Kas atsigauna, o kas ne?

Dovydas BAJORAS, 2010-12-01
Peržiūrėta
1880
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Investuotojai jau trina rankas matydami atsigaunančias rinkas ir tokiose šalyse kaip Lietuva, kuri priskiriama prie besivystančių šalių grupės.

 

Jau kuris laikas milžiniškais tempais į viršų kyla tam tikrų kompanijų akcijos Vilniaus vertybinių popierių biržoje. Taip vyksta dėl to, kad investuotojus pasiekia geros naujienos apie pardavimų ir pelnų didėjimus. Kompanijos rikiuojasi į eilę prie vertybinių popierių komisijos durų su prašymais supirkti savo akcijas iš smulkiųjų investuotojų.  Ko gero, ne vienas investuotojas jau spėjo uždirbti 30 procentų ir daugiau iš akcijų kainų augimo. Pavyzdžiui, per lapkričio 19 dieną biržoje daugiau nei po 10 procentų pabrango „Invaldos“ ir „Panevėžio statybos tresto“ akcijos.

Ar tai reiškia, kad stambiosios įmonės plėsis, atsiras daugiau darbo vietų, didės atlyginimai, bus surenkama daugiau pinigų į biudžetą?

 TAIP ir NE.

Įmonių plėtra toliau bus gerokai labiau apskaičiuota nei prieš krizę. Investuotojai, patyrę didžiulių nuostolių, bus linkę susigrąžinti per krizę sumažėjusį kapitalą.

Darbo vietų jau daugėja ir dabar, bet bedarbių eilės darbo biržose mažėja labai palengva.

Išvada viena – šalyje smarkiai yra sumažėję žmogiškojo kapitalo išteklių, trūksta vidutinės ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kurie pabėgo svetur arba universitetai jų dar nespėjo išugdyti. Įdomus ir dar vienas faktas: Lietuvoje veikiančios užsienio kapitalo įmonės moka didesnius atlyginimus nei lietuviškos. Tai turbūt reiškia, kad užsienio investuotojai labiau linkę išsaugoti gerus darbuotojus - jie negaiš laiko naujo darbuotojo paieškoms. Tuo tarpu lietuviai vadovai vis dar vadovaujasi teorija – nepakeičiamų nėra. Gabiems studentams šiais ir ateinančiais metais baigsiantiems savo studijas turėtų nekilti didesnių problemų įsidarbinti, jei jų žinios ir gebėjimai darbe atspindės tai, kas parašyta jų diplomuose.

Vyresnio amžiaus žmonėms smarkai reikia mąstyti apie tai, kaip prisitaikyti prie naujovių, didinti kompiuterinio raštingumo žinias, domėtis technologijomis, iš naujo mokytis ir suvokti, kad konkuruoti su jaunimu vien patirtimi nebepakanka...

Įvertinkime valiutų riziką, kai litas susietas su euru. Jei doleris (USD) silpnės euro (EU) atžvilgiu dėl to, kad JAV jau nesustabdomai paleido pinigų spausdinimo mašiną, ir tik laiko klausimas, kada vėl į rinką paleis 500 ar 800 milijonus dolerių, tai žaliavas (dujas, naftą) mes turėtume pirkti pigiau, nes už jas dažnai mokame doleriais.

Tačiau parduoti savo produkciją Vakarams bus sunku dėl to, kad ji bus brangi. Kinija gali lenkti „eurozoną“ valiutų kare vien dėl to, kad jos piniginis vienetas smarkiai nuvertintas, dėl to – pigi kinų pagaminama produkcija.

Lenkai taip pat nepraleidžia progos – nuvertintas zlotas. Kad liktų konkurencingi ir galėtų lengvai parduoti savo produkciją, estai įsivedinėja eurą.  R.Valienė, Lietuvos Laisvosios rinkos instituto prezidentė, sako, kad tai yra klaida. Yra manančių, kad euras apskritai gali žlugti dėl nepaklusnių ir perdaug įsiskolinusių „eurozonos“ valstybių, tokių kaip Graikija, Airija, Portugalija, Ispanija, Italija...

