Geri sumanymai skandinami politikų plepaluose

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2014-07-10
Peržiūrėta
1679
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Geri sumanymai skandinami politikų plepaluose

Nebūna metų, kad Palanga viešai neapsijuoktų. Apie kilusią kokią nors dar žalią ir visiškai nesubrandintą idėją miesto vadovai tiesiog jaučia pareigą ne tik viešai paskelbti šalies žiniasklaidai, bet net drąsiai nurodo šios idėjos įgyvendinimo terminus.

Pasigavę kurorto valdžios išdidžiai skelbiamą naujieną žurnalistai ją ištrimituoja visai Lietuvai, tačiau iš gražių sumanymų dažniausiai gaunasi šnipštas ir viskas nutyla. Iki kitų metų, kai viskas pradedama iš pradžių.

Viena iš tokių jau keletą metų nešiojamų, bet niekaip „nepagimdomų“ Palangos idėjų – mokestis už automobilių įvažiavimą į miestą. Dar 2012 metais ne be miesto savivaldybės pastangų žiniasklaida skelbė, kad toks įvažiavimas bus įvestas jau 2013 metais. Antras šios naujienos vajus prasidėjo pernai pabaigoje, tačiau naujas mokestis jau žadamas pabaigus aplinkkelį. Suprask, 2015 metų vasarą. Tautai net paskelbtas ir galimas mokesčio dydis – 10 litų už lengvąjį automobilį.

Tačiau tokiomis žiniomis apie naują mokestį visuomenė kasmet yra tik erzinama. Nes šiandien jau yra aišku, kad įvažiavimo mokesčio nebus ir 2015 metais, tik tai savivaldybė viešai dar bijo pripažinti.

Taip tvirtinti leidžia faktas, kad tokio mokesčio pasiruošimui iki šiol nėra nieko padaryta. Aplinkkelį žadama baigti jau kitų metų gegužę. Daugiau nei pusantrų metų trunkantį naujo kelio statybos darbų laikotarpį buvo būtina išnaudoti reikalingų dokumentų paruošimui ir paslaugų pirkimo konkurso organizavimui. Kad įvažiavimo mokestį būtų galima įdiegti iš karto, kai tik tranzitinis transportas turės galimybę aplenkti Palangą.

Apie tai miesto valdžiai buvo priminta dar vasario mėnesio. Praėjo beveik pusė metų, tačiau pasiruošimas įvažiavimo mokesčiui savivaldybėje toliau kalbų nepajudėjo. Iki šiol dar nėra net apsispręsta ar mokestį rinksime ant kelio pastatę užtvarą, ar įrengę valstybinių numerių nuskaitymo įrangą.

Nekalbant jau apie tai, kad šio sumanymo įgyvendinimas kelia nemažai papildomų galvosūkių. Užtvarų vien tik pagrindiniame įvažiavimo į miestą kelyje nepakaks. Jie turėtų atsirasti Liepojos plente, važiuojant nuo oro uosto ir Nemirsetos kelyje. Jei vieną eismo juostą ketinama palikti be mokesčio važiuojantiems palangiškiams, vadinasi šių kelių atkarpas reiktų platinti papildoma eismo juosta. Tokie darbai reikalauja projektų, jiems reikia numatyti finansavimą.

Visiškai nėra aišku, kaip bus su Šventąja, kuriai, Palangoje kažkada įvedus įvažiavimo mokestį, gresia visiškas eismo chaosas. Palikus neapmokestintą šią miesto dalį, ten suplūs visi norintys sutaupyti įvažiavimui. Vadinasi, vienu metu įvažiavimo mokestis turėtų būti ir Šventojoje, kurioje iki šiol nesugebėta apmokestinti net automobilių stovėjimo.

Regis, miesto valdžiai tai yra pernelyg sudėtingi ir dėl to neįgyvendinami darbai, nes Palangoje nesugebama sutvarkyti gerokai paprastesnių problemų.

