Įtarimais apaugusios „Litesko“ investicijos - įžanga sutarčiai pratęsti

Šią savaitę miesto valdžia svarstys sprendimo projektą dėl bendrovės „Litesko“ investicijų pritarimo į šilumos ūkį. Kaip paaiškėjo, tai būsiąs tik formalumas, nes pagal įmonės pristatytą grafiką jos jau pradėtos pernai lapkritį ir joms pritarė Investicijų priežiūros komisijos pirmininkas vicemeras Rimantas Garolis. Tiesa, šįkart bendrovė „Litesko“ ketina į šilumos trasas investuoti per pusdevinto milijono litų, iš kurių dalis – europiniai pinigai. Norint gauti ES struktūrinių fondų lėšas, būtinas garantas, kuriuo ir taps miesto Taryba. Pastariesiems teks ne tik garantuoti, bet ir netolimoje ateityje pratęsti nuomos sutartį, nes į gudriai paspęstus šilumininkų spąstus pateko ne tik „išnuomotieji“ miestelėnai, bet ir miesto valdžia, kuri liks prie suskilusios geldos.

Siekiant „praskaidrinti“ po miestą pasklidusią žinią dėl sutarties su „Litesko“ pratęsimo, nes apie prasidėjusias derybas prakalbo pats kurorto meras Vytautas Stalmokas, bei sužinoti įmonės ketinimus dėl 2009 metų investicijų, praėjusį pirmadienį Tėvynės sąjungos frakcijos miesto Taryboje nariai Dainius Želvys, Šarūnas Vaitkus, Mindaugas Skritulskas ir Giedrius Šatkauskas susitiko su UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ direktoriumi Romualdu Jablonskiu. Opozicijos teigimu, norėta, kad dalyvautų ir pats prancūzų koncerno „Dalkia“ įkurtos antrinės įmonės „Litesko“ komercijos direktorius Svajūnas Juodka, tačiau pastarasis, Š.Vaitkaus teigimu, siūlė susitikti kitą dieną. Pasak politiko, keistai atrodo, kai nuomininkas „šokdina“ miesto Tarybos narius. „Jei jis turi problemų ir nerodo iniciatyvos, tai jau ne mūsų reikalas,“ – konstatavo politikai.

UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ direktorius, mėgindamas sušvelninti situaciją, prisipažino, kad, nesant komercijos direktoriaus, šiame susitikime jis neturįs teisės atsakyti į visus rūpimus klausimus.

Įtartini norai

Pokalbį pradėjęs D.Želvys sakė, kad norint pritarti šių metų įmonės investiciniam planui, kurio apimtis – 8,5 mln. litų, vertėtų turėti informacijos. Iškyla klausimas, kodėl grafikas nebuvo pateiktas pernai rugsėjį, nes investuoti pradėta spalį ir galima teigti, kad įmonė jau pusė darbo atliko. Be to, neaišku, koks miesto Tarybos vaidmuo ir kam reikia pritarimo atgaline data, jei  projektai pradėti spalį. „Šiandien kovo pabaiga ir vėlgi kartojasi ta pati situacija, kai pernai metų pabaigoje Investicijų priežiūros komisija užskaitė per 1 mln. 200 tūkst. litų. Kad renovuoti šilumines trasas reikia, niekas nesiginčija, tačiau tiek meras, tiek vicemeras R.Garolis tikino, jog bendrovė savo įsipareigojimus įvykdė su kaupu, investavusi daugiau nei 15 milijonų litų. Tad  kyla pagrįstas klausimas, kodėl vėlgi 2009 metais siekiama investuoti, kai tiek metų apie šilumos trasas net nebuvo kalbama. Tiesiog tas noras atrodo keistai ir įtartinai. Mažiausiai tikėtina, jog norima daryti labdarą. Vienok, matyt, kurorto valdžia bus spaudžiama, esą investavom ir reikia nuomos sutartį pratęsti,“- dėl „Litesko“ planų savo nuogąstavimus išsakė D.Želvys.

