Į biudžeto katilą įkris mažiau nei ketinama išgriebti

Trečiadienį vykusiame miesto tarybos posėdyje skambėjo politikų aplodismentai. Jie pasigirdo po to, kai buvo patvirtintas šių metų Palangos miesto savivaldybės biudžetas. Į jo katilą planuojama surinkti 60 mln. 529,4 tūkst. Lt pajamų, o išgriebti – 71 mln. 196,6 tūkst. Lt asignavimų. Pastarieji viršija pajamas skolintomis lėšomis investicijų projektams finansuoti: tam prireiks 6 mln. 820,6 tūkst. Lt skolintųjų pinigų ir 2013 m. biudžeto likučių, kurių yra 3 mln. 846,6 tūkst. Lt.

Ims paskolą

Pirmajame šių metų miesto Tarybos posėdyje pristatytame biudžeto projekte buvo užfiksuoti tokie skaičiai: planuota, jog Palangos miesto savivaldybės 2014 metų biudžetas sudarys 60 mln. 529,4 tūkst. Lt biudžeto pajamų ir 66 mln. 396,6 tūkst. Lt biudžeto asignavimų išlaidoms bei turtui įsigyti. Patvirtiname biudžete asignavimų suma išaugo iki 71 mln. 196,6 tūkst. Lt.

Asignavimų lėšos padidėjo, nes nuspręsta šiemet paimti ilgalaikę 4 mln. 800 tūkst. Lt paskolą dešimčiai metų Palangos miesto savivaldybės 2014-2016 m. veiklos plane numatytiems investiciniams projektams finansuoti.

2 mln. 700 tūkst. Lt bus skirti Palangos vasaros koncertų salės rekonstrukcijai, 201 tūkst. Lt – Palangos miesto globos namų rekonstravimui, 71 tūkst. Lt bus skirti kempingo statybai, Birutės parko kompleksinei renovacijai numatyti 100 tūkst. Lt, Jūratės bei Žvejų gatvių rekonstravimui atitinkamai skirta 500 ir 48 tūkst. Lt.

Beveik milijonas – 980 tūkst. – litų skolintų pinigų teks Palangos miesto savivaldybės administracijos pastato rekonstrukcijai, o kapinių sutvarkymui bei kolumbariumo įrengimui skiriama 200 tūkst. Lt.

Gauta 14 pasiūlymų

Patvirtintame biudžete esama ir kitų pakeitimų. Žinia, pritarus jo projektui, septynias dienas buvo galima teikti pastabas bei pasiūlymus.

Kaip „Palangos tiltui“ sakė Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė, buvo gauta 14 pasiūlymų bei prašymų skirti finansavimą iš miesto biudžeto. Į daugumą jų buvo atsižvelgta.

„Atsižvelgėme į tuos prašymus, kurie buvo pagrįsti skaičiavimais. Pavyzdžiui, gautas Švietimo, kultūros ir sporto komiteto prašymas skirti papildomų lėšų Senosios gimnazijos didžiajai salei rekonstruoti bei Sporto centrui, kad jis lizingo būdu galėtų įsigyti autobusą. Šioms reikmėms, Tarybai pritarus, skirta atitinkamai 150 ir 50 tūkst. Lt“, – paminėjo vieną iš įvykdytų prašymų direktorė.

Ne vieną, o keletą prašymų pateikė Šventosios seniūnijos bendruomenė. Tačiau, pasak direktorės, prašyta daug lėšų įvairioms reikmėms, tačiau prašymai nebuvo tinkamai pagrįsti. Su bendruomene susitikimo pas miesto merą metu sutarta, kad bus sudaryta darbo grupė, kurioje šie siūlymai bus analizuojami ir tada priimami atitinkami sprendimai.

