Evaldas Petrauskas suprato, kad bylų „pranašai-orakulai“ nejuokauja

Kai ne vienas, specialioms tarnyboms sulaikius teisėjus ir advokatus, kraipė galvas, netikėdami, kad korupcija įsišaknijusi ir šalies teisėsaugoje, vienas žmogus, Evaldas Petrauskas, buvęs faktinis Palangos kredito unijos vadovas, praėjusių metų pabaigoje po beveik 10 mėnesių paleistas iš Kybartų pataisos namų, nė kiek tuo nesistebėjo: „Kol žmogus, ypač teistas už finansinius nusikaltimus, su ta sistema, nesusidūrė, šventai tiki, kad ten viskas gražu. Aš galiu pasakyti atvirai: viskas – laisvė, mažesni kaltinimai, net bausmės atlikimo vieta yra perkama ir parduodama, todėl manęs nė kiek nenustebino teisėjų ir advokatų sulaikymas – nustebino tik tai, kad nebuvo sulaikyti prokurorai, kurie yra ne mažiau korumpuoti“.
Savo kaltės niekada nepripažinęs, bet septyneriems metams nuteistas E. Petrauskas prieš Kalėdas išvydo laisvę, kai Lietuvos aukščiausiasis teismas (LAT) nutarė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 metų sausio 12 dienos nuosprendis turi būti panaikintas, o byla turi būti nagrinėjama iš naujo.
„Neabejoju, kad Aukšiausiojo teismo teisėjams buvo akivaizdu, jog mano byla buvo „susiūta“ baltais siūlais. Eilinį žmogų už vištos vagystę nuteisia kalėti, didžiausi sukčiai „išsisuka“ už sunkius nusikaltimus, o aš, gražinęs paskolas į unijos pajinį kapitalą, buvau nuteistas septyneriems metams kalėti. Absurdas“, – stebėjosi E. Petrauskas.
Anot jo, vykstant teismui, jis nekart sulaukęs taip vadinamų „pranašų“ ar „orakulų“, kurie užsiminė, kad laisvės atėmimo bausmės jis galėtų ir išvengti, jeigu „susimokėtų“.
„Jie prisistatinėjo kaip tarpininkai ir pasiūlė, kad už pinigus gali daryti įtaką bylą nagrinėjantiems prokurorams, teisėjams, kurie priims tokius sprendimus, kokius noriu – viskas priklauso nuo pinigų sumos. Kadangi pirmą kartą susidūriau su teisėsauga, tai pamaniau, kad tai gal kokie aferistai, tuo labiau, kad jaučiausi teisus dėl neteisėto persekiojimo“, – pasakojo kretingiškis.
Jo dėmesį atkreipė tai, kad Plungės teisme, kur buvo nagrinėjama jo byla, likus keliems mėnesiams iki nuosprendžio paskelbimo, pas jį vėl pasirodė „pranašas“ tarpininkas ir subtiliai pasakė, kad jeigu neduosiąs kyšio, „sėsiąs“ septyneriems metams.
„Taip ir atsitiko, bet tuo metu man toks pasakymas sukėlė juoką, tačiau kai 2017 metų gegužę teisėjas V. G. mane nuteisė septyneriems metams nelaisvės, supratau, kad „pranašas“ nejuokavo ir turėjo gerų orakulo gebėjimų“, – prisiminė šypsodamasis E. Petrauskas.
Po tokio jį apstulbinusio nuosprendžio jis su advokatu surašė du apeliacinius skundus ir tikėjosi teisingumo Klaipėdos apygardos teisme, nes bylą turėjo nagrinėti trijų teisėjų kolegija.
„Galvojau, kad tikrai panaikins tą suklastotą nuosprendį. Tačiau ... 2017 metų pabaigoje, likus keliems mėnesiams iki nuosprendžio skelbimo Klaipėdos apygardos teisme (KAT), vėl pasirodė tas pats „pranašas“ tarpininkas ir šypsodamasis sakė: „Tai gal atėjai į protą?“ Aš jam pasakiau, kad tikiu teisingumu ir atsisakiau duoti kyšį“, – teigė E. Petrauskas.
2018 metų pradžioje KAT paliko galioti Plungės apylinkės teismo nuosprendį, o E. Petrauskas po slapstymosi nuo bausmės buvo sulaiktytas ir jį konvojaus pareigūnai nuvežė į Kybartų pataisos namus, kur vyras išbuvo beveik 10 mėnesių.
