Formali ataskaita mero pranešimu netapo

Vos ne pagrindiniu metų įvykiu turėjęs tapti Palangos miesto mero Vytauto Stalmoko metinis pranešimas tapo paprasčiausiu formalumu. Panašu, kad jei šalies teisės aktai savivaldybės vadovų neverstų atsiskaityti visuomenei, Tarybos nariai ir palangiškiai nebūtų išvydę net tokios ataskaitos.

Nevykusio skaitovo funkcijas atlikęs meras atkartojo savivaldybės Ekonomikos ir plėtros skyriaus paruoštą strateginiame plane numatytų ir iki šių metų pradžios įvykdytų darbų sąrašą. Nuobodų skaitymą meras dar mėgino paįvairinti nerišliais savo pamąstymais, tačiau jie jau buvo girdėti prieš dvejus metus, kai meru išrinktas V.Stalmokas prisistatė miesto Tarybai.

Per netrukus trečius metus pradėsiančią savo mero kadenciją prastu politiku pasirodęs V.Stalmokas, regis, taip ir liko nesupratęs šios ataskaitos reikšmės. Kaip miesto merui, jam tai buvo paskutinė proga oficialiai įvertinti jo vadovaujamo Palangos kurorto pasiekimus, pateikti nesėkmių analizę, palangiškiams paaiškinti savo sprendimų priežastis ir aiškiai įvardinti laukiamą tikslą.

Vietoj to išgirdome mažai pagrįstą panegiriką, nieko nesakančių skaičių tiradą ir viešai reiškiamą įsitikinimą, kad vadovaujant V.Stalmokui Palangoje viskas yra puiku.

Išklausęs mero ataskaitos taip ir neišgirdau atsakymo, kodėl „Lietuvos rytui“ ruošdamas straipsnį apie poilsiautojų laukiančias ateinančio sezono naujienas, neturiu ką pranešti. Gal tik man vienam taip atrodo? Gal kažką praleidau? Skambinu Turizmo informacijos centrui, Palangos viešbučių ir restoranų asociacijai, Kultūros centrui. Net per telefono ragelį matau, kaip visi pašnekovai skėsčioja rankomis.

Galima būtų paminėti atnaujintą dviračių taką iki Šventosios. Tačiau juo buvo galima važiuoti ir anksčiau, o išlietas naujo asfalto sluoksnis Lietuvoje jau seniai nieko nebestebina. Nežinia, kam dviračių takui reikalingi nepigūs šviestuvai, nes vasarą temsta gana vėlai, o tokiu metu vargu ar atsiras norinčių minti pedalus. Be to, apšviesti 12 kilometrų ilgio trasą papildomai kainuos ir miestui. Kad ir šviestuvais papuoštas dviračių takas netaps saugesnis, nes juo visiškai teisėtai iki savo vilų šalia dviratininkų lakstys ir automobiliai.

Naujai rekonstruotos gatvės, be abejo, puoš Palangą, bet ar tokie objektai vilioja poilsiautojus? Perstatyta nauja gelbėjimo stotis trauks visų pliaže pramogaujančių poilsiautojų akį ir kurortui pridės didesnį civilizacijos balą.

Tačiau tie sunkiai pasiekiami balai beregint subliukš poilsiautojams jau aštuntą vasarą kurorto centre pamačius tuos pačius Kurhauzo degėsius, suklypusia tvora apjuostą buvusią tarpmiestinio telefonų pasikalbėjimo stotį. Naujai sutvarkytos gatvės užsimirš automobiliu barškant išlopyta šiaurine Vytauto gatvės dalimi, regint lentomis apkaltą ir išdaužytais langais į gatvę žiūrintį buvusių gydyklų pastatą.

Kalbėdamas apie Kurhauzo problemą, meras tyčiojasi iš žmonių girdamasis, kad per praėjusius metus sudaryta komisija pastato techninei būklei įvertinti, o Kurhauzo laikinasis apsaugos reglamentas iš konservavimo pakeistas į užkonservavimą. Kas iš to, jei šiemet, praėjus jau keturiems mėnesiams, prie Kurhauzo nematyti jokių darbų.

Savo nuopelnams prisiskyręs visus Palangoje padarytus darbus, V.Stalmokas nepajuto, kaip atsidūrė anekdotinėje situacijoje. Klausant mero galima buvo pamanyti, kad be V.Stalmoko pastangų nebūtų išgenėtos medžių šakos, smėliu maitinamas paplūdimys, klojamos vandentiekio trasos.

Teisus V.Stalmokas sakydamas, kad mieste nematyti pasikeitimų todėl, kad intensyviai vyksta teritorinio planavimo darbai – rengiami detalieji planai, prie pastatų formuojami žemės sklypai, be kurių neįmanoma pastatų rekonstrukcija.  Visa tai tiesa, tačiau kodėl Palangoje viskas vėluoja? Apie sporto bazių vystymą V.Stalmokas iš Tarybos tribūnos kalbėjo dar 2008 metų gegužę. Kodėl dar tada nebuvo pradėti organizuoti visi reikalingi planavimo darbai? Jei jie būtų pradėti dar tuomet, gal šiandien jau matytume bent V.Stalmoko vizijų įgyvendinimo pradžią.

Meras Tarybos posėdyje teisinosi, kad nėra nustatytos mero ataskaitos formos, todėl jis nežinąs, kaip atsiskaitinėti. Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius toks pat liberalcentristas, kaip ir V.Stalmokas. Kaip turi būti atsiskaitoma savo miesto gyventojams, dabartinis ir ateities Palangos merai gali pasimokyti iš uostamiesčio vadovo, kuris ne tik džiaugiasi miesto pasiekimais, bet ir nuoširdžiai aiškina nesėkmių priežastis.

Šiuose pastebėjimuose nėra nė krislo politikos. Teisūs konservatoriai, įvardindami V.Stalmoko klaidas ir neatliktus darbus. Tačiau teisūs ir liberalcentristai, priminę, kad Palangą valdę konservatoriai neturėjo jokios kurorto vystymo vizijos, o tuometis meras Pranas Žeimys metų metus nerasdavo laiko net tokioms ataskaitoms.

Paprasčiausiai, valdžią mieste gavusi, į nesvarbu kurios partijos skyrių susivienijusių palangiškių grupė per ketverius metus taip ir nesugebėjo kurorto pakelti į aukštesnį lygį. Gal kas teisinsis, kad nespėjo. Tačiau labiau panašu, kad nemokėjo, arba jiems Palangos ateitis rūpėjo mažiau nei pačių asmeninė gerovė.