Svarbu išsiaiškinti

Miesto Tarybos narys Mindaugas Skritulskas antrino kolegai teigdamas, jog svarbu išsiaiškinti patį mechanizmą. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo vienu iš straipsnių, turi būti miesto Tarybos pritarimas, tačiau pastaroji niekada nėra svarsčiusi klausimo dėl investicijų užskaitymo į kurorto šilumos ūkį. Pasak M.Skritulsko, nepaisant svarbos vartotojams, „Litesko“ viešai finansinių rodiklių neskelbia. „Taip pat kitas itin svarbus klausimas – tai kuras ir jo sąnaudos šilumai gaminti.  Kaip žinia, įmonė  naudoja ir biokurą, ir dujas, tačiau vartotojai moka dujų kainą. Realiai nežinoma, už kokią kainą perkamos dujos bei kokia  medienos dalis kuro balanse. Investicijos į kaminą reikalingos įmonei, tačiau kaip tai įtakoja turto vertę bei kainų tarifą, nėra aišku. „Ar buvo audituotos investicijos, ar įvertintas turtas, kas kontroliuoja atliekamus rekonstrukcijos bei remonto darbus ir kokios organizacijos perka šiuos darbus?“ - klausė politikas. Anot jo, nesant viešumo ir skaidrumo, miesto Taryba turi teisę koreguoti arba net nutraukti sutartį.

„Palaiminimo“ nereikia

Bendrovės direktorius R.Jablonskis tikino, kad grafiko kopija pateikta iš investicinio perspektyvinio plano. Taip pat, jo teigimu, sutartyje yra numatyta, kad miesto Tarybos „palaiminimas“ dėl investicijų nebūtinas, o pakanka vien Investicijų priežiūros komisijos, kuriai suteikta teisė spręsti, kiek ir kur investuoti. Direktorius pridūrė, jog be Savivaldybės žinios nieko nedaroma. Atsakydamas į pateiktus klausimus jis sakė, kad per metus įmonė dujų suvartoja 5 mln. kubinių metrų. Šventosios katilinė bei kitos mieste esančios katilinės kūrenamos dujomis, o  medienos dalis sudaro tik 40 procentų. „Dujos perkamos centralizuotai iš „Dujotekanos“, o už transportavimą mokama „Lietuvos dujoms“. Siekiant mažinti kuro sąnaudas, vartojamas biokuras. Ta šilumos kainų skaičiavimo formule, kuri buvo sutartyje, nebesinaudojama, nes Valstybinė kainų ir energetikos komisija nustato kainas pagal vartojamo kuro rūšį“, - trumpą  informaciją susirinkusiems pateikė įmonės vadovas.

Verslo logika

Į Tarybos nario Giedriaus Šatkausko klausimą, kodėl Palangoje šilumos kaina didesnė nei Molėtuose ir kodėl, atlikus tokias didžiules investicijas, tarifai nemažėja bei kokia pelno dalis atsispindi kainoje, R.Jablonskis politikams paaiškino, kad kainos visur skirtingos. Pavyzdžiui, Kelmėje jos mažesnės, nes šilumai gaminti nenaudojamos dujos. Dėl  pelno dalies kainoje, įmonės vadovas priminė  verslo logiką, kurios, anot jo, tikslas yra uždirbti, ir pasaulyje kitaip nebūna.

Kalbėdamas apie investavimo prioritetus, R.Jablonskio teigė, jog tokių nėra. „Mes ir katilines renovuojame, ir šildymo punktus. Taip pat, siekdami  turėti kuo daugiau vartotojų, tiesiame naujus tinklus, o dabar ketiname senas šilumos trasas renovuoti.

Skolininkų gretos didėja

Pasiteiravus apie šiųmetes palangiškių skolas už šilumos paslaugas, direktorius pripažino, kad  skolos didėja. „Skolininkai – mūsų problema, ir taikome įvairius variantus. Tiek atidėdami mokesčių mokėjimą, tiek siūlydami susimokėti dalimis“, - apie augančių vartotojų, nebeišgalinčių susimokėti už paslaugas, gretas kalbėjo R.Jablonskis.