„Man yra baisu, kad asmenys, turintys atstovauti teisingumui, klastoja įtarimus, kaltinamuosius aktus, nuosprendžius ir tai daro siekdami asmeninės naudos. Suprantu, kad Lietuvoje atlyginimai yra maži, bet kertinis valstybės pamatas yra teisingumas. Kai teisingumas tampa preke, tai gyventi tokioje valstybėje darosi pavojinga“, – sakė E. Petrauskas.
Anot jo, jau Kybartų kolonijoje pasikalbėjęs su kitais nuteistaisiais apie teisėjus, kurie „ima“ ir kurie „neima“, ir papasakojęs jiems apie savo bylą, jis išgirdo iš vieno nuteistojo nuostabą: „Tai tu nežinai, kad TAS teisėjas – didelis „ėmikas“?
„Perėjęs visą tą mėsmalę, galiu tvirtai pasakyti, kad kai kurie prokurorai ir teisėjai veikia vienoje gaujoje – kaip medžiotojai ar reketininkai: nusitaiko į auką, aptaria planą, pasisamdo „pranašus“ tarpininkus, o vėliau, išreikalavę pinigų, juos pasidalija“, – sakė E. Petrauskas.
Anot jo, atidžiau peržvelgus „skambias“ didelių pinigų bylas, akivaizdžiai krenta į akis, kad joms nagrinėti yra skiriami tam tikri teisėjai.
Paklaustas, kokių teismų teisėjai yra patys nešališkiausi, E. Petrauskas atsakė: „Man tuo klausimu nekart teko kalbėti su kitais nuteistaisiais Kybartuose. Visi sutaria, kad objektyviausi teisėjai yra Aukščiausiame teisme, taip pat kituose Vilniaus teismuose. Atsliepimai apie Šiaulių apygardos teismo teisėjus – taip pat geri“.
Būtent šis teismas kovo 21 dieną atvers buvusio Palangos kredito unijos vadovo bylą.
„Girdėjau, kad mano teisėjas Boleslovas Kalainis yra nešališkas, gan sąžiningas ir, aišku, neįsivėlęs į korupcinius ryšius“, – sakė E. Petrauskas.
Pasak jo, nuteistieji ir jis pats sutaria, kad Klaipėdos ir Panevėžio apygardos teismų teisėjai – labiausiai korumpuoti.
Anot jo, Klaipėdos apygardos teisme iš 12 teisėjų 9 yra „grynai“ prokurorų įtakoje, o kiti trys elgiasi pagal aplinkybes.
Kybartuose jis girdėjo ne iš vieno nuteistojo apie neteisingai pareikštus kaltinimus ar suklastotus nuosprendžius.
„Nesu naivus: visų pasakojimais negalima aklai tikėti, tačiau kai kurių jau mano buvusių kolegų pasakojimai mane apstulbino. Vienas, toks pravardžiuojamas „Varliu“, tikino, kad net nebuvęs žmogžudystės vietoje ir pateikė įrodymus, tačiau teismas į juos neatsižvelgė ir nuteisė 15 metų kalėti. O įtakingų turtingų tėvų vaikas, kuris, visų liudijimu, įvykdė žmogžudystę, buvo išteisintas“, – pasakojo E. Petrauskas.
Anot jo, korupcija bausmių vykdymo vietose – ne mažesnė nei tarp teisėjų ar prokurorų.
„Bendraujant su nuteistaisiais tik dar kartą įsitikinau, kad korupcija teismuose, prokuratūroje, policijoje yra giliai įsišaknijusi. Kad būtum paleistas iš pataisos namų taikant lygtinį paleidimą, turi atvykusiam tarpininkui sumokėti už likusius metus po 3000 eurų. Tai yra, jeigu žmogus nuteistas, tarkime, 10 metų, tai už 5 metus turi susimokėti 15 tūkst. eurų. Mano nuomone, nemažai prokurorų, teisėjų tapo tiesiog „verslininkais“, – sakė E. Petrauskas.
Anot jo, „nenormalu“, kad kai kuriose savivaldybėse teisingumą vykdo tos pačios šeimos nariai.
„Teisingumo vykdymas kai kur yra tapęs kaip šeimos ar giminės verslas. Pavyzdžiui, Tauragėje, teismo teisėjos vyras yra vyr. prokuroras, Klaipėdos apygardos teismo pirmininko žmona yra prokurorė, o nuo 2016 metų – net Generalinio prokuroro pavaduotoja. Belieka tik spėlioti, ką vyras ir žmona namuose kalbasi, kai vienas ar su kolegomis ruošia kaltinimą, o kitas teisia“, – stebėjosi E. Petrauskas.
