Palangiškė teisme įrodė: už namo laiptinės šildymą ji mokėjo be reikalo

Po ilgus metus trukusių teismų atkakli Palangos pensininkė Jadvyga Puškorienė Aukščiausiajame teisme sugebėjo įrodyti, kad kurorto daugiabučiams šilumą tiekianti įmonė „Litesko“ už namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą ją mokėti vertė neteisėtai.
Teismo procesą pralaimėjusi ir jo neapskundusi „Litesko“ bendrovė vėl į teismą kreiptis nebegalėjo.
Taip nutaręs Aukščiausiasis teismas panaikino vėliau vykusių teismų priešingus sprendimus ir 61 metų palangiškei J. Puškorienei pateikė geriausią Kalėdų dovaną.
Prieš 13 metų nuo centrinio šildymo atsijungusi moteris ne tik visam laikui atsikratė „Litesko“ sąskaitų, bet ir įrodė, kad už bendrojo naudojimo patalpas be reikalo moka visi jos daugiabučio namo kaimynai.

Ieškinius atmetė
du kartus
Įveikti „Litesko“ J. Puškorienei padėjo beveik prieš 10 metų prieš šią bendrovę laimėtos bylos Palangos apylinkės teisme.
Trijų kambarių bute gyvenanti palangiškė jau seniai šildosi dujomis. Centrinio šildymo radiatorių nėra ir namo rūsyje bei laiptinėje, kurioje moteris gyvena. Tačiau gyventoja pradėjo gauti „Litesko“ sąskaitas už bendrų namo patalpų šildymą. Atsisakiusi mokėti ji 2004 metais sulaukė beveik 300 litų ieškinio. „Litesko“ prašė iš palangiškės priteisti už tiekiamą šilumos energiją bendrojo naudojimo patalpoms ir karštam vandeniui ruošti. Nustatęs, jog palangiškei bendrovė karšto vandens netiekia, o laiptinė ir rūsio patalpos nėra šildomos, teismas „Litesko“ prašymą atmetė.
Tokio teismo sprendimo neskundusi įmonė po daugiau nei 3 metų į Palangos teismą kreipėsi antrą kartą ir prašė už namui tenkančius centrinio šildymo sistemos eksploatavimo nuostolius iš J. Puškorienės priteisti apie 210 litų. „Litesko“ teismui įrodinėjo, kad namas šilumos gauna per sienose esančius šildymo ir karšto vandens vamzdynus, kurių papildomai izoliuoti bendrovė negali, nes jie priklauso namo gyventojams.
Ieškinį išnagrinėjęs teismas nustatė, kad šilumos tiekėjų skolininke paversta, bet įmonės paslaugų negaunanti moteris neprivalo atlyginti šilumos energijos nuostolių dėl namo šilumos energijos prietaisų eksploatavimo.

Pradėjo naują procesą
Nepalankaus teismo sprendimo „Litesko“ vėl neskundė, bet šilumos tiekėjų valiai nepaklūstančios palangiškės nepamiršo ir nuo 2007 metų spalio už bendrojo naudojimo patalpų šildymą pradėjo skaičiuoti naują skolą.
Palangiškei nežinant 2009 metų vasarą „Litesko“ trečią kartą kreipėsi į Palangos apylinkės teismą. Šį kartą teismas nusprendė bendrovės ieškinį nagrinėti rašytinio proceso tvarka apie tai Puškorių neinformavęs.
Nekreipiant dėmesio į anksčiau priimtus analogiškus to paties teismo sprendimus, buvo nustatyta, kad atsakovai pažeidė prievolę atsiskaityti už patiektą šilumos energiją, ir kartu su bylinėjimosi išlaidomis iš jų priteista beveik 500 litų.
Tuometė Palangos apylinkės teismo pirmininkė Diana Jakštienė aiškino, kad teismas privalo priimti naujus bendrovės ieškinius, jeigu skaičiuojama naujo laikotarpio skolos suma.
J. Puškorienė nieko nepešė ir apskundusi šį teismo sprendimą apeliacine tvarka. Klaipėdos apygardos teismas šiemet vasarį palangiškės skundą atmetė ir apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Jam įsiteisėjus pensininkė buvo priversta „Litesko“ su palūkanomis ir delspinigiais sumokėti apie 580 litų.

