Įvažiavimo rinkliavą nupūtė rinkimai

Iš praėjusį rudenį Palangos savivaldybės sukelto šurmulio dėl vasarą automobilių įvažiavimo į kurortą apmokestinimo, labiausiai bus laimėjusi Neringos savivaldybė Kol įpykusių Kretingos žemaičių pabūgusi Palanga atatupsta traukėsi nuo savo ketinimų, kitas pajūrio kurortas tyliai ir ramiai šią vasarą įvažiavimą į Neringą pasididino nuo 10 iki 20 eurų.
Ar ne keista, kad dvigubas įvažiavimo pabrangimas nesukėlė jokio Lietuvos visuomenės šurmulio? Net ir teisę laisvai privažiuoti prie jūros karštai gynusi Kretinga tyli. Dėl to neringiškiai ir turėtų dėkoti Palangai, kuri pirmoji iš šalies kurortų prasižiojo, kad vasarą pajūrį užplūstantis transporto srautas nedideliems kurortiniams miesteliams yra nebepakeliamas, o iš poilsiautojų gaunamų trupinių poilsio infrastruktūrą išlaikyti ar ją gerinti nebepakanka.
Kai pernai kretingiškiai visą Lietuvą bandė įtikinti, kad 5 eurai už teisę visą parą į didžiausią šalies kurortą važinėti nuosavu automobiliu yra nežmoniškai brangu, Nidos meras Darius Jasaitis visuomenę sudrebino pareiškimu, kad kitą vasarą savo mašina įvažiuoti į Neringą gali kainuoti 50 eurų. Penkis kartus daugiau.
Tokio pareiškimo išgąsdinta Lietuva taip susigūžė, kad dabar nė nemirktelėjusi prarijo „tik“ du kartus pabrangusį įvažiavimo į Neringą tarifą. Ar pernai apie mokamą įvažiavimą prasižiojusiai Palangai taip pat iš pradžių nereikėjo mostelėti 15 ar 20 eurų siekiančios rinkliavos tarifo? Gal, žiūrėk, tuomet vėliau ir tuos 5 eurus visi būtų prariję kaip saldainį? Ir jau per šią vasarą rimtoms kurorto infrastruktūros objektų statyboms būtume gavę bent porą milijonų eurų.
Tačiau pernai liepą priimto sprendimo išsigandusi Palangos taryba įvažiavimo rinkliavą nukėlė 2017 metams ir šią vasarą iš kurortan mašinomis burzgiančių ir pajūrio orą dūmijančių poilsiautojų gaus špygą. O Neringos savivaldybės pajamos iš pabrangintos įvažiavimo rinkliavos gerokai padidės.
Palangos gyventojams ilgai žadėtus ir, regis, tarybos sprendimu pagaliau patvirtintus ketinimus pagaliau apmokestinti vasarą į kurortą riedančias mašinas Palangos valdžia atšaukė ne tiek kretingiškių sukeltos isterijos išsigandusi. Papildomom didelėm kurorto pajamom rankinį stabdį miesto vadovai užtraukė kažkodėl pabūgę artėjančių Seimo rinkimų.
Prie ko čia rinkimai į Seimą ir įstatymu numatyta rinkliava už naudojimąsi kurorto infrastruktūra, kurios plėtrai ir išlaikymui skiriamos papildomos pajamos iš atvykstančių poilsiautojų? To paties būtų galima paklausti ir Palangos valdžios. Neringai du kartus pasididinti įvažiavimo mokesčio rinkimai netrukdė.
Visa bėda ta, kad tai, kas turėtų būti ūkiškai sprendžiama paprastu racionaliausiu būdu, Palangoje kažkodėl nulemia politiniai vėjai. Visas praėjusią vasarą miesto valdžios išdėliotas kortas sumaišė valstybės įgyvendinta šalies vienmandačių rinkimų apygardų reforma. Pagal ją Kretingos miestas su vakariniais kaimais ir Palanga pateko po bendru stogu. Visų partijų kandidatai atsidūrė keblioje padėtyje: ką kalbėti papildomų pajamų pageidaujantiems palangiškiams ir piestu prieš įvažiavimo rinkliavą stojantiems kretingiškiams?
Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų kandidatui šis klausimas būtų labiausiai pražūtingas, nes ir įvažiavimo apmokestinimą priėmusiai Palangai, ir protestuojančiai Kretingai vadovauja konservatoriai. Akivaizdu, kad jei šią vasarą į Palangą įvažiuojantiems kretingiškiams jau būtų tekę mokėti, Tėvynės sąjungos kandidatas į Seimą vienmandatėje apygardoje Vaidotas Bacevičius liktų pasmerktas. Juo labiau, kaip Palangos tarybos narys, pats pritaręs tokiam sprendimui.
Dėl to, artėjant rudens pabaigai, pasiruošimą įvažiavimo rinkliavai Palanga pasiskubino „užraukti“. Oficialiai buvo pasiteisinta, kad kurortas šio sprendimo nebūtų spėjęs įgyvendinti iki vasaros pradžios, o taryba įvažiavimo rinkliavą atidėjo iki 2017 sausio.
Ir ką nuraminome? Įpykusius kretingiškius ar save? Jei rinkliavos pasiruošimui savivaldybėje suburta ir į pabaigą entuziazmą praradusi darbo grupė nebūtų dirbusi tuščiomis apsukomis, buvo galima rinkliavai pasiruošti ir šią vasarą. Iš to Palanga būtų uždirbusi 2-3 milijonus eurų ir dabar nesuktų galvos dėl kurortui taip reikalingo baseino statybos finansavimo.
Darbo grupė rudenį savo darbą baigė nusprendusi kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl leidimo įvažiavimo apmokestinimo paslaugų konkursą skelbti ne trejiems, o penkeriems metams. Be to, savivaldybė turėjo pasiskaičiuoti šio projekto vertę, kad būtų galima pasirinkti tinkamą rangovo atrankos būdą.
Nė vieno, nė kito iki šiol dar nėra padaryta. Kaip tikimės apmokestinti įvažiavimą kitų metų vasarą, jei šiemet iki pat vėlyvo rudens, kol nesibaigs rinkimai į Seimą, Palangos valdžia tupės kaip pelė po šluota, apie įvažiavimo rinkliavą nedrįsdama net pagalvoti?
Nuo balandžio iki euro padidinta rinkliava už poilsiautojų nakvynę – menka paguoda. Per praėjusius metus už naktį nuo poilsiautojo renkant po 30 centų kurorto iždas papilnėjo 204 tūkst. eurų. Tačiau tai nereiškia, kad „pagalvės“ rinkliavai pabrangus tris kartus, tiek pat kartų didės ir pajamos. Anksčiau ši rinkliava buvo renkama ir už vyresnius nei 10 metų vaikus. Dabar nuo nakvynės mokesčio yra atleisti visi nepilnamečiai. Sumažėjo ne tik apmokestinamų poilsiautojų skaičius. Su gerokai išaugusia surinkto nakvynės mokesčio suma neskubės skirtis ir patys kambarių nuomotojai. Realų svečių skaičių bus linkusios slėpti ir poilsinės.
Žiūrėk, kad pasibaigus šiems metams bent 400 tūkst. eurų priskaičiuotumėm. Palopyti kelioms gatvėms gal ir užteks, tačiau tiems patiems poilsiautojams būtinam baseinui pastatyti – nė iš tolo.