Investitcijos iš vartotojų kišenės

Miesto Tarybos narys Š.Vaitkus teigė, jog „Litesko“ pati generuoja, kur ir  kaip jai naudinga investuoti,  nes Valstybinė kainų komisija be pateiktų investicijų šilumos kainų nedidina. „Apibendrinant galima konstatuoti, jog šilumos trąsos bus renovuojamos iš palangiškių vartotojų pinigų, nes visos investicijos atsispindi kainoje. Nesant prioritetų bei kai šilumos trasos nėra perduotos Savivaldybės įmonei „Palangos šilumos tinklams“ ir šia dalimi mokamas mažesnis nuomos mokestis, tai neaišku, kokia Savivaldybės dalis būtų atnaujintame turte“, - savo pastebėjimus dėl investicijų išsakė miesto Tarybos narys.

Privalu ginti bendruomenę

Be to, anot Š.Vaitkaus, turto nuomos mokestis turi tendenciją mažėti. Politiko teigimu, faktas, kad 15 milijonų investicijos užskaitytos, tačiau kaip turėtų toliau būti vykdoma sutartis, kad visiems būtų aišku, o ne vien ginami šilumininkų interesai, tai tokia padėtis kelia susirūpinimą ir nėra garantijos, kad kaina ir kitąmet nedidės. „Mes privalome ginti savo bendruomenės, kuriai atstovaujame, interesus ir turime žinoti realią padėtį,“ – pabrėžė Š.Vaitkus.

Laisvasis vartotojas

Direktoriaus pasiteiravus kokiu kuru jis šildo savo nuosavą namą, R.Jablonskis atsakė, kad dujomis, nes dar sovietmečiu susikooperavo trys namai, kuriems pavyko įsivesti dujas. Tokiu būdu, pats įmonės vadovas R.Jablonskis puikiai žino, kad būti laisvuoju vartotoju yra naudingiau nei nuo ko nors priklausyti.

Pasiūlyta džiaugtis

Baigiantis pokalbiui bei išsiaiškinus kai kurias kurorto šilumos ūkio nuomos subtilybes, UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ direktorius R.Jablonskis sakė, jog svarbiausia – atmesti politines ambicijas ir į susiklosčiusią situaciją žiūrėti geranoriškai. „Džiaukitės, kad Palangai bus suteikta galimybė pratęsti sutartį, nes visų bendras tikslas – vartotojai“, - optimistiškai ramino politikus įmonės vadovas.

„Saliamoniška“ išeitis

Tuo tarpu G.Šatkauskas, išgirdęs tokią  „geranorišką“ šilumos tiekėjo kalbą, trumpai apibūdino problemos esmę. „Mes patys turime pasistatyti katilinę, kuri būtų kūrenama biokuru, ir turėdami savo trasas tiektume šilumą palangiškiams už realią kainą“, - saliamonišką sprendimo išeitį pasiūlė pokalbio pabaigoje politikas.

Scenarijus – perimti turtą

Kiek to džiaugsmo išnuomotiems palangiškiams, gaunantiems šilumininkų sąskaitas, aiškinti nebereikia. Kaip po pasitarimo „Palangos tiltui“ konstatavo Š.Vaitkus, sutarties su „Litesko“ ydos pradėjo lįsti. „Kas gali paneigti, jog nuomos laikotarpio pabaigoje gali nutikti taip, kad savivaldybės įmonė „Palangos šilumos tinklai“ liks skolinga milijonus litų nuomininkui, nes šias investicijas turės „atpirkti“. Be abejo, savivaldybės įmonė tų milijonų neturės, o juos reikės surasti miesto biudžete. Scenarijus aiškus – tikėtina, jog bendrovė,  neįdėjusi nė cento, už dyką perims kurorto šilumos ūkį ir tai galimai esąs  tiesiausias kelias bendrovei „Litesko“ įsigyti turtą savo nuosavybėn, be privatizavimo procedūrų.