Į duris pasibeldė antstoliai? Teisininkė atsako, kodėl slėptis nevertėtų

Lietuvoje išduodamų paskolų kiekis būstui, vartojimui ir kitiems tikslams toliau pamažu auga, rodo Lietuvos banko duomenys. Visgi skaičiuojama, kad didėjant paskolų poreikiui daugėja ir įsiskolinusių lietuvių. Anot „Vivus Finance“ vyr. teisininkės Aurelijos Meiliūnaitės, šiemet pirmąją paskolos įmoką vėluojančių grąžinti gyventojų skaičius šiek tiek didesnis lyginant su 2022 metais – vidutiniškai 13 proc. Ekspertė pažymi, kad pagrindinės priežastys, kodėl skolos perduodamos išieškojimo bendrovėms – komunikacijos su kreditą išdavusia įstaiga stoka ir klaidingas įsitikinimas, jog skola išnyks savaime.

„Antstoliams perduodami tie skolininkai, kurie, kilus finansiniams sunkumams, atsisako bendrauti su paskolą išdavusia bendrove, jų neinformuoja apie susidariusią situaciją ir pasirenka slapstytis. Tačiau labai svarbu suprasti, kad skola yra įsipareigojimas, kuris savaime niekur nedings. Kuo ilgiau bus delsiama, tuo našta taps didesnė, o pasekmės – skaudesnės“, – sako A. Meiliūnaitė.

Teisininkė teigia, kad susidarius skolai kredito įstaigos pirmiausia pačios bando susisiekti su gyventojais – siunčia jiems pranešimus, laiškus, skambina. O geranoriškai bendraujantiems finansų bendrovės gali pasiūlyti įvairių sprendimo būdų.

„Jei nutrūksta kliento ir jo bendraskolio santuoka, miršta kliento sutuoktinis, klientas ar jo sutuoktinis tampa bedarbiu ar netenka ne mažiau kaip trečdalio pajamų, jis yra pašaukiamas atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba tampa pripažįstamas nedarbingu ar iš dalies darbingu įstatyme nustatyta tvarka, tuomet mėnesinės paskolos įmokos gali būti atidedamos trims mėnesiams. O išskirtiniais atvejais taikomi ir ilgesni atidėjimai. Visgi, svarbu pabrėžti, jog kredito įstaigos turi žinoti realią kiekvieno kliento situaciją ir nemokumo priežastį. Tik tuomet jos gali pasiūlyti įvairių išeičių sutarties nutraukimui išvengti, pavyzdžiui, perdėlioti mokėjimų grafiką, suteikti nuolaidas ir panašiai“, – dalijasi „Vivus Finance“ specialistė. 

Nebendraujančius perduoda teismui, o prireikus – antstoliams 

Visgi, A. Meiliūnaitė sako, kad tris mėnesius iš skolininko negavus jokio atsakymo ir toliau nereaguojant į papildomus raginimus, kreditorius turi teisę nutraukti sutartį bei kreiptis į teismą dėl tolesnio skolos išieškojimo. Jei gyventojas ir toliau vilkina procesą, nereaguoja į teismo pranešimus, skola perduodama antstoliams.

„Antstolis imasi to darbo, kurio negali atlikti pats kreditorius – areštuoja sąskaitas, turtą, atlieka kitus priverstinius procesus. Tai gali sukelti ne tik nemalonius jausmus – gėdą, pyktį, bet ir fiziškai apriboti žmogų. Kai įšaldoma sąskaita, klientas netenka prieigos prie savo lėšų, negali atlikti mokėjimų, naudotis elektroninės atpažinties įrankiais. O štai areštavus transporto priemonę, gyventojas nebegali, esant norui, jos parduoti“, – pasakoja vyr. teisininkė.

Pasak jos, net ir mažiausia skola gali tapti visos šeimos našta: „Tuo atveju, kai skolininkas yra susituokęs ir nemoka paskolos įmokų, skolos išieškojimo procesas gali būti nukreipiamas ir į asmens sutuoktinį, taikant panašaus pobūdžio išieškojimo veiksmus kaip ir klientui. Be to, apie susidariusią skolą dažnu atveju sužino ir darbdavys. Mat nemokant paskolos įmokų ir nesusitarus dėl galimybės skolą dengti dalimis savanoriškai, antstoliai į darbovietę išsiunčia patvarkymą išieškoti skolą iš darbo užmokesčio. Tokiais atvejais darbdavys periodiškai turi pervesti nustatyto dydžio išskaitas iš skolininko atlyginimo.“

Ragina nesislėpti

„Vivus Finance“ atstovė pažymi, kad išvengti daugiau nemalonumų galima net ir pasibeldus antstoliams. Svarbiausia – nesislėpti, tartis ir laikytis sudaryto susitarimo. 

„Nesvarbu, kiek toli pažengęs skolos išieškojimo procesas, visada galima ieškoti išeities. Jei į pranešimus sureaguojama – klientas galiausiai atsiranda ir noriai bendradarbiauja, kreditorius gali pasiūlyti sudaryti taikų susitarimą. Dažniausiai su skolininku pasirašoma atskira sutartis, pagal kurią antstoliai gali panaikinti banko sąskaitos ar kito turto areštą, o gyventojui suteikiamos sąlygos skolą išsimokėti savarankiškai dalimis“, – teigia A. Meiliūnaitė. 

Jos teigimu, sutarties nutraukimas ir tolesnis skolos išieškojimo perdavimas antstoliams nėra nei vienos finansinės įstaigos siekiamybė, o kraštutinis atvejis. Skolininkams, kurie yra nepiktybiški, nevilkina proceso ir nori tartis, o susitarę laikosi savo susitarimo, kredito bendrovės noriai padeda ieškoti būdų, kaip sumažinti skolą ir kuo greičiau finansiškai „reabilituotis“.