaudota automobilių stovėjimo aikštele, kuri šiaip net vidurvasarį yra pustuštė. Juokingi priekaištai. Palangos miestas, būdamas tarptautinių lenktynių partneris, privalo kažkuo prisidėti prie renginio. Dar gerai, kad už Palangoje vykdomas varžybas organizatoriai iš miesto neprašo pinigų.

E. Židanavičiaus siūlymas lenktynes surengti Palangai patogesniu laiku iš viso pribloškia. Tai ne rajono kartingistų varžybos. Oficialių tarptautinių automobilių lenktynių grafikas yra tiek suspaustas, kad lieka tik džiaugtis, kad Lietuvai su 1000 kilometrų lenktynėmis pavyko įsiterpti bent liepos viduryje. Birželį, ar tada, kai, anot E. Židanavičiaus, renginys būtų patogesnis Palangos verslui ir poilsio sektoriui, visi profesionalūs Europos lenktynininkai dalyvauja kitur.

Negi Palangai ir palangiškiams iš tiesų lengviau būtų gyventi, jei šios lenktynės vyktų kur nors Šiauliuose, o mes į Klaipėdą ar Kretingą ir liepos viduryje važiuotume įprastu maršrutu?

Ramybės neduoda dar vienas klausimas. Visi su lenktynėmis susiję nepatogumai žinomi jau 14 metų. Kodėl E. Židanavičiui tai nerūpėjo anksčiau? Dėl lenktynių dirbtines bangas keliantis Tarybos narys iš tiesų siekia visiškai kitokių tikslų. Artėja rinkimai, o už E. Židanavičių galvą guldančios partijos taip ir neatsirado. Ar tik neteks Tarybos mandato siekti vien tik savo pašlijusiu autoritetu?

Šio politiko populistiniai bandymai Palangos gyventojams „išmušti“ privilegijas baigiasi vos tik atsivertus Lietuvos įstatymus. Belieka tik smerkti miesto vadovus už apsilankymą lenktynių VIP palapinėje. Tik kodėl tokio leidimo Savivaldybėje net keletą kartų reikalavo pats E. Židanavičius?