Greitai Palangoje anglų kalbos prireiks labiau nei rusų

Prieš savaitę sulaukėme Joninių – astronominės vasaros sezono pradžios, o tikrosios vasaros kaip nėr, taip nėr.
Net vakar pajūryje tropiniais karščiais grasinę sinoptikai apsijuokė. Jei dar neišblėso pasitikėjimas meteorologais, ne kokia laukia ir liepos pradžia – lietūs ir 16-17 laipsnių šiluma.
Nėra vasaros – nėra ir poilsiautojų. Trūksta poilsiautojų – negausios ir kurorto verslininkų bei kambarius nuomojančių palangiškių pajamos. Tokia prasta vasaros pradžia iš kurortinio sezono išgyvenančius žmones vers atsigriebti ir užkelti paslaugų kainas per liepą ir rugpjūčio pradžią. Tuomet dėl pernelyg išaugusių kainų vėl užputos visa Lietuva, Palangos verslininkus kaltindama gobšumu ir lupikavimu, o pačią Palangą – kaip poilsiautojams nedraugišką kurortą.
Štai kokią sumaištį įneša šalta vasaros pradžia. Per paskutiniuosius 20 metų prie vėsaus birželio jau pripratome. Metų laikai lyg pasistūmėjo vienu mėnesiu į priekį. Gal lietuviai būtų ir nieko prieš vietoj vėsaus birželio atostogų metą pratęsti dar gana šiltą rugsėjį.
Tačiau atostogų sezoną mūsų šalies gyventojams tradiciškai reguliuoja mokslo metai, kurie mokinių tėvams laisvą palieka tik vasarą. Ir tą pačią žada pakramsnoti Švietimo ir mokslo ministerija, užsimojusi trumpinti mokinių vasaros atostogas.
Taigi, mokinių atostogomis, šaltu birželiu ir pasiruošimu mokslo metams rugpjūčio pabaigoje įrėmintas vasaros sezonas praktiškai trumpėja iki pusantro mėnesio. Sutikite, tai – beviltiškai mažai norint, kad didžiąją metų dalį nuostolingai veikiantis kurortinis verslas išsilaikytų ištisus metus. Turint tokį trumpą sezoną sunku tikėtis esamos infrastruktūros plėtros ir naujų viešbučių. Neveltui poilsinėmis maskuojami pastatai išparduodami butais.
Palangos kurortą gali išgelbėti ta dalis poilsiautojų, kuri nėra priklausoma nuo mokslo metų ir atostogas gali sau leisti bet kuriuo metų laiku. Tai aktyvūs pensininkai ir vaikus jau išauginę vidutinio amžiaus žmonės. Deja, iš rytų pusės šio srauto tikėtis neverta. Didžiajai daliai mūsų šalies pensininkų ne atostogos, o elementarus pragyvenimas rūpi. Dar blogesnė materialinė vyresnio amžiaus žmonių padėtis Rusijoje ir Baltarusijoje.
Birželį ar ankstyvą rudenį atostogauti galintys penkiasdešimtmečiai Palangą taip pat aplenks ir mieliau trauks į šiltus kraštus.
Kaip neatrodytų keistai, kurortinį sezoną Palangoje išgelbėti gali Viduržemio jūros kurortais garsėjanti pietų Europa: Ispanija, Italija, Prancūzija, Graikija ir net Izraelis ar Kinija.
Paskutiniu metu pietinę Europos dalį kamuojant vasaros karščiams, vis daugiau šių šalių gyventojų atokvėpio ieško Lietuvos pajūryje – Palangoje sparčiai daugėja turistų iš subtropinei klimato juostai priklausančių šalių.
Kol kas jie skaičiuojami ne tūkstančiais, tik šimtais, bet į spartaus didėjimo pusę vyraujanti paskutiniųjų metų tendencija nuteikia optimistiškai.
Anot mūsų šalies Valstybinio turizmo departamento, vertindami pasaulio klimato šiltėjimą ir ekstremalius temperatūrų svyravimus įvairios turizmo organizacijos ir ekspertai pabrėžia, kad poilsiavimui palankus mūsų regiono klimatas pietų Europos gyventojus vis labiau vers atostogauti Šiaurės Europoje.
Palankaus klimato veiksnys jau išnaudojamas Turizmo departamento rinkodaroje pristatant Lietuvos kurortus, kurių populiarumas užsienio šalyse sparčiai auga. Palangoje daug žalumos, smėlio paplūdimiai, gaivus oras, mažai triukšmo, natūralus maistas, palyginti aukšti higienos standartai. Visa tai vilioja Europos didmiesčiuose gyvenančius užsieniečius. Dauguma jų namie retai mato augančią žolę.
Viešbučių darbuotojai yra pasakoję, kad iš didžiųjų pasaulio megapolių atvykę turistai stebisi pas mus pamatę tiek erdvės ir natūralios gamtos. Jie negali patikėti, kad mūsų miškuose augančius grybus ir uogas galima valgyti.
Ypatingai Palangą pamėgo prancūzai ir italai. Štai prieš 4 metus mūsų kurorte nakvojo 218 prancūzų, o pernai jau sulaukėme 521 šios šalies gyventojo. Nuo 2014 metų padvigubėjo italų. Pernai Palangoje jų apsilankė beveik 460.
Šimtais skaičiuojami turistai iš Ispanijos. 2014 metais jų tebuvo 62, o po metų – 216. Du kartus pagausėjo turistų iš Izraelio: prieš 4 metus jų sulaukėme 222, o pernai – 451. Palangą atrado net kinai: 2013 metais pas mus svečiavosi vos 19 turistų iš Kinijos, pernai – jau 223.
Tūkstančiais skaičiuojami svečiai ir iš kitų užsienio šalių. Gausiausi čia yra latviai, kurie lenkia net paskutiniu metu apmažėjusius rusus ir baltarusius. Prieš 4 metus nors vieną naktį Palangoje praleido 6,8 tūkst. latvių, o pernai – beveik 15 tūkst.
Daugėja vokiečių: 2013 m. – 1622, pernai – 2562 turistai. Lenkų: 2013 m. – 2662, o 2016 m. – 4173. Prieš dvejus metus iš Didžiosios Britanijos Palangą aplankė 1100 turistų, o pernai jau 2 tūkst. Gausėja norvegų – pernai jų buvo 1329.
Apskritai, per praėjusius metus Statistikos departamentui duomenis teikiančios kurorto apgyvendinimo įstaigos suskaičiavo apie 160 tūkst. Palangoje nakvojusių užsieniečių. Tiek daug turistų iš užsienio šalių nepriėmė nė vienas kitas Lietuvos kurortas.
Tad vėsūs orai vasarą ir vis trumpėjantis kurortinis sezonas – dar ne pasaulio pabaiga. Geriau garsinkime Palangą užsienyje ir mokykimės Europos kalbų. Ateityje jų prireiks labiau nei rusų.