Pavyzdžiui, niekaip neįgyvendinamas miesto eismo pertvarkymas. Visi pripažįsta, kad vasarą dešimteriopai išaugus transporto srautui, Palangą kamuoja transporto spūstys, kurias paskatina Vytauto gatve važinėjantys specialios juostos neturintys dviratininkai ir velomobiliai. Vasarą mieste padaugėja avarinių situacijų, o vairavimas kurorte žmonėms virsta nesibaigiančiu stresu.

Tačiau apie kadaise ketintus įgyvendinti eismo schemos patobulinimus nieko negirdėti. Siūlymas vasaros sezono metu Vytauto ir Ganyklų gatvėse įvesti vienos krypties eismą, kuris išspręstų spūsčių ir čia padidėjančio avaringumo problemą, savivaldybėje taip ir nesulaukė jokios diskusijos.

Tiesa, miesto meras Šarūnas Vaitkus šalies žiniasklaidai jau paskelbė apie ketinimą vienos krypties eismą įvesti Vytauto gatvėje. Tačiau, tai gali likti dar vienu neįgyvendintu kurorto pažadu, nes taip ir nėra aišku, nei kas tą ketinimą ruošia, nei kada jis bus įgyvendintas.

Tokių viešai paskelbtų ir čia pat užmirštų sumanymų buvo ne vienas. Štai, kad ir centrinio paplūdimio apšvietimas, kuriam jau buvo skirti iš „Maxima“ parduotuvių tinklą valdančios bendrovės „Vilniaus prekyba“ gauti pinigai. Susidūrus su kažkokiais paplūdimio apšvietimo techniniais sunkumais miesto valdžia buvo prašnekusi apie ypatingą ir modernų jūros tilto apšvietimą. Tačiau jo buvo atsisakyta, supratus, kad po tilto apačia sumontuotus šviestuvus nudaužytų audrų sukeltos bangos. Žodžiu, gražų sumanymą paskelbusi miesto valdžia liko kaip toj liaudies dainoj: „Anei skripkos, anei dūdos, anei pyragėlio“.

Dar vienas neįgyvendintas, bet dar prieš keletą metų drąsiai paviešintas sumanymas – atkurti observatoriją Palangos pradinėje mokykloje. Visiems suprantama, kad pas mus vienintelis vakarų Lietuvoje atsiradęs toks unikalus objektas būtų įdomus ir poilsiautojams ir dabar į Molėtus važiuojančioms mokinių ekskursijoms. Miesto mastais pinigų tam tereiktų nedaug – apie milijoną litų, tačiau už prekybos vietas ir kitas kurortines rinkliavas tiek kasmet surenkančiam kurortui tai tapo neįveikiama suma.

Dabar žiniasklaidai aiškinama, kad bus rašomi projektai ir tikimasi Europos Sąjungos finansavimo. Kiek reikės laukti nežinia, bet kad praėjus ketveriems metams observatorijos įrengimą rinkimams besiruošiantys politikai vėl galės įsirašyti į savo darbų programą – faktas kaip blynas.

Dar mažiau pinigų reikalavo žadėtas Gruzijos skveras J. Basanavičiaus gatvės pabaigoje. Senkopės vietoje atsiradusi Batumyje esantį svajonių išsipildymo labirintą atkartojanti aikštelė neabejotinai papuoštų šią miesto dalį ir trauktų poilsiautojus. Tačiau ir šis sumanymas užgeso.

Panašu, kad geriems sumanymams entuziazmo užtenka tik apie tai paskelbti šalies žiniasklaidai. Konkretiems darbams jo kažkodėl nebelieka.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Visiškai įprasta, kad dauguma žmonių nori aukščiausios kokybės gaminių už kiek įmanoma mažesnę kainą.


Dar vasarą Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė įvairiaus rango šalies politikų – ir vietos Tarybų narių – turto deklaracijas už 2020 metus. Socialdemokratdarbietis Domininkas Jurevičius yra vienas turtingiausių ne tik Palangos miesto savivaldybės Tarybos, bet ir visos Lietuvos politikų. Deklaruoto didžiausio turto 2020 metais sąraše tarp visų kitų šalies įvairaus lygio politikų yra...


Žurnalas „Reitingai“ ir DELFI paskelbė turtingiausių šalies politikų 50-ą. Jame 42-ąją vietą užima Palangos miesto Tarybos narys Domininkas Jurevičius, 2018 metais deklaravęs turto už 1,45 milijono eurų. Beveik 1,2 mln. eurų verti politiko įsigyti žemės sklypai.


Pačioje vertingiausioje, labiausiai saugomoje Palangos miesto istorinėje dalyje, J. Simpsono g. 21 – prie Birutės parko, tarp Vytauto ir J. Simpsono gatvių plytinčioje buvusioje Seimo kanceliarijos poilsio bazės „Viešnagė“ teritorijoje planuojami nauji poilsio namai. Tačiau projekto vystytojai, parengę urbanistinę koncepciją bei šią savaitę viziją...


Geri sumanymai skandinami politikų plepaluose

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2014 07 10 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Nebūna metų, kad Palanga viešai neapsijuoktų. Apie kilusią kokią nors dar žalią ir visiškai nesubrandintą idėją miesto vadovai tiesiog jaučia pareigą ne tik viešai paskelbti šalies žiniasklaidai, bet net drąsiai nurodo šios idėjos įgyvendinimo terminus.


Per septynis sulaikymo mėnesius, praleistus Šiaulių tardymo izoliatoriuje, Evaldui Petrauskui, vienam iš Palangos kredito unijos (PKU) steigėjų, sulaikytam 2012-ųjų pradžioje, prokurorai nėkart neleido susitikti nei su žmona, nei mama ir vaikais. „Net ir didžiausiems nusikaltėliams neatimama tokia teisė“, – sakė E. Petrauskas. Jeigu Palangos apylinkės teismui...


Jau daugiau kaip metus dirba naujoji miesto savivaldybės Taryba. Tiesą pasakius, jau sunkiai apsiverčia liežuvis ją vadinti tokia. Nors miesto reikalai – net tokie „įšalę“, kaip kurhauzo restauracija, biokuro katilinių statyba, savivaldybės naujo pastato paieškos, prokurorų, paveldosaugininkų prašymu, sustabdyti dideli investiciniai projektai –...


Lietuvos piliečių sveikata rūpinasi Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija, kuri buvo įkurta dar 1918 m. balandžio mėn., kai Lietuva tapo nepriklausoma. 1926 metais Seimui priėmus Ligonių kasų įstatymą, apsidraudę asmenys galėjo naudotis visapusišku nemokamu gydymu, tačiau daugelis lietuvių pritars minčiai, jog nemokamos medicinos Lietuvoje niekuomet nebuvo. Kalbos apie ją nuo pat...


Palangos politikai, regis, verčiasi per galvą, kad Palanga taptų patrauklesnė poilsiautojams iš visos Lietuvos ir užsienio, bet kai kurie Tarybos nariai, regis, patys mieliau atostogoms pasirinktų užsienio kurortus ar nors išvyką prie ežerų. Dauguma politikų – devyndarbiai, priversti aukoti atostogas dėl savo verslo ar asmeninių priežasčių...


Kad eilinių žmonių žinios apie Europos Sąjungos paramą dažniausiai apsiriboja trafaretiniu pasakymu „pinigų davė Europos Sąjunga“, nieko nuostabaus –dauguma žmonių apie Sąjungos paramą sprendžia pagal renovuojamas mokyklas ar rekonstruojamas gatves. Tačiau iš politikų, juolab savivaldybės Tarybos narių, suprantama tikėtis gilesnių žinių apie ES paramos panaudojimą, projektus, jų „virtuvės“...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius