Išskirtinai lietingas ruduo prikrėtė eibių ir palangiškiams

Neabejojama, jog vis nesiliaujantys lietūs žmonėms jau įgriso, tačiau tai nėra pati didžiausia problema, kurią sukuria besikaupiantis vanduo. Kuomet šviesi, be debesų valandėlė nudžiugina gyventojus labai retai, atsiranda daug nemalonumų: plūsta gatvės, tęžta keliai, nepravažiuojami ir net neįbrendami tampa kiemai. Palangos aplinkinių gyvenviečių gyventojai pasidalijo, kokių nemalonumų pridarė nesiliaujantys lietūs.

Pasunkina darbus
UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Konstantinas Skierus pasakojo, jog komunalininkų neseniai siautėję vėjai nei kiek neišgąsdino, nepridarė didelės žalos, tačiau vis nesiliaujantys lietus jau įgriso ir jiems, mat per merkiantį lietų negalima imtis įprastų rudeninių darbų.
„Lietus mums išties trukdo dirbti, nes nei lapų galima griebti, nei išvalyti gatvių, viską tenka daryti rankiniu būdu. O tai ir laiko daugiau užima, ir kokybės tokios nėra“, – teigė K. Skierus.
Pastebėjus, jog Palangoje apskritai nesusidarė tiek daug problemų dėl vandens pertekliaus, kiek kitose savivaldybėse, komunalininkų vadovas tik nusišypsojo: „Todėl, kad mes labai atsakingai, kruopščiai dirbame, jokių problemų ir nesusidaro“.
Didžiausia bėda, anot bendrovės vadovo, yra su Valteriškės gatve, ten nuolat reikia stebėti, kad gyventojai nepaplūstų. „Saugojam gyventojus, kad nebūtų potvynio. Gyventojai gyvena žemesnėse vietose, nėra griovių, kur vanduo galėtų nutekėti. Ten būtinai reikia lietaus nutekėjimo. Kol kas laikiną išeitį radome, tačiau būtina sutvarkyti taip, kad nereiktų sukti galvų dėl didesnio lietaus“, – sakė pašnekovas.
Lietus sukelia ir kitokių bėdų, pavyzdžiui, anot K. Skieraus, permirko žvyrkeliai, nebeįmanoma jų greideriuoti. Būta porą atvejų, kai teko skubėti į pagalbą dviejų daugiabučių gyventojams. Laimei, tokių bėdų daugiau nekilo.

Piktina nekokybiškas darbas
Tai, kad su Valteriškės gatve esama problemų, patvirtino ir Vilimiškės seniūnaitijos seniūnaitis Jonas Jukna. „Be merijos įsikišimo jau niekaip neapsieisime“, – konstatavo jis.
Šiuo metu skęstanti gatvė, kaip minėta, rado laikiną išeitį, tačiau ją reikia spręsti nuodugniau, o tą padaryti nėra lengva, nes planus sutvarkyti šią gatvę sujaukė projektuotojai. Kaip papasakojo J. Jukna, projektuotojai atvežė „pusiau luptą, pusiau skustą“ projektą, kuris visiškai neatitinka tokiai gatvei keliamų reikalavimų. „Nebaigtą gatvę norėjo priduoti kaip baigtą. Dabar vėl reikia naują projektą daryti, vėl ieškoti lėšų. Niekaip nesuprantu, kaip taip gali būti. Jokios atsakomybės niekas neprisiima. Jeigu jau apsiėmei dirbti, tai ir padaryk tinkamai. O dabar darė, bet nepadarė. Reiktų baudą tokiems skirti. Valteriškės gatvė nėra prastos būklės, tačiau čia nėra lietaus kanalizacijos, todėl vanduo ir plūsta, jis neturi kur nutekėti. Kol neišsispręs ši problema su projektavimo darbais, tol ir kentėsime“, – tikino Vilimiškės seniūnaitis.
Jis džiaugėsi, jog savivaldybė, pats vicemeras Rimantas Mikalkėnas labai noriai padeda, reaguoja į žmonių pagalbos šauksmus. „Kad ir nori kažką tinkamai padaryti savivaldybė, bet negali, nes juos stabdo tokie dalykai“, – nerimavo dėl prastai atliktų darbų J. Jukna.

