„Kai skambina ir prašo pagelbėti, nemoku atsisakyti"

Palangiškius ir miesto svečius jau ne vieną kartą džiugino Maltos ordino Palangos iniciatyvinės grupės organizuojama akcija „Maltiečių sriuba“. Šaltą dieną ne vienas susigundo garuojančios sriubos lėkšte. Akcijos metu surinktos lėšos skiriamos vienišiems senukams. Džiugu ir tai, kad ši akcija – ne vienintelė iniciatyvinės grupės veikla. „Tik negirkite, prašau“, – duodama interviu „Palangos tiltui“ paprašė iniciatyvinės grupės vadovė Aida Ramanauskienė ir pridūrė: „Jei galima, tegu straipsnis būna be pavardžių – tik su vardais, gerai?“ Gal todėl, kad geri darbai daromi tylomis?

Tikslas – padėti senukams
Maltos ordino Palangos iniciatyvinės grupės vadovė atskleidė, jog kol kas Maltos ordino kurorte nėra. „Mes dar nesame įsiregistravę – esame tik iniciatyvinė grupė“, – sakė A. Ramanauskienė. Pašnekovė pasakojo, jog Maltos ordino tikslas – padėti vienišiems senukams. „Pati gražiausia misija – karštos sriubos tiekimas į namus. Mūsų svajonė ir tai daryti Palangoje, bet kol kas dar labai daug ko reikia tokiai svajonei įgyvendinti“, – kalbėjo iniciatyvinės grupės vadovė.
Pašnekovė pasakojo, kad šiuo metu iniciatyvinė grupė vykdo dvi pagrindines akcijas: kalėdinė sriuba, kitaip dar vadinama maltiečių sriuba, ir Lurdo žvakės.
Akcija „Maltiečių sriuba“ miestiečiams jau gerai žinoma. Jos metu savanoriai verda sriubą, kuri dalinama tiesiog gatvėje, renkamos aukos, kurios vėliau skiriamos ligotiems vienišiems seneliams. „Veiklos pradžia buvo spontaniška – tiesiog pabandėme. Nelabai vykusi buvo ta mūsų pirmoji sriuba. Jei ne prisijungę žmonės, nieko nebūtų buvę, – prisiminė A. Ramanauskienė. – Šiemet, klebono Mariaus paraginimu, ta akcija vyko bažnyčios šventoriuje. Anksčiau mes tą sriubą pilstėme kur eglė įžiebiama arba eglučių alėjoje, o pernai klebonas Marius pasiūlė tai daryti bažnyčios šventoriuje – pasiteisino su kaupu. Mes per penkerius metus nesurinkome tiek pinigų, kiek šiemet – J. Basanavičiaus gatvėje buvo daugiau žmonių, bet šiais metais gausiau aukojo“.
Antroji ne mažiau svarbi iniciatyvinės grupės akcija – Lurdo žvakės. Jos metu bažnyčioje pardavinėjamos žvakutės, o surinkti pinigai skiriami neįgaliųjų kelionei į Lurdą. „Tie, kurie perka žvakę, parašo ir savo norus, maldas, ir visa tai taip pat vežama į Lurdą“, – pasakojo iniciatyvinės grupės vadovė.

Reikia apsidairyti aplink
Vien šiomis akcijomis Maltos ordino Palangos iniciatyvinė grupė neapsiriboja. „Bet šalia to mes atliekame eilę kitų darbų. Trejus metus rinkome pinigus ir siuntėme juos į Vilnių, o pernai nutarėme rinkti pinigus ir padėti palangiškiams, – kalbėjo pašnekovė ir pridūrė, jog pasilikę surinktus pinigus grupės nariai pradėjo veiklą, kurią ketina tęsti ir toliau. – Mes nuperkame paketus – juose medus, sriuba pakeliuose – padarome maisto banką ir išvežiojame vyresnio amžiaus vienišiems žmonėms“. A. Ramanauskienė užsiminė, jog būtų labai puiku medaus nupirkti turguje, o ne parduotuvėje, ir pradžiuginti senjorus natūraliu produktu, tačiau pirkdamas turguje negauni čekio, todėl taip elgtis negali, nes privalai parodyti, kur išleisti paaukoti pinigai.
Pasak pašnekovės, praėjusiais metais vienišų senyvo amžiaus asmenų, kuriems reikalinga pagalba, adresus iniciatyvinė grupė gavo poliklinikoje, tačiau vadovė ragino apsidairyti ir savo aplinkoje – gal visai šalia gyvena vienišas senukas, kuriam labai reikia pagalbos.
„Už surinktus pinigus taip pat vykdome akciją „Senjorų diena“. Paprastai važiuojame į senelių namus – nupirkome spaudimo matavimo aparatą, taip pat padovanojome labai gražų serviziuką“, – pasakojo pašnekovė.

Įtraukia jaunąją kartą
Geri darbai visada džiugina. Jei pagerini kažkieno gyvenimą, tai paprastai sušildo ir tavo širdį. A. Ramanauskienė džiaugėsi ne tik tuo, kad pavyksta prisidėti prie vienišų senukų gyvenimo pagerinimo – ne mažiau svarbus ir tokios veiklos tęstinumas. „Esmė ne tame, kad kažką nuperki, bet tai, kad į senelių namus mes važiuojame su vaikais. Mūsų mokyklos mokytoja Jūratė organizuoja vaikus ir rengia koncertą. Per pamokas vaikai parašo palinkėjimus, prisega ant obuolio ir vėliau įteikia juos kiekvienam senukui, – apie gražią iniciatyvą pasakojo pašnekovė ir pridūrė, jog vaikų dalyvavimas akcijoje senelių namų gyventojams suteikė nemažai jaudinančių akimirkų. – Kiekviename kambaryje vaikai seneliams šoko, dainavo – net darbuotojai apsiašarojo“. Pašnekovė džiaugėsi, jog tai – ne vienintelis atvejis, kai moksleiviai prisideda prie labdaringos veiklos – mažieji yra tapę tikrais savo mokytojų pagalbininkais. „Pernai mokytoja Silvija buvo pradėjusi maltiečių akciją su mažesniais vaikais. Taip pat šių metų rudenį firma „Fazer“ atsiuntė mums aštuoniasdešimt kepalų duonos ir arbatos – visa tai reikėjo išdalinti senjorams. Į pagalbą kvietėmės vaikus. Už tą duoną viena moteris nuoširdžiai dėkojo, sakė, turbūt pats Dievas jus atsiuntė. Senukai nori bendrauti, kalbėtis, kad su jais pabūtume, o neturime tam laiko – jei padarai penkiasdešimt paketų ir turi juos pristatyti, su kiekvienu nepakalbėsi“, – pagalbininkų svarbą akcentavo pašnekovė.
Jau tapo tradicija, kad senjorų diena pradedama šventomis Mišiomis už visus Palangos senjorus – viskas vyksta už surinktus pinigus. „Tos Mišios labai pasiteisino – šiemet pirmą kartą į jas atvežė ir senelių namų globotinius. Žinoma, labai kviečiame į bažnyčią ateiti ir kitus paeinančius senjorus. Per Velykas irgi nuvažiuojame į senelių namus – kažką organizuojame iš tų surinktų lėšų“, – sakė pašnekovė.

Dirba mokykloje
Tikriausiai neatsitiktinai A. Ramanauskienė prabilo apie jaunąją kartą ir jos įtraukimą į labdaringą veiklą – pagal profesiją ir pati pašnekovė, ir kitos Palangos iniciatyvinės grupės narės yra pedagogės. „Mūsų iniciatyvinė grupė yra „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje. Kadangi esame mokytojos, visą veiklą siejame su ugdytiniais. Kasmet prie mūsų prisijungia vis daugiau norinčių. Antrą kartą mūsų mokyklos direktorius pats dalyvavo, pats pilstė sriubą. Vaikai renka aukas. Šiemet pas mane atėjo trečiokas Matas – jis visą tą laiką prabuvo: ir sriubą pilstė, ir ėjo į gatvę rinkti aukų. Aštuntokai labai prisidėjo, – pasakojo iniciatyvinės grupės vadovė. – Esu istorijos mokytoja, bet, mokyklose mažėjant vaikų, teko persikvalifikuoti į etikos mokytoją. Kita grupės vadovė, organizatorė Asta – geografijos mokytoja. Jei ne ši mokytoja, tai nieko nebūtų buvę – nepaprasto gerumo žmogus, labai atsidavusi. Be tokių žmonių nieko nepadarytum, kaip ir be tų vaikų, kurie prisijungia prie mūsų veiklos. Didžioji mano bendražygė – mokytoja Aušra – istorikė, Otilija – rusistė, Silvija – etikos mokytoja“.

Reikia kalbėtis
Pašnekovė įsitikinusi, kad gerumą, poreikį padėti kitam vaikų širdyse turi sėti suaugusieji. „Reikia auklėti vaikus, kad jie būtų gailestingi, kad norėtų padėti. Kai pasikalbėjome, kiek mokykloje atsirado vaikų, kurių seneliams reikia pagalbos. Labai džiugu, kad jau į gimnaziją išėję buvę mūsų mokiniai paskambina, pasiteirauja, gal reikia pagalbos. Ir iš miesto paskambina, klausia, gal gali ateiti, prisidėti. Šiemet prie mūsų prisijungė vaikų darželio auklėtoja Austra“, – džiaugėsi pašnekovė.
Pedagogė tikino, jog su mažaisiais būtina kalbėtis. „Jei su vaikais pradedi kalbėtis, jie nori prisidėti. Iš karto paprašius dalyvauti, padėti – nieko. Sako, kam čia reikia, aš nedalyvausiu, tačiau kartą pabandę, ateina ir vėl. Yra visokių vaikų, bet dauguma – geri, taurios sielos. Reikia matyti, kaip nuoširdžiai vaikai rašo tuos palinkėjimus ant obuolių. Arba vaikinukas pats parašė lapelius, kad vyksta akcija „Maltiečių sriuba“ ir pats savo rajone išmėtė juos į pašto dėžutes. Apskritai daug darbų yra – vaikai labai padeda“, – džiaugėsi A. Ramanauskienė.

Pradžia – šeimoje
Pasiteiravus, kas lemia, kad vieni vaikai noriai padeda, o kitų tokia veikla visai nežavi, pedagogė akcentavo šeimos svarbą. „Gal viskas pareina iš šeimos – labai skaudu, kai sako, kad mokykla kažko nepadaro. Viskas prasideda šeimoje – tai pirmoji vaiko mokykla, nuo auklėjimo priklauso požiūris į senelius. Yra vaikų, kurie nenori padėti, ir nieko nepadarysi“, – apgailestavo mokytoja.
Dirbdama su vaikais A. Ramanauskienė siekia juos įtraukti į labdaringą veiklą – kad tai būtų ne tik kalbos, bet ir darbai. „Per vieną pamoką pasakiau, kad bus žymiai geriau, jei mes nekalbėsime apie mirusiųjų dieną, bet sutvarkysime kokį apleistą kapą. Nuėjome į kapines, susiradome seną, apleistą kapą ir jį kaip reikiant sutvarkėme. Vaikai net klausė, gal čia kokio mano pažįstamo žmogaus kapas. Paaiškinau vaikams, kad kape palaidota moteris, mirusi gimdymo metu. Sutvarkę kapą vaikai norėjo eiti prie kito, bet jau nebuvo laiko tai daryti. Netoli mūsų sutvarkyto kapo palaidota mano mama, tai aplinkinius kapus tvarkantys žmonės teiravosi, kas čia taip gražiai sutvarkė. Atsakiau, kad „Baltijos“ mokyklos mokiniai“, – pasididžiavimo neslėpė pedagogė ir pridūrė, jog planuoja pavasarį su ugdytiniais eiti tvarkyti žydų kapinių.

Dėkinga padėjėjams
Kalbėdama apie labdaringą veiklą, A. Ramanauskienė ne kartą pabrėžė, jog, jei ne geranoriški pagalbininkai, nebūtų pavykę įgyvendinti daugelio gerų darbų. Pašnekovė tikino esanti dėkinga visiems prisidėjusiems ir prisidedantiems. „Tarkim, ir ta sriuba: darbas didelis. Reikia rasti, kas tą sriubą virs. Esame dėkingi prisidedantiems: HBH, kavinei „Liepa“, poilsio namams „Vyturys“, „Prancūziškai kepyklėlei“. Jie visi būna kviečiami į respublikinį renginį-koncertą. Tai yra kaip padėka už tai, kad prisidėjo“, – kalbėjo pašnekovė.
Geri darbai paprastai pradžiugina ne tik tuos, kam jie skirti – tokia veikla praturtina ir gėrio skleidėjus. Pasmalsavus, ką pačiai iniciatyvinės grupės vadovei suteikia tas dalinimasis gerumu, A. Ramanauskienė sakė: „Neįkainojamas turtas yra bendravimas. Mes kalnų nenuverčiame, bet kai pamatai ašaras žmonių akyse...“
Paklausta, kas paskatino užsiimti tokia veikla, pašnekovė prisipažino visą gyvenimą buvusi vyresnio amžiaus žmonių apsuptyje. „Mano abu tėvai buvo mokytojai, yra nemažai pensinio amžiaus mokytojų, kuriems talkinau. Daug pagalbos reikalingų žmonių yra aplinkoje – kai skambina ir prašo padėti, nemoku atsisakyti“, – prisipažino Maltos ordino Palangos iniciatyvinės grupės vadovė.