Bet kokie aštresni pokyčiai valiutų rinkoje, kurių nesuvaldytų ES ar G20, smarkiai atsilieptų kiekvienam iš mūsų. Galbūt vertėtų šalies finansų ekspertams pamąstyti apie atsarginį išėjimą iš valiutų karo - tai yra, paskaičiuoti lito „perrišimą“ prie puikiai subalansuoto valiutų krepšelio?

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ vysto pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parką Baltijos šalyse, kuris vadinsis „Curonian Nord“. Šis Lietuvos energetikai ypatingai svarbus projektas pavadintas kuršių genties garbei, kuri kadaise gyveno prie Baltijos jūros krantų. Pavadinimas taip pat siejamas su vienu gražiausių ir unikaliausių Lietuvos ir regiono vietų –...


Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) žengtas dar vienas reikšmingas žingsnis gydant nutukimą – atlikta pirmoji Baltijos šalyse endoskopinė operacija po skrandžio apylankos. 


Šią savaitę Palangoje įvyks Baltijos šalių ir Šiaurės grupės gynybos ministrų bei gynybos politikos direktorių susitikimai. Valstybių atstovai aptars aktualius saugumo ir gynybos klausimus bei paramą Ukrainai.


Penktadienį, kovo 13-ąją, 13 val. 45 min., Klaipėdos meras savo socialinio tinklo paskyroje Facebook pranešė, kad Klaipėdos gyventojai diagnozuotas koronavirusas. Moteris grįžo iš atostogų Tenerifėje per Palangą.


Palanga turi „užmiršti“ tradicinius europinius finansavimo būdus ir pasinaudoti kitomis vieningos Europos teikiamomis galimybėmis, sako Palangos miesto vicemeras Rimantas Antanas Mikalkėnas. „Didžiausios pasaulio kompanijos, svarstydamos apie investicijas Europoje, žiūri į jas kaip į vientisą darinį ir planuodamos investicijas įvairių šalių miestuose žvelgia į...


Atgaivinu prisiminimus iš 1967 metų kovo vidurio Kulautuvoje, kai Nemunu čežėdamos, tarsi sausi šiaudai, link Baltijos jūros plaukė ledų lytys, ižas, anapus – senovinė, miniatiūrinė Zapyškio šventyklėlė, o nuotraukoje – mes, linksmi Vilniaus universiteto bendrakursiai, negalvojome nei apie šaltus skersvėjus, nei apie ligas, nors aš tada...


Kurorto sezono atidarymas – jau šį šeštadienį, gegužės 20 dieną, tad atsakingesni ir planuojantys šį savaitgalį svečiai jau iš anksto rezervavo vietas, kur apsistos. Tačiau anot viešbutininkų, didžioji dalis viešbučių kambarių antplūdį turėtų pajusti gegužės 17-18 dienomis, kuomet „paskutinės minutės“ klientai puls prie...


Ukrainos dukra, kuri Palangoje gyvena kaip rojuje

Vaidilė GEDMINAITĖ, 2015 04 13 | Rubrika: Miestas

Puikiai lietuviškai kalbanti Irina Šlimienė nustebino prisipažindama, jog yra kilusi ne iš Lietuvos. „Aš esu ukrainietė. Ukrainoje gyvenau iki šešerių metų. Vėliau atvykome į Lietuvą, o į Palangą – prieš metus“, – sakė žavi sportiška moteris. Jau keturiolika metų asmenine ir grupinių užsiėmimų aerobikos trenere...


Kas atsigauna, o kas ne?

Dovydas BAJORAS, 2010 12 01 | Rubrika: Miestas

Investuotojai jau trina rankas matydami atsigaunančias rinkas ir tokiose šalyse kaip Lietuva, kuri priskiriama prie besivystančių šalių grupės.  


Sankryža prie „Statoil“ – kaip užburta

„Palangos tilto“ informacija, 2010 07 21 | Rubrika: Kriminalai

Pirmadienio popietę Kretingos gatvėje, sankryžoje prie „Statoil“ ir „Lukoil“ degalinių, taksi automobilis, vairuojamas septyniasdešimtmečio Petro Neverausko, kaip teigė įvykio liudytojai, posūkyje nepraleido tiesiai Klaipėdos gatve važiuojančio automobilio ‚Mersedes Benz“, kurį vairavo 33-erių metų Klaipėdos gyventoja, ir susidūrė su juo.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius