„Kabinetas 303“ – tinkamai plintantis virusas muzikuojantiems

„Kabinetas 303“ – jau žinoma Palangos senosios gimnazijos muzikos grupė, pasirodžiusi ne viename mokyklos renginyje, taip pat ir švenčiant šimtmetį. Vienas jo narių – Kristupas Kerulis, grojantis būgnais – šiame renginyje atliko ir vedėjo vaidmenį bei kartu su dainininke, buvusia gimnaziste Paulina Skrabyte atliko dainą. Viskas, kas susiję su muzika – jo aistra ir gyvenimo kelias, kuriuo ketina eiti ir toliau. O muzikuojantis žmogus gali įkvėpti ir aplinkinius, tuo įsitikinta.

Kaip būrėsi grupės penketukas

Grupės užuomazgos ėmė atsirasti pernai rudenį, kai Kristupas dar buvo antrokas (šiemet jis – trečiokas). Jis prisimena, kad tuomet muzikos mokytoja pakvietė ateiti visus norinčius kūrybiškai praleisti laiką. „Atėjo daug žmonių, kurie neturėjo nieko bendro su muzika. Atėjau ir aš, taip pat ir Robertas (Robertas Gramauskas – buvęs gimnazistas, grupės narys – aut. pastaba). Dviese pradžioje pradėjome groti, po dviejų mėnesių prisijungė bendraklasis Jokūbas (Jokūbas Gudaitis – aut. pastaba). Pirmasis mūsų koncertas vyko žiemą, bet susirgo mūsų tuometinė vokalistė ir taip prisijungė Adrija (buvusi gimnazistė Adrija Burbaitė – aut. pastaba), paskutinė narė – Liepa Bracaitė (neseniai išrinkta gimnazijos prezidente – aut. pastaba). Susigrojom, taip ir likom visi“, – pradžią prisiminė Kristupas.

Susikūrusi grupė nesnaudė ir progai pasitaikius dalyvavo konkursuose Klaipėdoje ir Šiauliuose. Respublikiniame lietuviškos dainos festivalyje – konkurse ,,Mūsų dienos 2022″, skirtame maestro Vytautui Kernagiui atminti, Palabgos gimnazistų grupė „Kabinetas 303“ laimėjo nominaciją ,,Metų atlikėjas“.

Įvairi patirtis

Kodėl būtent toks pavadinimas, Palangos gimnazistams gal ir nebekelia klausimų. Taigi, grupė muzikuoja tokiu numeriu pažymėtame muzikos kabinete. „Pradžioje galvojome apie pavadinimą „Garso ministerija“, bet paskui taip spontaniškai pagalvojome, kad mokomės groti šiame kabinete, gal taip ir vadinkimės. Patiko visiems ir prigijo“, – pavadinimo kilmę atskleidė Kristupas.

Patį Kristupą muzika lydi nuo mažens. Jis dar visai mažiukas būdamas ėmė dainuoti ir groti būgnais. Dabar sakosi, jog būtent būgnai didžiausia jo aistra.

„Dainuoti man patinka, bet visada svajojau apie būgnininko poziciją“, – prasitarė Kristupas.

Šimtmečio šventėje jis ne tik grojo su grupe, bet ir vedė renginį.

„Renginio vedimas man buvo kaip juodas darbas, neturėjau kada mėgautis švente, visas dėmesys buvo sutelktas organizacijai. Bet, manau, mažiausiai streso buvo dainuoti su Paulina. Toks visiškas atsipalaidavimas, plauki per muziką be jokių įsipareigojimų, kaip būna grojant su grupe, kai reikia visiems susiderinti“, – visas patirtis palygino Kristupas.

Vienuoliktoje klasėje besimokantis gimnazistas jau pasvarsto ir apie savo ateitį.

„Man gal lengviau rinktis savo ateities profesiją, nes daug atkrito profesijų, kurių tikrai nenoriu, tad lieka muzikavimas. Mane domina ir teatras, visai save matyčiau miuzikluose. Bet jeigu ir niekur neįstočiau, bet kur rasčiau savo vietą, kad ir prie didžėjaus pulto kokioje nors pramogų vietoje“, – pasidalino ateities perspektyvomis Kristupas.

Tik įstojus į grupę – pirmas konkursas

Tai, kad muzika daro įtaką, gali patvirtinti grupės narys Jokūbas. Kadangi jis iš pradžių buvo tik stebėtojas, bet sau pasakęs, kad nori pabandyti groti, čiupo bosinę gitarą ir ėmė mokytis.

Praėjo vos kelios savaitės ir jis jau buvo grupės narys, ir ne tik. Po kelių savaičių jis kartu dalyvavo konkurse.

„Ateidavau paklausyti draugų. Vieną kartą kabinete buvo padėtas „bosas“, paragintas pabandyti tą ir padariau. O lapkričio mėnesį jau buvau grupės dalis. Tris savaites pagrojęs dalyvavau pirmajame konkurse“, – šypsosi Jokūbas, prisiminęs savo pradžią.

Svajonėse – ir albumas

Pasiteiravus, kiek grupė skiria laiko repeticijoms ir ar neatima laisvo laiko, abu tik palingavo galva, patvirtindami, kad muzikavimas ir yra jų laisvalaikis. Tokiu būdu jie puikiai atsipalaiduoja, pailsi ir įgauna daugiau energijos.

Jaunai grupei dabar norisi daugiau pasirodymų. Muzikantai turi ir svajonę išleisti albumą, bet pirmiausia reikia savų dainų, tad šiuo metu ir bando tai daryti.

„Mes visi esame labai skirtingi, mums patinka skirtingo žanro kūriniai. Vieni nori daugiau popso, kiti – trankesnių dainų. Labai sunku rasti kompromisą, kad visiems tiktų ir patiktų viena sukurta daina. O norisi, kad taip būtų, jog visi jaustų malonumą atlikdami savas dainas“, – pripažino atlikėjai.

Tyliai pasvarsto jaunuoliai ir apie tai, kas bus pabaigus mokyklą.

„Būtų smagu, kad net jei ir nustotume groti kartu, susitiktume, pavyzdžiui, po dvidešimties metų ir surengtume koncertą“, – šypsojosi grupės nariai.

Savo pasirodymą jie yra surengę ir kaip gatvės muzikantai.

„Buvo puiki patirtis. Mūsų grupę puikiai įvertino klausytojai, dosniai berdami pinigus. Smagu kartais ir užsidirbti. Bet tai tikrai nėra svarbiausias dalykas, mums tiesiog patinka muzika“, – neslėpė pašnekovai.

Muzikos mokytojo įtaka

Nelabai būtų galima pasiginčyti, kalbant apie tai, kad būtent ši grupė paskatino kurtis ir kitas gimnazijoje (kitus muzikantus pristatysime kituose laikraščio numeriuose – aut. pataba). Dabar jau tenka ir pakovoti dėl mielos vietelės muzikuoti – muzikos kabineto.

„Labai didelę įtaką mums padarė gimnazijoje ėmęs dirbti muzikos mokytojas Augustinas Užkuratas. Jis toks energijos pliūpsnis, kuris užlieja ir aplinkinius. Mums tiesiog linksma su juo, mėgaujamės muzika, muzikos pamokos teikia džiaugsmą, ko seniau nebūdavo“, – muzikos mokytojui pagyrų negailėjo jaunuoliai.

Tai, kad muzika gali būti užkrečiama, galima tuo įsitikinti, nes dabar gimnazijoje susibūrusios net kelios grupės. Gal tokia tradicija bus perduota ir ateities kartoms.

Kalbino Emilia SEBECKIS ir Elinga LAPAITĖ