Galima nemokamai pasitikrinti dėl burnos vėžio

Visą vasario mėnesį žmonės kviečiami dalyvauti prevencinėje programoje ir nemokamai pasitikrinti dėl burnos vėžio, nes tik laiku aptikus ligą, žmonės gali pasveikti. Prevencinė programa vyksta visoje Lietuvoje, tad kiekvienas, norintis pasitikrinti sveikatą, jau dabar gali registruotis pas gydytoją.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, kasmet Lietuvoje vasario mėnesį yra organizuojama burnos vėžio prevencijos akcija, kurios metu viešosiose ir privačiose gydymo įstaigose žmonės gali nemokamai pasitikrinti dėl burnos vėžio.
„Taip skatinamas žmonių sąmoningumas tikrintis dėl šios klastingos ligos ne tik pastebėjus įtartinus simptomus, tačiau ir profilaktiškai. Tokių akcijų metu yra siekiama didinti žmonių burnos vėžio onkologinį budrumą, žmonės informuojami apie burnos vėžio rizikos veiksnius ir kaip atskirti pirmuosius ikivėžinius ir vėžinės ligos simptomus“, – sako ministras A. Veryga.
Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos direktorės prof. Alinos Pūrienės teigimu, vienas iš pagrindinių sunkumų diagnozuojant burnos vėžį dar ankstyvoje stadijoje yra tai, jog skausmas neatsiranda iškart, tačiau atidžiai apžiūrint burną ankstyvuosius pakitimus aptikti vis dėlto įmanoma.
„Dažniausiai burnos vėžys išsivysto liežuvyje, burnos dugne ir apatinėje lūpoje, tačiau įdėmiai apžiūrėti reikia visus burnos ertmės ir ryklės audinius. Pirmieji burnos vėžio požymiai yra ilgiau nei dvi savaites negyjanti balta arba raudona žaizdelė, sukietėjęs audinių gumbelis ar audinių tinimas, vėliau gali atsirasti liežuvio ar kitų burnos vietų skausmas, aptirpimas, skonio sutrikimai, deginimo ar svetimkūnio pojūtis burnoje arba ryklėje, sunkumai kramtant ar ryjant“, – sako A. Pūrienė.
Burnos vėžys – tai burnos gleivinės epitelio ląstelių pakitimai, kurie gali atsirasti ir vystytis lūpose, liežuvyje, burnos dugne ir kitose burnos vietose. Pagal mirštamumą nuo onkologinių susirgimų burnos vėžys yra penktoje vietoje pasaulyje. Ypač aukštas mirtingumo lygis yra užfiksuojamas besivystančiose šalyse. Kiekvienais metais visame pasaulyje yra užregistruojama apie 389 tūkst. naujų burnos vėžio atvejų, o mirtingumas nuo šios ligos kasmet siekia 1,8 proc.
Lietuvoje kasmet yra užfiksuojama apie 300 naujų atvejų, iš kurių daugiausia yra diagnozuojama jau vėlyvoje stadijoje. Burnos vėžys yra dažnesnis vyrams nei moterims ir vyresnio nei 40 metų amžiaus žmonės patenka į padidintos rizikos grupę.
Penkerių metų išgyvenamumas diagnozavus burnos vėžį pirmoje stadijoje siekia 80 proc., o ketvirtoje, kuomet liga jau yra pažengusi, 5 metų išgyvenamumas tesiekia 20 proc. Taigi, vienas iš reikšmingiausių gydymo sėkmei aspektų yra ankstyva diagnostika.
Pacientai ne visada reguliariai profilaktiškai tikrinasi, todėl labai svarbu, jog kiekvienas žmogus žinotų pirmuosius simptomus ir požymius, į kuriuos reiktų atkreipti dėmesį ir pastebėjus nedelsti kreiptis pagalbos.
Burnos gleivinės pakitimai gali būti ikivėžiniai ir vėžiniai. Dažniausi ikivėžiniai pakitimai yra leukoplakija – balta neišnykstanti dėmelė, eritroplakija – raudona neišnykstanti dėmelė, burnos plokščioji kerpligė ir burnos pogleivio fibrozė. Pasaulio sveikatos organizacija ikivėžinius pakitimus 2005 metais pagal displazijos lygį suskirstė į lengvus, vidutinio sunkumo, sunkius ir carcinoma in situ. Apie 50 procentų burnos plokščialąstelinės karcinomos atvejų išsivysto iš ikivėžinių pakitimų, todėl labai svarbus yra tokių pacientų nuolatinis sekimas ir profilaktinis tikrinimas. Pagrindinis piktybinis navikas, išsivystantis burnoje, yra plokščialąstelinė karcinoma, kuri sudaro 94 proc. visų burnos piktybinių navikų.