„Pavyzdžiui, buvo prašyta papildomų lėšų Šventosios pagrindinės mokyklos krepšinio aikštelei įrengti. Į šį prašymą neatsižvelgta visų pirma todėl, kad biudžete jau buvo numatyta šiam tikslui skirti 40 tūkst. Lt, o prašymas dėl papildomo finansavimo nebuvo pagrįstas nei skaičiavimais, nei projektu. Jeigu tai bus padaryta, reikalingas lėšas bus galima skirti metų eigoje. Taip pat buvo prašyta skirti lėšų Būtingės liuteronų evangelikų bažnyčios stogui remontuoti. Tačiau vėl prašoma suma nebuvo pagrįsta nei sąmatomis, nei projektiniais pasiūlymais, o be projekto apskritai negalima remontuoti paveldo objektų. Bet biudžete mes turime eilutę, kur numatytos lėšos religinėms bendruomenėms remti, tad bus galima teikti paraišką lėšoms gauti iš šios eilutės, ir bent jau projekto rengimui finansavimą, mano nuomone, būtų galima skirti“, – kalbėjo direktorė.

„Skaudžių eilučių“ nėra

Paklausta, ar yra tokių „eilučių“, kurios skaudžios – pinigų reikėtų, tačiau biudžete lėšų tam nėra, A. Kilijonienė sakė, kad itin „skaudžių eilučių“ kaip ir nesama. Pasiteiravus, o kaip gi dėl vaikų lopšelių-darželių direktorių Tarybos posėdžio metu išsakytų problemų – vieniems būtinai reikia remontuoti maisto bloką, kiti norėtų pinigų darželių saugumo užtikrinimui, direktorė atkreipė dėmesį, kad šiemet kiekvienai ikimokyklinei Palangos savivaldybės įstaigai paskirta po 20 tūkst. Lt, kuriuos jos galės naudoti savo nuožiūra: ar saugumą užtikrinančioms priemonėms įrengti, ar lauko įrangai atnaujinti.

„Nei vienais metais tokių papildomų lėšų, kurias įstaigų vadovai galės savo nuožiūra panaudoti vaikų sąlygoms darželiuose gerinti, nebuvo“, – pabrėžė A. Kilijonienė.

Grįžtant prie „skaudžių“ dalykų – kaip ir kasmet, norint subalansuoti miesto biudžetą, teko mažinti asignavimus mokos fondui ir komunalinėms išlaidoms. Tačiau, kaip patikino direktorė, paskutinįjį metų ketvirtį šie asignavimai peržiūrimi ir priimami atitinkami sprendimai.

„Tai yra daroma kiekvienais metais, ir lėšų mokos fondui visada atsiranda – nemokamų atostogų niekam nereikėjo ir nereikės eiti. Dabar gi visoms biudžetinėms įstaigoms minėti asignavimai yra sumažinti dešimčia procentų“, – sakė A. Kilijonienė.

Palangos paskolos limito dar nepasiekė

Paklausta, kokia yra Palangos savivaldybės situacija dėl paskolų – iš pirmo žvilgsnio neramu, kai išlaidos viršija pajamas beveik dešimčia su puse milijono litų, tad ar nekrentama į duobę, – direktorė patikino, jog nerimauti tikrai nėra dėl ko.

„Į „duobę“ kristi mes niekaip negalime, nes ne tik sveikas protas, bet ir įstatymas to neleistų. Biudžetai yra subalansuoti. Kalbant apie paskolas – pernai mes buvome paėmę apie porą milijonų litų paskolų, tačiau jų nepanaudojome. Be to, turėjome viršplaninių pajamų apie tris milijonus litų. Šiemet pasiimsime 4,8 milijono litų paskolų. Sudėjus viską, negrąžintų paskolų likutis kartu su įsipareigojimais pagal lizingo sutartis sudaro 9 mln. 781,3 tūkst. Lt, ir tai nesiekia 40 proc. prognozuojamų biudžeto pajamų. Dera paminėti ir tai, kad mūsų Savivaldybė neturi pradelstų paskolų“, – sakė A. Kilijonienė.

