Ir Palangai artimam Jonui Basanavičiui – 160 metų

Rytoj sueis 160 metų, kuomet gimė  lietuvių visuomenės veikėjas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininkas, gydytojas Jonas Basanavičius. Jo pėdsakų esama ir Palangoje. J. Basanavičiaus vardu pavadinta daugelis gatvių Lietuvoje, kurių žymiausia Palangoje. Jos pradžioje pastatytas paminklas Jonui Basanavičiui.   J.Basanavičius gimė 1851 m. lapkričio 23 d., Ožkabaliuose, Bartninkų valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje, mirė 1927 m. vasario 16 d., Vilniuje. Palaidotas Rasų kapinėse. Per savo gyvenimą jis nuveikė daug naudingų, itin reikšmingų darbų. Jau vaikystėje J.Basanavičius pasižymėjo įžvalgumu. Basanavičiai buvo pasiturintys ūkininkai, todėl mažasis Jonas augo be vargo. Gražiose Ožkabalių apylinkėse buvo daugybė piliakalnių, kur mažasis Jonas mėgdavo vienas arba su vaikais bėgioti. Įdomūs pasakojimai apie garbingus Lietuvos laikus, kuriuos girdėdavo iš savo tėvų ir kitų senesnių žmonių, ugdė jame tautiškumo bei tėvynės meilės jausmą. Jonui kiek paūgėjus, tėvai parūpino jam kaimo mokytoją – daraktorių. Tėvai Joną leido į Lukšių pradžios mokyklą. Pasimokęs pirmą pusmetį, jis buvo nuvežtas į Marijampolės miesto mokyklą, tačiau neišlaikė egzaminų ir turėjo grįžti į Lukšius, kur dar vienus metus mokėsi. Ir tik 1868 m. buvo priimtas į Marijampolės keturklasę miesto mokyklą. Baigęs keturias klases, Jonas mokėsi ir toliau, nors jo tėvai spirte spyrė jį eiti į kunigų seminariją. Kai Jonas 1873 m. baigęs Marijampolės gimnaziją sugrįžo namo, tėvas jam pasakė, kad nė skatiko daugiau neduos, jei sūnus neis į Seinų kunigų seminariją. Tik po ilgų kalbų tėvas sutiko Joną išleisti ir jis su kokiu šimtu rublių išvyko į Maskvą. 1873 m. įstojo į Maskvos universiteto Istorijos-filosofijos fakultetą, bet 1874 m. rudenį perėjo į Medicinos fakultetą, nes gavo stipendiją, be to jis mėgo mediciną. Universitete jis buvo pasišventęs vien medicinos mokslui ir lietuvių kalbos tyrinėjimams. 1879 m. birželio 11 d. baigė universitetą ir gavo gydytojo teises. Kultūrinę ir politinę veiklą pradėjo studijuodamas Maskvos universitete. Tyrė Lietuvos istoriją, lietuvių kultūrą, rinko tautosaką, rūpinosi liaudies švietimu, lietuviškos spaudos draudimo panaikinimu. 1874 m. parengė lietuvišką elementorių, bet negavo leidimo spausdinti. Įkūrė Lietuvių mokslo draugiją, organizavo archeologinius kasinėjimus įvairiose Lietuvos vietose, pasipriešino caro valdininkų bandymui Gedimino pilies bokštą panaudoti miesto vandentiekiui. Jo pastangomis 1905 m. buvo sušauktas ir Didysis Vilniaus Seimas. 1907 m. buvo išrinktas Vilkaviškio apskrities mažažemių atstovu suvalkiečiams. 1911 metais įkūrė akcinę bendrovę „Vilija“. 1913 m. vasarą J. Basanavičius ir M. Yčas keliems mėnesiams išvyko į Ameriką, kur, skaitydami paskaitas, rinko aukas lietuvių konferencijai Vilniuje. 1918 m. vasario 16 d. 20 Lietuvos Tarybos narių, pirmininkaujant J. Basanavičiui, paskelbė Lietuvos nepriklausomybę. Už nuopelnus Lietuvai, Lietuvos valdžia dr. J. Basanavičiui paskyrė pensiją, Kauno Vytauto Didžiojo universitetas išrinko jį savo garbės nariu ir profesoriumi, karo ligoninė, kurioje jis gydėsi, buvo pakrikštyta jo vardu. J. Basanavičiaus vardu pavadinta daugelis gatvių Lietuvoje, kurių žymiausia Palangoje. Jos pradžioje pastatytas paminklas šiai asmenybei. 1927 m. vasario 16 d. 18 val. 50 min. dr. J. Basanavičius mirė. Lietuvoje buvo paskelbtas penkių dienų gedulas. Laidotuvės vyko vasario 21 d. iš Bazilikos, Vilniaus gatvėmis į Rasų kapines.   Kviečiame palangiškius atvykti šį trečiadienį, 12 valandą, prie J. Basanavičiaus paminklo Vytauto gatvėje, kur vyks J. Basanavičiaus 160-ųjų gimimo metinių minėjimas.