Ir savo kiemuose – tik su botais
Tai, jog lietaus jau tikrai per daug, pripažino ir Būtingės seniūnaitijos seniūnaitis Vytautas Kryževičius. „Kaip neskęsim. Pažiūrėkit, kiek per žinias pasakoja, jog visi žmonės skęsta, tai mes irgi nesame išimtis. Skęsta mūsų sklypai taip pat. Dar išplaukt išplaukiame, bet jau ne kažkas“, – pasakojo geros nuotaikos neprarandantis V. Kryževičius.
Jis atskleidė, jog visur aplink patvinę. „Seniai jau taip bebuvom matę. Kad tiek lietaus sulaukt, nežinau prieš kiek laiko tai kas matė. Žmonės jau ir savo sklypus susikėlę yra, bet ir tas nebepadeda. O pas mus visada buvo žema vieta, kai tik daugiau lietaus, tuoj pasimatydavo. Bet kad šiemet tiek pliaupia be perstojo, tai net nebuvo minties, kad išvengsim potvynių“, – kalbėjo pašnekovas.
Seniūnaitis sakė, kad vandeniui nėra kur nubėgt, esantis kanalas nelabai padeda: patvinusi upė yra aukščiau nei kanalas.
Bėdų dėl vandens pertekliaus esama ir Monciškėse. Monciškių gyventojams atstovaujanti seniūnaitė Olga Dejienė papasakojo, jog į savo kiemą net automobiliu nebevažiuoja, palieka kiek tolėliau, ant kietesnio pagrindo.
„Pas mus pieva melioruota, bet ji yra žemai. Jeigu kanalas prisipildo, tuomet vanduo nuteka ir stovi. Mes patys po savo kiemą su guminiais vaikštom, kitaip nebeišbrendam. O kai vėjai sukilę buvo, atrodo, ir langus išneš. Dabar kai viso pasaulio žiniasklaida praneša, kiek visokių bėdų prikrečia gamtos stichijos, tai nori nenori ir pats pagalvoji, jog ir čia visko gali būti. Patys turim veiklos su baidarėm, tai su šeima net juokavom, jog gal reikia prie vaikų lovų baidares pastatyti, jeigu kas – būtų išsigelbėjimo būdas“, – kalbėjo O. Dejienė.
Monciškėse nėra asfaltuotų kelių, tad besilaikantis vanduo žvyruotam keliui labai kenkia – greit išsivažinėja, kelias tampa klampiu purvynu. „Mes ir patys jau neįvažiuojame į savo kiemą, pasiliekame tolėliau, ten, kur tvirtesnis pagrindas. Nežinau, kada tie lietūs liausis, pasižiūrėjau, dar visą savaitę rodo. Aš neprisimenu, jog būtų tiek per mano gyvenimą liję. Jeigu ir būdavo, tai keturias dienas, bet ne tiek“, – pasvarstė Monciškių seniūnaitė.
Moteris papasakojo, jog kaimynai net morkų iki šiol nenurovė, nebuvo tokios dienos, kuomet būtų galima tą padaryti, o kita moteris jai papasakojo, jog tik praėjusį savaitgali bulves nusikasė.

Kai kurie bėdų išvengė
Kunigiškių gyventojų išrinktas, bet taip ir nepaskirtas seniūnaičių Jonas Skirpstas (jis atskleidė, jog neįteiktas seniūnaičio pažymėjimas jį paskatino kreiptis į teismą) pasakojo, jog Kunigiškėse gyventojai gyvena ganėtinai ramiai: lietaus perteklius turi kur nutekėti. „Kanalas padeda sureguliuoti vandens nutekėjimą“, – sakė jis. O ir smėlingas krantas greičiau sugeria vandenį.
Nepajuto didesnių bėdų ir Nemirsetos gyventojai. Dėl paplūdusių sklypų turi bėdų tik keletas neseniai išdygusių namų. „Tiems žmonėms reikia kažkaip padėti. Kai sklypai skęsta, jie visą vandenį nukreipia ant kelio. O kitur sėkmingai veikia drenažinė sistema, tad jokių problemų nekyla. Jeigu skęsim, tai mes skęsim paskutiniai“, – įsitikinęs Nemirsetos seniūnaitijos seniūnaitis Laimutis Kondratas.
Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio vyresnioji inspektorė Sandra Vasiliauskaitė atskleidė, jog ugniagesiai gelbėtojai dėl prastesnių orų didesnio darbo krūvio nepajuto.
„Ugniagesiai džiaugiasi, kad jų didesnės pagalbos pastarosiomis dienomis neprireikė. Nelaimių, tiesiogiai susijusių su mumis, neįvyko, o kai kuriais atvejais mes nelabai galime padėti. Buvo keletas išvykimų, bet įvykiai nebuvo pavojingi, laimei, nebuvo ir gaisrų. Galbūt tam padeda ir prevencija, nuolat ją vykdome, bendraujame su gyventojais, pasakojame apie gresiančias nelaimes. Tačiau tam gal dar įtakos turi ir tai, kad neprasidėjo intensyvusis kūrenimosi sezonas. Įprastai daugiau nelaimių įvyksta tokiu metų laiku“, – teigė vyresnioji inspektorė S. Vasiliauskaitė.
Pašnekovė pasvarstė, jog nežinia, kiek skambučių sulaukiama Bendrajame pagalbos centre, nes pagalbos šauksmas būna nukreipiamas ne visuomet ten, kur žmonės pageidauja, juk ne visais atvejais, pavyzdžiui, gali pagelbėti ugniagesiai. „Kaip ir dėl apsemto vandens. Mes jį galime išpumpuoti, bet kur jį nubėginsime“, – pastebėjimą išsakė S. Vasiliauskaitė.