Kam naudingas nesibaigiantis karas su prekiautojais pliažuose?

Dar pavasarį savivaldybės vadovai paskelbė legalizuojantys išnešiojamąją prekybą pliaže.  Leidimas tokiai veiklai tekainuoja 200 litų.  Tokio valdžios sprendimo pliusai akivaizdūs – įteisinama seniai faktiškai jau vykstanti prekyba paplūdimiuose, o biudžetas gauna papildomų pajamų.

Vasaros sezonas jau beveik įkopė į viršūnę, pliažai knibžda čeburekų prekiautojais, tačiau visi jie – policijos medžiojami nelegalai.  Vien praėjusią savaitę buvo pagauti 25 tokie jauni prasižengėliai, kuriems skiriamos baudos, atimami turėti maisto produktai ir nepigūs plastikiniai krepšiai.

Už ką gi juos baudžiame?  Už tai, kad vasarą tėvams ant sprando nenorintys sėdėti paaugliai šitaip bando užsidirbti vieną kitą litą?  Už tai, kad jie paplūdimiuose nevagia trumpam be priežiūros poilsiautojų paliktų daiktų, ar naktimis neplėšia žmonių?  Ar ne keista, kad nusikaltėlius privalanti gaudyti policija per vasarą daugiau sugaudo poilsiautojams paslaugas teikiančių ir iš prekybos čeburekais užsidirbančių vaikų, nei žmones nuskriaudusių vagių?

Juk tų prekiautojų darbas yra katorgiškai sunkus.  Pamėginkite bent mintimis karštą dieną kelias valandas po kelis kilometrus paklampoti per smėlį, nepamirštant garsiai siūlyti savo prekių, sulaukiant užgaulių žodžių ar grasinimų.  Nors poilsiautojai skundžiasi, kad paplūdimių prekiautojai trukdo jų ramų poilsį, bėdai esant pliažuose uždarbiaujantys vaikai sulaukia tų pačių poilsiautojų paramos.  Antai, šią savaitę į pliažą atėjusių policininkų nurodymu gelbėtojas bandė sulaikyti čeburekus nešiojantį paauglį, tačiau už jį mūru sukilo poilsiautojai.  Nuo įsiutusių žmonių patį gelbėtoją teko vaduoti policijai.

Kita vertus, jei metų metus paplūdimiuose klesti prekyba čeburekais, vadinasi juos žmonės perka.  Jei poilsiautojams tokios prekybos reikia, vadinasi tokia paslauga turi teisę egzistuoti. Šiemet savivaldybė legaliai išnešiojamai prekybai paplūdimiuose suteikė sąlygas, tačiau kodėl šią vasarą dar nėra išduotas nė vienas leidimas, o čeburekai pliaže pardavinėjami nelegaliai?  Netiesa, kad savivaldybės siūlomi leidimai nieko nedomina, nes čeburekų prekiautojai, esą, nenori prarasti 200 litų.  Dar daugiau per vasarą jie sumoka baudomis ar prarasdami brangius krepšius.

Vasaros pradžioje į savivaldybę buvo atėję keturi verslininkai, kurie norėjo įsigyti leidimus prekybai.  Jiems buvo paaiškinta, kad prieš tai iš Palangos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos būtina gauti maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą.  Kaip toje pasakoj, pas slibiną nusiųsti karžygiai nebesugrįžo.

Kodėl maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimai tampa geležinėmis kurpaitėmis, kurių neįmanoma sunešioti?

Iš prekiautojų reikalaujama, kad klientams siūlomi čeburekai, kibinai ir kiti karšti maisto produktai prekybos metu būtų laikomi termokrepšiuose, kurie 4 valandas išlaikytų ne žemesnę, kaip 68 laipsnių produkto temperatūrą.  Be to, pagamintas karštas maistas vartotojui turi būti patiektas supakuotas į vienkartinę, hermetišką, temperatūrą palaikančią pakuotę, kuri tinkama sąlyčiui su maistu.

Legalų čeburekų kepimo cechą turintis ir legaliai jais pliažuose prekiauti norintis palangiškis Deivis Kaciucevičius sako, kad šios sąlygos yra įgyvendinamos, tačiau Palangos maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimai yra nerealūs.

Verslininkas pristatė termoplėvelę, į kurią būtų pakuojami čeburekai, termokrepšius su žymomis, kad jie gali būti naudojami maistui.  Tačiau Palangos tarnyba pareikalavo Vilniuje atliekamų laboratorinių tyrimų pažymų, jog tokia pakuotė 4 valandas išsaugos 68 laipsnių čeburekų temperatūrą.

„Kol aš gausiu tokią pažymą ir ruduo ateis“, – sako D.Kaciucevičius.  Jis pasakojo, kad jam nebuvo leista prekiauti net UAB “Mantinga” iškeptais ir supakuotais čeburekais, kurie prieš prekybą pliažuose būtų tik pašildomi.  Juos irgi buvo pareikalauta ištirti laboratorijoje.

Tarnybos vadovas Arūnas Elijošius ir verslininkai nesusikalba ir dėl termokrepšių.  Anot valdininko, čeburekus norima nešioti šaltkrepšiuose, kurie palaiko šaltą temperatūrą, o šiltu maistu turi būti prekiaujama iš termokrepšių.  D.Kaciucevičius tvirtina, kad yra pardavinėjamas vienas gaminys su termoizoliacine medžiaga, kuris ilgiau išlaiko tokią temperatūrą, kurios produktas jame bus laikomas.  Verslininkas tarnybai pristatė termokrepšių gamintojų sertifikatą, tačiau jis yra lenkų kalba. Dabar palangiškis dar turi rūpintis ir jo vertimu į lietuvių kalbą. Tarnybos vadovai kabinėjasi net prie verslininkų užpildytose paraiškose įveliamų klaidų ar netikslumų.  Jei tarnybai rūpėtų kuo greičiau paplūdimyje legalizuoti prekybą čeburekais, ji pati geranoriškai tas paraiškas ir užpildytų.

Akivaizdu, kad dangstydamiesi hiperbolizuotu pavojumi poilsiautojų sveikatai, Palangos maisto ir veterinarijos tarnyba nenori leisti išnešiojamos prekybos pliaže, nes tuomet privalės ją ir tikrinti. Geriau uždrausti ir darbo bei rūpesčių valdininkams bus mažiau.  O tie, kurie su krepšiais tik pasirodė pliaže, tampa visuomenei pavojingais nusikaltėliais.