Valstybės advokatai
nusigręžė
Tačiau atkakli moteris rankų nenuleido net ir po to, kai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba palangiškei nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą ir atsisakė jai padėti teisybės ieškoti toliau.
Klaipėdos tarnyba nusprendė, kad tolesnis atstovavimas civilinėje byloje esąs neperspektyvus, o tokio kasacinio skundo Aukščiausiasis teismas nepriims.
Be to, iki tol palangiškei suteikta teisinė pagalba valstybei jau kainavusi apie 950 litų, o tai gerokai viršija pareiškėjos turtinio reikalavimo sumą.
J. Puškorienė iš savo lėšų pasisamdė Klaipėdos advokatą Dovydą Cvetkovą, kuris kasaciniame skunde atkreipė dėmesį, jog vamzdynais per namo konstrukcijas butus pasiekianti šilumos energija nėra skirta bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Be to, nagrinėjant šią bylą taip ir liko nenustatyta, nuo kokio šaltinio ir kiek sušyla bendrojo naudojimo patalpos, nes į jas šiluma sklinda ir iš butų.
Tai reikštų, kad už tą patį energijos kiekį, kuris naudojamas gyvenamosioms ir bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, vartotojai apmokestinami dvigubai.

Buvo pažeista
Konstitucija
Tačiau pagrindiniu J. Puškorienės kasacinio skundo koziriu tapo 2004 ir 2007 metais jos laimėtos bylos apylinkės teisme, kuris du kartus nustatė, kad jos namo bendrojo naudojimo patalpų „Litesko“ nešildo.
Nesigilindamas į „Litesko“ bei palangiškės ginčą dėl namo bendrųjų patalpų šildymo, Aukščiausiasis teismas išaiškino, kad šiuo atveju nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatytos kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Tokioje byloje dalyvavusios šalys nebegali iš naujo teisme pareikšti tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu ar kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų. Tai reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti anksčiau išspręstą bylą.
J. Puškorienei pateiktas naujas ieškinys susijęs su skirtingu laikotarpiu ir buvo „kitaip“ išaiškinta bei taikyta nacionalinė teisė. Bet, anot Aukščiausiojo teismo, tai negali pateisinti nukrypimo nuo šalies Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos įtvirtinto teisinio tikrumo principo.
Galutinę pergalę prieš „Litesko“ šventusi palangiškė dabar iš šilumos tiekėjo ruošiasi susigrąžinti ne tik bendrovei pagal ankstesnį apeliacinės instancijos teismo sprendimą sumokėtus 580 litų bei asmenines išlaidas advokatams. J. Puškorienė iš 10 metų ją persekiojusio šilumos tiekėjo ketina prisiteisti atlyginimą už patirtą moralinę žalą.
Palangiškė nusiteikusi reikalauti, kad iš „Litesko“ beveik tūkstantį litų susigrąžintų ir jai nemokamą teisinę pagalbą teikusi valstybė.

Kaunietis laimėjo
Europos teisme
J. Puškorienės kasacinį skundą patenkinusiam Aukščiausiajam teismui apsispręsti padėjo ir pernai Europos žmogaus teisių (EŽT) teisme išnagrinėta byla „T. Esertas prieš Lietuvą“.
Nuo centralizuoto šildymo atjungtą butą Palangoje turinčiam kauniečiui Tomui Esertui „Litesko“ taip pat skaičiavo skolą už namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą.
2004 m. Palangos apylinkės teismas „Litesko“ ieškinį atmetė nustatęs, kad T. Esertui šiluma nebėra tiekiama. Tačiau po dvejų metų Kauno apylinkės teismas už butą Palangoje iš kauniečio priteisė 490 litų.
Apeliacinį skundą gavęs Kauno apygardos teismas ankstesnį sprendimą paliko nepakeistą, o pateikti kasacinio skundo T. Esertas negalėjo, nes ginčijama suma buvo mažesnė už tuo metu tokiose bylose nustatytą minimumą.
EŽT teismas nustatė, kad T. Eserto atžvilgiu buvo pažeistos Konvencijoje įtvirtintos pareiškėjo teisės, nes vėlesni teismai neatsižvelgė į ankstesniame procese priimtą sprendimą ir taip pažeidė teisinio tikrumo principą.
Iš Lietuvos T. Eserto naudai buvo priteista pagal teismo sprendimą šilumos tiekėjui sumokėta suma ir 4 tūkst. eurų (beveik 14 tūkst. litų) už patirtą neturtinę žalą.