Grafų Tiškevičių epochos nuotaikos sušildytos Europos paveldo dienos

Šeštadienį palangiškiai ir miesto svečiai Europos paveldo dienos proga turėjo išskirtinę galimybę pasivaikščioti istoriniais kurorto takais bei susipažinti su nuostabios grafų Tiškevičių epochos nekilnojamojo kultūros paveldo ir gyvenimo būdo ženklais Palangoje – maloniai šiltą rudens dieną įvairiose istorinėse miesto vietose vyko renginiai tema „Grafų Tiškevičių epochos ženklai Palangoje“, gražiai įsilieję į Palangos – Lietuvos kultūros sostinės renginių pynę.

Iškėlė vėliavą
Europos paveldo dienos renginiai prasidėjo prie atgimstančio vieno iš kurorto simbolių, grafų Tiškevičių epochą menančio Kurhauzo.
„Šiandien mes susirinkome čia, kad paminėtume Lietuvoje jau tradicija tapusias Europos paveldo dienas, – į susirinkusius Palangos paveldui neabejingus miestiečius bei kurorto svečius kreipėsi Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė paveldosaugininkė ir pagrindinė šventės organizatorė Kristina Litvinienė. – Idėja pradėti rengti paveldo dienas gimė Prancūzijoje dar 1984 metais. Per visą Europą vilnijančių renginių tikslas – įkvėpti gyvybės kiekvienos šalies, kiekvieno miesto ar vietovės paveldui bei atkreipti visuomenės dėmesį į kultūros paveldo objektų grožį ir įvairovę, jų apsaugos sudėtingumą“.
Skambant fanfaroms, prie Kurhauzo suplevėsavo savanorių, pagelbėjusių organizuojant ir pravedant renginius, iškelta Europos paveldo dienų vėliava.

Pakvietė į kelionę
„Šių metų Europos paveldo dienų tema – „Epochų ženklai“ – leidžia akcentuoti žymų pėdsaką istorijoje ir paveldo objektuose palikusius įvykius. Šiandien kviečiame atrasti nuostabios grafų Tiškevičių epochos nekilnojamojo kultūros paveldo ir gyvenimo būdo ženklus Palangoje“, – kalbėjo Europos paveldo dienos renginių atidarymo ceremoniją kartu su K. Litviniene vedusi gimnazistė Justina Macijauskaitė.
Skambant jaunųjų S. Vainiūno meno mokyklos muzikantų atliekamoms melodijoms, renginio vedėjos priminė, jog grafai Tiškevičiai senajame žvejų miestelyje prie Baltijos jūros įkūrė europinės vertės aristokratišką rezidenciją ir išplėtojo Palangos kurortą, garsėjusį vertingais kultūros paminklais, įspūdinga gamta, prabangiu Kurhauzu, puošniomis vilomis, neogotikine bažnyčia, jūros tiltu ir romantiškais pasivaikščiojimų takais. Nors ne visi pajūrio gydyklos projektai buvo įgyvendinti, tačiau išlikę Palangos statiniai liudija apie vieną didingiausių ir originaliausių Lietuvos pajūrio planuotų kurortų.

Dvidešimt stotelių
Į kelionę po kitokią, grafų Tiškevičių laikus menančią Palangą susirinkusiuosius pakvietė nuo liepos šeštosios startavęs pažintinis turas „Tiškevičių bulvaras“, kartu su virtualiu gidu paraginęs leistis į renginiais praturtintą dvidešimties objektų, menančių grafų Tiškevičių epochos laikus, maršrutą istorinėje miesto dalyje.
Turintieji išmaniuosius telefonus ar planšetinius kompiuterius nufotografavę specialų kodą keliaujantieji „Tiškevičių bulvaru“ savo įrenginiuose gavo informaciją, paįvairintą vaizdine, garsine bei grafine medžiaga, apie juos sudominusį objektą. O neturėję šiuolaikinės įrangos galėjo keliauti bulvaru vadovaudamiesi savanorių išdalintais žemėlapiais, kuriuose buvo pažymėtos visos 20 grafų Tiškevičių epochą menančių stotelių, prie kurių keliautojus pasitikę jaunieji gidai papasakodavo įvairių įdomiausių faktų tiek apie grafus Tiškevičius, tiek apie iki šių dienų išlikusius jų epochos nekilnojamojo kultūros paveldo objektus.
Kelionė, prasidėjusi nuo Kurhauzo, tęsėsi link Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios, toliau – iki vilų komplekso J. Basanavičiaus g. 26-34 bei vilos „Jūros akis“ J. Basanavičiaus g. 33 / Birutės al. 32, pro romantiškąsias vilas „Romeo“ ir „Džiuljeta“ Birutės al. 34 ir 36, kartu prisimenant „Baltąją“ vilą Birutės al. 33 bei vilą „Mahorta“ Birutės al. 35 iki paslaptingojo „Anapilio“ Birutės al. 34A. Toliau –  dailininko Antano Žmuidzinavičiaus namas J. Basanavičiaus g. 42, vila „Jūrapilis“, dar žinoma „Komodos“ vardu, Meilės al. 5, tiltas į jūrą, šiltųjų maudyklių pastatas Kęstučio g. 31. Prasukę pro prie centrinio įėjimo į Birutės parką esančio sargo namelio bei pasivaikščioję po patį parką bei apžiūrėję vadinamąjį Palangos dvaro ansamblį, keliauninkai buvo kviečiami kelionę užbaigti skulptūrų parke, įsikūrusiame dalyje buvusiojo Tiškevičių sodo.

Stebino renginių gausa
Europos paveldo dienos svečiai galėjo ne tik mėgautis kelione „Tiškevičių bulvaru“. Keturiolikoje jo stotelių keliautojai turėjo galimybę įsilieti į jose ar prie jų šurmuliavusius renginius.
Kultūros paveldo objektų erdvėse – prie vilos „Anapilis“, vilų komplekso „Romeo ir Džiuljeta“ ir kitų šalia esančių vilų – vyko Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos jaunųjų dailininkų rudens pleneras ir darbų paroda. Susipažinę su Palangos grafų Tiškevičių šeimos istorija bei jų nuopelnais Palangos krašto istorijai ir kultūrai, jaunieji dailininkai, pasistatę gimstančius kūrinius ant originalių molbertų, mokytojų Rasos Užpelkytės ir Lendrūnos Moncevičienės vadovaujami ant popieriaus perkėlė jų akimis pamatytus iki šių dienų išlikusius kultūros paveldo objektus, siejamus su grafais Tiškevičiais. Itin didelio dėmesio jaunieji kūrėjai sulaukė ir iš skubančių į „Anapilį“ pasižiūrėti Arvydo Baryso filmo „Palanga. 7 bangos“, ir iš šalia vilos vykusio renginio „Aristokratiškas badmintonas“, kurį organizavo jaunimo iniciatyvinė grupė „Bad Mind Tone“, dalyvių bei žiūrovų.
Visą popietę prie „Jūrapilio“ VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro ir VšĮ Švento Ignaco Lojolos kolegijos studentai kvietė norinčius įsijungti į grafų Tiškevičių olimpines žaidynes, kurių metu išmėgintos jėgos virvės traukimo, tandeminio dviračių sprinto, sportinio ėjimo ir lipimo virve rungtyse.
Sargo namelyje keliaujančiųjų „Tiškevičių bulvaru“ laukė Palangos botanikos parko parengta ekspozicija „Birutės parko istorija nuotraukose“, kurioje pristatyta Palangos Birutės parko – vieno labiausiai žinomų, gražiausių, turtingiausių, nuolat tvarkomų ir bene gausiausiai lankomų peizažinių parkų Lietuvoje – istorija. O lauke, improvizuotoje ekspozicijoje prie sargo namelio veikė dvi fotografijų parodos. Vienoje iš jų – asociacija „Palangos fotoklubas 750“ pristatė klubo narių fotografijas, kuriose įamžinti Palangos kultūros paveldo objektai. Asociacija „Fotobienalė LT“ pristatė vieną iš projekto „Palanga fotografijoje – fotografija Palangoje 1870-2013“ parodų, kurioje įamžinti grafai Tiškevičiai ir su jais susiję Palangos kultūros paveldo objektai.
Europos paveldo dienų renginį papuošė vasaros parodų paviljone Palangos „Grubiojo“ teatro, vadovaujamo režisieriaus Virginijaus Milinio, pagal Keturakio komediją  „Amerika pirtyje“ sukurtas ir suvaidintas spektaklis „Amerika Palangoje“, skirtas pirmajam lietuviškam spektakliui paminėti. Šiemet sukako 114 metų, kai 1899 m. buvusiame grafų Tiškevičių prekių sandėlyje šalia tilto į jūrą parodytas pirmasis viešas lietuviškas spektaklis – Keturakio „Amerika pirtyje“.
Pavakare šventės svečiai buvo laukiami kultūrinėje erdvėje „I love Palanga“, įsikūrusioje šalia skulptūrų parko, kur vyko renginiai „Čia ir dabar“ – gyvojo piešimo laboratorija, kurios metu buvo galima išbandyti savąsias kūrybines galias kartu su dailininke Liudmila Iliuchina ir jaunaisiais kurorto dailininkais, pasigrožėti ant alternatyvios mados podiumo pristatomais modeliais, pasiklausyti jaunųjų Palangos muzikos grupių improvizacijų bei išvysti Linos Vonsavičiūtės trumpametražio dokumentinio filmo „Veiklus Palangos jaunimas“ premjerą.
O vakare VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras ir VšĮ Švento Ignaco Lojolos kolegija sukvietė visus sugrįžti prie vilos „Jūrapilis“, kur vyko žaismingas „Popietės piknikas prie jūros“.

Domėjosi moksleiviai
Europos paveldo dienos organizatoriai itin džiaugėsi tuo, kad grafų Tiškevičių epochą menančiu paveldu itin domėjosi jaunieji palangiškiai. Jiems buvo suteikta galimybė jau nuo rugsėjo 11-osios pasivaikščioti „Tiškevičių bulvaru“. Per šias dienas pažintiniu turu praėjo 848 moksleiviai – 214 „Baltijos“, 250 V. Jurgučio pagrindinių mokyklų mokinių ir 384 gimnazistai kartu su Šventosios pagrindinės mokyklos ugdytiniais. Suskirstyti į grupes ir lydimi mokytojų su žemėlapiais rankose moksleiviai per daugiau nei valandą trunkančią kelionę aplankydavo 14 stotelių.
„Labai džiugu, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos Jaunimo reikalų koordinatorės Lauros Grendienės ir savanorių „vado“ gimnazisto Justino Pačinsko pastangomis, prie renginių organizavimo prisidėjo net 27 jaunieji savanoriai iš Senosios gimnazijos ir Vlado Jurgučio mokyklos, kurie tapo gidais ir 14-oje turo stotelių teikdavo įdomių faktų tiek apie grafus Tiškevičius, tiek apie iki šių dienų išlikusius jų epochos nekilnojamojo kultūros paveldo objektus ir gyvenimo būdo ženklus Palangoje“, – džiaugėsi K. Litvinienė.
Paveldosaugininkė nuoširdžiai dėkojo ne tik L. Grendienei bei jauniesiems savanoriams, bet ir kitiems, prisidėjusiems prie Europos paveldo dienų organizavimo bei „Tiškevičių bulvaro“ pristatymo moksleiviams: Šventosios pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotojai ugdymui Danutei Petkienei, Senosios gimnazijos istorijos mokytojui Audriui Stonkui, „Baltijos“ pagrindinės mokyklos istorijos mokytojai Aušrai Liustrovienei, Vlado Jurgučio mokyklos istorijos mokytojai Loreta Stonienei ir Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos ir informacijos skyriaus vedėjai Miglei Jonaitienei.