Palangos fotografas Aldas Kazlauskas: „Niekad nepavargstu nuo savo darbo!“

Jurgis PAJŪRIS

Prieš fotografo Aldo Kazlausko objektyvą yra tekę atsidurti ne vienam Palangos kurorte apsilankiusiam ar gyvenančiam žmogui. Gerą dešimtmetį skaičiuojanti palangiškio fotografo karjera spėjo A. Kazlauskui suformuoti savitą braižą, nors, kaip teigia jis pats, ši sritis reikalauja nuolatinio tobulėjimo, ieškojimo tiek meniniu, tiek technologiniu, tiek techniniu aspektu. Su ant kaklo besisupančiu fotoaparatu Aldas nuolat sukasi miesto renginiuose, taip pat specializuojasi komercinėje fotografijoje. Tad jam atsikvėpti nuo savo tiesioginės veiklos nėra kada, kasdien pradedant su fotoaparato objektyvu rankose anksti ryte ir baigiant vėlai vakare. 

Fotografuojant svarbios visos detalės

Nors A. Kazlauskas savęs tikrai nevadina pramogų verslo atstovu ar šiuolaikiškai madingai „influenceriu“, tačiau apie Palangos renginius ir aplinkinių miestų įvykius žino išties nemažai, nes daugelyje jų tenka ne tik sudalyvauti, bet ir dirbti fotografu. Kaip teigia pats Aldas, smagiausia fotografuoti renginius, koncertus, kur sutinki daug įdomių žmonių – tai savaip kompensuoja bendravimą tokioje „vienišiaus“ profesijoje. 

„Taip pat labiausiai mėgaujuosi savo darbu neįpareigojančioje fotografijoje. Kai fotografuoji tik savo malonumui, tada atsiveria erdvė naujoms idėjoms, ieškojimams, eksperimentams, kuriuos vėliau perkeli ir į komercinę fotografiją“, – sakė fotografas. 

Paklaustas apie fotografavimo subtilybes ir ar patiria adrenaliną, jaudulį, Aldas tik šypteli: „Manau, kiekvienas darbas ar vykdoma veikla reikalauja atsakingo požiūrio ir pasiruošimo. Daugeliui gal tik atrodo, kad ateini į renginį atsipalaidavęs ir prisidarai nuotraukų. Tačiau realybė reportažinėje renginių fotografijoje yra kiek kitokia. Išties tenka pasijaudinti prieš beveik kiekvieną renginį. Čia svarbu apgalvoti visą renginio scenarijų, pasirinkti savo vietą, kad ir žiūrovams neužstotum vaizdo, o ir kadras gautųsi pilnas, tinkamu kampu ir apimtimi. Taip pat specializuojuosi ir interjerų (viešbučių, apartamentų, restoranų) fotografijoje. Tačiau čia yra tik smagioji fotografijos dalis – nemenką dalį savo darbo laiko tenka praleisti prie kompiuterio „spalvinant“, „retušuojant“ ir kitaip ieškant nuotraukų pateikimo idėjų. Stengiuosi vis tobulinti šią sritį, nes nežinau, kada ir kokiame pasaulio gale galiu atsidurti. Būdamas fotografu juk gali dirbti bet kurioje pasaulio vietoje. Savo darbų aplanke jau turiu interjerų, kuriuos fotografavau ne tik Lietuvoje, Latvijoje, Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje, bet ir Vietname, Filipinuose“.

Apdovanojimai įpareigoja tobulėti

Pasiteiravus apie savo veiklos įvertinimus, palangiškis fotografas prisimena jam įteiktus du apdovanojimus: „Pats savo noru tikrai nesu aktyvus jokiuose fotografų ar fotografijų konkursuose bei vertinimuose, o ir jokioje komisijoje mane vargu, ar išvystumėte. Smagiausias momentas ištinka, kai esu įvertinamas už fotografavimą savo malonumui, kitaip už vadinamą „rehab‘ą“. Po įtemptos fotosesijų dienos, sąmoningai einu fotografuoti gamtos ar pajūrio, nes tai mane geriausiai atpalaiduoja ir perkrauna. Komercinė fotografija, kaip bebūtų, labai įpareigoja prieš užsakovus. Visada ieškau maksimaliai geriausio rezultato. Tad tiesiog pasivaikščiojimai prie jūros ir fotografavimas savo malonumui labai perkrauna smegenis ir suteikia energijos tolimesniems projektams. Čia nebelieka įsipareigojimų, tiesiog mėgavimasis aplinka ir Palanga: gavosi geri kadrai – gerai, nesigavo – taip pat gerai. Pats laikas Palangos pajūryje visada tinkamas – jūra žavi visais metų laikais: ir kai ramiai banguoja, ir kai šėlsta per audras. Iš tiesų žaviuosi, kokia Palanga yra įvairiapusė. Man savo darbu norisi kuo daugiau patiems lietuviams parodyti, kad Palangoje yra gera visais metų laikais, kaip smagu čia leisti laiką. Savaip labai stengiuosi prisidėti prie Palangos pajūrio populiarinimo, juk pats esu palangiškis. Buvo atvejis, kai gatvėje susistabdė lietuviai, gyvenantys Norvegijoje, ir pasakė, kad mano darytos pajūrio nuotraukos juos paskatino atvykti į Palangą. Galbūt dėl tokių momentų niekada nepavargstu nuo savo darbo. 