Direktorė priminė, jog savivaldybės, laikydamosios įstatymu numatytų skolinimosi limitų, gali imti ilgalaikes paskolas, kurių trukmė ilgesnė kaip vieneri metai investiciniams projektams finansuoti. Šiems metams numatytas skolinimosi metinis limitas – 15 proc. nuo įstatymu savivaldybėms numatytų prognozuojamų biudžeto pajamų. Palangos savivaldybei šiemet prognozuojamos 32 mln. 610 tūkst. Lt pajamos, todėl Taryba galėjo paimti paskolą iki 4,8 mln. Lt. Bendras savivaldybės skolos limitas taip pat neviršijamas: kaip minėta, jis siekia 40 proc. pajamų, kai leidžiama skolintis 70 proc.

Daugiau pajamų, daugiau ir išlaidų

Statistikos mėgėjams priminsime, jog šiemet į miesto piniginę turėtų įkristi vienu milijonu litų – arba 1,7 proc. – daugiau lėšų nei pernai (2013 m. – 59 mln. 528,9 tūkst. Lt) bei 2,7 proc., daugiau nei užpernai (2012 m. – 58 mln. 957,4 tūkst. Lt).

Pagal Seimo patvirtintus 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius prognozuojama, jog šiemet Palanga turėtų surinkti 32 mln. 610 tūkst. Lt pajamų. Tai 3 mln. 543 tūkst. Lt daugiau nei 2013 metais (29 mln. 67 tūkst. Lt).

Prognozuojamos mokesčių ir turto pajamos iš viso sudarys 32 mln. 175 tūkst. Lt, arba 53,2 proc. visų biudžeto pajamų. Gyventojų pajamų mokesčio šiųmetinis planas nustatytas 16 mln. 136 tūkst. Lt, arba 23,5 proc. didesnis palyginti su 2013 metais (2013 m. – 13 mln. 61 tūkst. Lt).

Finansų ministerija numato pervesti 7 su puse milijono litų gyventojų pajamų mokesčio savivaldybių išlaidų struktūros skirtumams išlyginti, ir tai yra 269 tūkst. Lt mažiau nei pernai. Bendros gyventojų pajamų mokesčio pajamos sudarys 23 mln. 725 tūkst. Lt, arba 39,2 proc. visų biudžeto pajamų.

Turto pajamos planuojamos 8 mln. 450 tūkst. Lt, o kitos savarankiškos pajamos prognozuojamos 9 mln. 726,3 tūkst. Lt. Šios pajamos planuojamos 714,6 tūkst. Lt didesnės nei 2013-aisiais.

Mažiau valstybės dotacijų

Iš valstybės biudžeto miesto savivaldybei 2014 metams skirta 18 mln. 193,1 tūkst. Lt specialiųjų tikslinių dotacijų. Daugiau nei pusė jų – 10 mln. 653 tūkst. Lt – skirta mokinio krepšeliui finansuoti. Beje, tai beveik 300 tūkst. Lt mažiau nei pernai.

Mažiau nei praėjusiais metais lėšų skirta valstybės perduotoms savivaldybėms funkcijoms atlikti – 3 mln. 670 tūkst. Lt (2013 m. – 4 mln. 946,5 tūkst. Lt). Taip pat 3 mln. 349 tūkst. Lt skirta valstybės investicijų programoje numatytoms investicijoms. Miesto universalios sporto salės statybai numatyta 2 mln. 556 tūkst. Lt, Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos rekonstravimui – 293 tūkst. Lt, Palangos kurhauzo pastato pritaikymui visuomenės poreikiams – 500 tūkst. Lt.

„Valstybės dotacijų lėšos sudarys 30 proc. visų biudžeto pajamų, tačiau dotacijų šiemet gauta 13,4 proc. mažiau nei pernai: 2013 metais buvo skirta 20 mln. 995 tūkst. Lt, šiemet, kaip minėta, 18 mln. 193,1 tūkst. Lt, – sakė A. Kilijonienė. – Dotacijų mažiau, nes nebeskiriamos lėšos socialinėms pašalpoms ir išmokoms“.

Kai kurios eilutės „persistumdė“

Šių metų biudžeto asignavimai planuojami 71 mln. 196,6 tūkst. Lt. Tai 9 mln. 746,8 tūkst. Lt daugiau nei pernai (2013 m. – 61 mln. 449,8 tūkst. Lt). Išlaidoms bus skirta 54 mln. 669,3 tūkst. Lt, iš jų darbo užmokesčiui – 21 mln. 430,5 tūkst. Lt, o 16 mln. 554,5 tūkst. Lt – turtui įsigyti.

Miesto savivaldybės funkcijoms vykdyti biudžeto projekte numatyta 39 mln. 850 tūkst. Lt, arba 60 proc. visų biudžeto asignavimų. Savivaldybės biudžeto lėšų skiriama 3 mln. 913 tūkst. Lt daugiau, palyginti su 2013 metais (2013 m. – 35 mln. 937 tūkst. Lt).

Biudžete gerokai daugiau lėšų nei pernai numatoma skirti „Bendrajai programai“ – 11 mln. 531,1 tūkst. Lt (projekte – 11 mln. 522,2 tūkst. Lt, o 2013 m. – 7 mln. 224,8 tūkst. Lt), daugiau numatyta ir „Ūkio ir turto programai“ – 11 mln. 350,5 tūkst. Lt (projekte 11 mln. 353,4 tūkst. Lt, 2013 m. – 10 mln. 231,1 tūkst. Lt), „Sveikatinimo programai“ – 534, 7 tūkst. Lt (projekte 510,7 tūkst. Lt, 2013 m. – 282 tūkst. Lt), „Socialinės apsaugos programai“ – 5 mln. 880 tūkst. Lt (projekte 5 mln. 869 tūkst. Lt, 2013 m. – 5 mln. 329,2 tūkst. Lt), „Architektūros ir teritorijų planavimo programai“ – 1 mln. 10 tūkst. Lt (2013 m. – 724 tūkst. Lt).

Šiek tiek daugiau pinigų numatoma skirti „Šventosios seniūnijos programai“ – 1 mln. 451,3 tūkst. Lt (2013 m. – 1 mln. 340,6 tūkst. Lt), „Kultūros programai“ – 3 mln. 600,4 tūkst. Lt (projekte 3 mln. 587,9 tūkst. Lt, 2013 m. – 3 mln. 420,4 tūkst. Lt).

Palyginti su biudžeto projektu, gerokai išaugo asignavimai, skiriami „Ekonominės plėtros programai“ – 7 mln. 214 tūkst. Lt (projekte – 4 mln. 514 tūkst. Lt, 2013 m. – 4 mln. 983 tūkst. Lt), bei „Statybos programai“ – 4 mln. 68,1 tūkst. Lt (projekte – 1 mln. 960,2 tūkst. Lt, 2013 m. – 2 mln. 582 tūkst. Lt). Nepakito asignavimai „Aplinkos apsaugos programai“ – 130 tūkst. Lt (2013 m. – 309,4 tūkst. Lt), o „Švietimo programai“ sumažėjo – 24 mln. 426,5 tūkst. Lt (projekte 24 mln. 487,9 tūkst. Lt, 2013 m. – 24 mln. 969,1 tūkst. Lt).

Kaip ir kiekvienais metais, daugiausia biudžeto asignavimų numatyta švietimui – 34,3 proc. (projekte 36,9 proc.), miesto ir aplinkos tvarkymui – 18,2 proc. (projekte 19,3 proc.), ekonomikai ir investicijoms – 15,8 proc. (projekte10 proc.), sveikatai ir socialinei apsaugai – 9 proc. (projekte 9,6 proc.

Miesto investiciniams projektams vykdyti planuojama panaudoti virš 500 tūkst. Lt (projekte 594 tūkst. Lt) Lt savivaldybės biudžeto lėšų ir 6 mln. 820,6 tūkst. Lt (projekte 2 mln. 20,6 tūkst. Lt) skolintų lėšų.

Suskaičiuota, kiek šiemet miesto pinigų teks kiekvienam palangiškiui: biudžeto asignavimai vienam miesto gyventojui sudarys 4 tūkst. 637 Lt (projekte 4 tūkst. 325 Lt).