Priimdamas jam palankų sprendimą, Aukščiausiasis teismas (LAT), be kita ko, nurodė, kad E. Petrauskas buvo nuteistas ir dėl piliečio R. B. 550 300 eurų ir piliečio D. R. 573 450 eurų paskolų, paimtų iš kredito unijos, nors šios lėšos buvo pervestos į PKU pajinį kapitalą.
„Kad šios paskolos buvo pervestos į unijos pajinį kapitalą, nurodžaiu savo apeliaciniame skunde Klaipėdos apygardos teismui, tačiau šis į tai, priimdamas nuosprendį, neatsižvelgė“, – priminė jis.
E. Petrauskas buvo nuteistas septyneriems metams pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad „apgaulės būdu užvaldė Palangos kredito unijos turtą.
„Tikiu, kad aš, unijos vadovai, unijos nariai būsime visiškai išteisinti, nes mes nepadarėme jokios nusikalstamos veikos. Keista ši baudžiamoji byla, nes buvau nuteistas net septyneriems metams, kad neva apgavau savo verslo partnerius. Tačiau nei vienas iš mano 8 verslo partnerių nėra kreipęsis su pareiškimu į policiją, kad yra apgautas. Nei vienas iš jų nebuvo pripažintas šioje baudžiamojoje byloje kaip nukentėjęs asmuo. Tai kyla logiškas klausimas? Jeigu nėra nukentėjusių asmenų, tai kodėl mane ir unijos vadovus nuteisė?... Norisi, kad greičiau pasibaigtų ši nesąmoninga byla, nes reikia tęsti pradėtus verslo projektus ir įvykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus“, – „Palangos tiltui“ sakė E. Petrauskas.
Paprašytas prisiminti savo gyvenimą Kybartų pataisos namuose, jis neslėpė, kad psichologiškai nebuvo lengva, tačiau tikėjimas teisingumu neleido palūžti.
„Kameroje buvome keturiese. Vieno, vadinamojo „Varliaus“, istoriją jau trumpai papasakojau, kitas buvo teistas už smurtą artimoje aplinkoje, o ketvirtas – kaip verslininkas, nuteistas, kaip sakau, dėl trijų centų“, – prisiminė E. Petrauskas, kuris yra Lietuvos kredito unijų narių asociacijos pirmininkas.
Anot jo, kolonijos lygtinio paleidimo komisijai netenkinant didžiosios daugumos prašymų, net jeigu už palyginti nesunkius nusikaltimus nuteistieji gerai elgiasi, dėl to kolonijoje tvyro daug nevilties.
„Tokia sistema žlugdo, o ne taiso“, – įsitikinęs E. Petrauskas.
Jis pasakojo, kad praradę viltį išeiti į laisvę anksčiau, daug nuteistųjų įjunka į narkotikus. „Daro visokias „mahorkas“ su dūmais, rūko, svaginasi. Mano aukšte iš 70 nuteistųjų maždaug pusė svaiginosi. Niekam nebuvo paslaptis, kad dalį narkotikų ar jų gamybos priemonių į koloniją įnešdavo policijos pareigūnai“, – sakė E. Petrauskas, kolonijoje dirbęs bibliotekininku.
Anot jo, kolonijos pareigūnai, taip pat ir kai kurie policininkai, pasiturintiems nuteistiesiems už atlygį įnešdavo mobiliųjų telefonų. „Aš turėjau jų septynis, vis juos atiminėdavo. Paima vieną, dar kiti lieka“, – šypsodamasis prisipažino E. Petrauskas.
Kolonijoje jis gyveno taip vadinamųjų „darbininkų“ aukšte. Aukščiau gyveno „bachūrai“, aukščiausioji nuteistųjų kasta. Pirmame aukšte buvo įkurdinti žemiausiai „gaidžių“ kastai priklausantys nuteistieji.
„Bachūrams“ negražu dirbti, „gaidžiai“ buvo kaip aptarnaujantis personalas, kolonijos administracija „gaidžius“ buvo įdarbinusi oficialiai – tualetams, koridoriams plauti. „Bachūrai“ juos naudodavo savo poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, kojinėms plauti. Apie „gaidžių“ teikiamas seksualines paslaugas „bachūrams“ man neteko Kybartuose girdėti“, – teigė E. Petrauskas.
Kaip „ekonominis“ nuteistasis, jis jautė kitų nuteistųjų pagarbą, o ne vienam buvo ir konsultantas teisės klausimais.
„Kadanagi jau esu „perkrimtęs“ (baudžiamąjį ir civilinį) kodeksus, tad turėdavau ką kitiems pasakyti. Beje, kodeksai buvo itin populiarūs tarp nuteistųjų – jų nuolat buvo prašoma“, – prisiminė buvęs Kybartų pataisos namų bibliotekininkas.