O grįžtant prie apdovanojimų temos, tai esu gavęs Palangos grąžinimo Lietuvai 100-mečio atminimo medalį su nominacija „Už nuopelnus Palangai“. Kitas ne ką mažiau netikėtas apdovanojimas gautas atvykus fotografuoti Palangos Rotary bei Viešbučių ir restoranų asociacijos paramos vakaro. Man buvo įteikta Padėkos statulėlė, bet iš netikėtumo net tikslios nominacijos formuluotės neįsiminiau, bet tai buvo kažkas už Palangos miesto patrauklų pristatymą socialinėje erdvėje bei žiniasklaidoje. Šie apdovanojimai įpareigoja dar daugiau stengtis ir tobulinti savo fotografijos įgūdžius bei žinias“.

Įsimintiniausias fotoreportažas šiemet – pašvaistė pajūryje

Bandydamas atsiminti pačius ekstremaliausius, netikėčiausius kadrus šiemet, Aldas įvardija Šiaures pašvaistės užfiksavimą pajūryje. 

„Pašvaistę teko „sumedžioti“ net porą kartų: vasario ir balandžio mėnesiais. Tiesa, gyvai ją visomis spalvomis mačiau tik kelias minutes, o pasėdėti ir pašalti pajūryje teko apie 3-4 val. Vasario mėnesį buvau sporto klube, kai gavau pranešimą apie didelę tikimybę pamatyti pašvaistę pajūryje. Negalėjau praleisti tokios progos, tad viską metęs išlėkiau į pajūrį. Per skubėjimą net šiltesnių drabužių nepasiėmiau. Labai sušalau tuomet, bet tos kelios akimirkos atpirko viską. Balandžio mėnesį buvo jau ir šilčiau, ir žinojau, kad teks praleisti kelias valandas pajūryje, tad šiltesniais rūbais pasirūpinau pirmiausia. Jei galima tikėti socialinių  tinklų statistika, tai šis reportažas sulaukė virš milijono peržiūrų.

Tarp apskritai gyvenime įsimintinų fotografavimo vietų, priskirčiau interjerų fotografavimą Azijoje. Kai atsuki mintyse laiką atgalios, atrodo, kad nebūtum apie tai net pagalvojęs. Bet ėmė ir taip atsitiko gyvenime. Tad visada sakau, kad svajonės pildosi. 

Dar viena tokia įsimintina istorija nutiko kažkurią pastarųjų metų žiemą, kai tiltas buvo apšalęs dideliais varvekliais, vadinamomis „dramblio kojomis“. Pasidalinau nuotraukomis socialiniame tinkle ir parašiau, ar atsirastų drąsuolis (-ė), kuris norėtų fotosesijos jūroje tarp ledų. Ir mano nuostabai, netikėtai atsirado drąsi mergina, kuri ryžosi šiai avantiūrai. Atsimenu, kaip pats šalau toje fotosesijoje būdamas ant kranto, o ji lediniame vandenyje sau turškėsi. Galvojau, kad tik viskas gerai baigtųsi (šypsosi)“. 

Palangą atradau iš naujo

Fotografas Palangą jau aktyviai populiarina ne vienerius metus. „Palangą tikriausiai esu iš naujo atradęs jau penkti-šešti metai. Per šį laiką jau tikriausiai neliko nei vienos žiniasklaidos priemonės, kurioje nebūtų skelbtos mano nuotraukos. O pradžioje viskas vyko labai paprastai. Grįžęs iš užsienio pamačiau, kad Palanga niekuo nenusileidžia kitiems kurortams, o kai kuriais atvejais net pralenkia. Man labai norėjosi Palangą parodyti gražiausiu kampu viešojoje erdvėje. Tad ligi šiol portaluose galite išvysti mano fotoreportažus apie žmonių srautus Palangoje. Tikiu, kad tinkamai vizualiai pristačius miestą, jį norės aplankyti vis daugiau svečių. O ir kartais patiems palangiškiams svarbu priminti, kokiame nuostabiame kurorte mes gyvenam“, – įsitikinęs pašnekovas.

Išties palangiškio fotografo Aldo Kazlausko turima fotografijų kolekcija yra įspūdinga. Nenuostabu, kad tarp jo kūrybos gerbėjų atsirastų norinčių įsigyti ir fotodrobę, ir fotoalbumą, ir kalendorių ar kito formato Palangos miesto vizualinį atsiminimą: „Viename viešbutyje galite aptikti sukabintų ant sienų net virš trisdešimties fotodrobių su mano darytomis nuotraukomis. Tad kartais net pajuokauju, kad savo darbų nuolatinę parodą jau esu surengęs“. 

Paklaustas apie profesinius ateities planus, Aldas lengvai susimąsto, tačiau jų kol kas neišduoda: „Bijau garsiai svajoti, nes svajonės pildosi, tad kurį laiką viską pasilaikysiu tik sau. Nors savo gyvenimo kadro dar nepagavau“.